Žiema – metas, kada organizmą pravartu sustiprinti vitaminais ir kitomis biologiškai aktyviomis medžiagomis. Nekeista, kad sulaukiu daugybės žmonių klausimų, kokią naudą teikia bičių duonelė ir žiedadulkės, kuo jos skiriasi.
Bitės, sugrįžusios į avilį su žiedadulkių nešuliais, deda jas į korių akeles ir tvirtai suspaudžia. Pridėjusios du trečdalius korio akelės, likusią dalį užpila medumi ir akelę užlipdo vaško dangteliu. Taip paruošta žiedadulkių atsarga ateičiai jau vadinama bičių duonele.
Tai maisto medžiagų saugykla, kurioje vyksta cheminiai procesai. Bičių seilėse, meduje ir žiedadulkėse yra fermentų, kuriems veikiant skyla baltymai, riebalai ir angliavandeniai.
Nuo žiedadulkių bičių duonelė skiriasi tuo, kad joje yra monosacharidų, pieno rūgšties ir daugiau vitamino K. Pieno rūgštis bičių duonelę konservuoja ir neleidžia jai fermentuotis bei gesti.
Žiedadulkės
Svarbiausia žiedadulkių sudėtinė dalis – visaverčiai baltymai. Jose yra 5-7 kartus daugiau aminorūgščių negu jautienoje ir kiaušiniuose, be to, yra nukleino rūgščių ir nukleoproteidų, apie 20 proc. augalinių riebalų. Paminėtini lipidai, iš kurių susidaro vitaminas D, kai kurie hormonai, „surišantys” cholesterolį ir šalinantys iš organizmo jo perteklių.
Žiedadulkėse yra apie 2 proc. fosfolipidų. Jie sulaiko riebalų kaupimąsi kraujagyslėse. Šiame produkte esantys karotinoidai virsta vitaminu A, gerinančiu regėjimą. Vitaminas C ir rutinas didina viso organizmo kraujagyslių, o ypač kapiliarų atsparumą. Daugybė jose esančių vitaminų, ypač B grupės, stiprina nervų sistemą, skatina kraujo gamybą.
Žiedadulkėse aptikta į vitaminus panaši medžiaga – inozitas, pasižyminti stipriu poveikiu nuo sklerozės. Taip pat rasta biologiškai aktyvių junginių, mažinančių arterinį kraujospūdį, gerinančių galvos smegenų kraujagyslių kraujotaką, apsaugančių nuo trombų susidarymo.
Iš daugelio mineralinių medžiagų, aptinkamų žiedadulkėse, bene svarbiausias yra kalis, gerinantis širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą. Nemažai yra fosforo ir magnio, kurie reguliuoja medžiagų apykaitą, atpalaiduoja kraujagyslių spazmus, o geležis, cinkas ir kobaltas padeda kovoti su mažakraujyste.
Žiedadulkėse esantys flavanoidai ir flavanolai mažina cholesterolį ir išplečia kraujagysles, chlorogeninės rūgštys padeda išsiskirti tulžiai ir šlapimui, reguliuoja skydliaukės funkciją. Triterpenoidai skatina protinį ir fizinį darbštumą, šalina nuovargį.
Kada vartoti žiedadulkes
Ilgamečiais klinicistų stebėjimais įsitikinta, kad žiedadulkės reguliuoja žarnyno veiklą tiek esant vidurių užkietėjimui, tiek ir esant viduriavimui, ypač tais atvejais, kai vyrauja virškinamojo trakto (skrandžio, žarnyno, tulžies pūslės ir latakų) funkciniai sutrikimai.
Jei skrandžio sulčių rūgštingumas yra normalus, žiedadulkės vartojamos po du valgomuosius šaukštus kasdien, valgant arba po valgio užgeriant virintu vandeniu. Lėtinio gastrito atvejais, esant sumažėjusiam skrandžio sulčių rūgštingumui, žiedadulkes patartina gerti kartu su medaus tirpalu 5-10 min. prieš valgį.
Žiedadulkės yra naudingos, gydant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę. Jas geriant su medaus tirpalu greičiau pavyksta sureguliuoti skrandžio sulčių rūgštingumą, jos apsaugo skrandį nuo opos kraujavimo. Virškinamojo trakto ligų gydymo kursui patartina suvartoti apie 300 g žiedadulkių.
Žiedadulkėmis galima gydyti lėtinius kepenų ir tulžies pūslės uždegimus. Jos naudingos gydant lėtinį alkoholizmą, besivystantį kartu su depresija ir kitais nervų sistemos pažeidimais.
Neblogų rezultatų galima pasiekti, gydant žiedadulkėmis lėtinį prostatitą ir prostatos padidėjimo (adenomos) ankstyvas stadijas. Šiais atvejais reikia vartoti po 15-20 g žiedadulkių per dieną, jas geriant per 3 kartus. Gydymo kursą tęsti 2-3 mėn., kontroliuojant šios srities specialistui urologui.
Ypač geri rezultatai pasiekiami gydant žiedadulkėmis klimakterines neurozes, įvairios kilmės nervines depresijas, ypač ankstyvos aterosklerozės atvejais, kai dar nėra ryškių organinių pakitimų, o vyrauja funkciniai nervų sistemos sutrikimai. Jos padeda greičiau atsigauti žmogui po sunkių infekcinių ligų ar operacijų.
Įrodyta, kad žiedadulkės mažina cholesterolio kiekį kraujuje, apsaugo nuo trombų susidarymo, todėl vartojamos įvairių aterosklerozės formų atvejais.
Žiemą ir pavasarį profilaktiškai vartojamos žiedadulkės, bičių duonelė ir medus padeda išvengti peršalimo ligų.
Bičių duonelė
Kai kuriomis savybėmis bičių duonelė lenkia žiedadulkes. Pastarųjų metų tyrimais nustatyta, kad bičių duonelę lengviau pasisavina žmogaus organizmas. Taip yra todėl, kad fermentuojantis duonelei skyla ją sudarančių žiedadulkių apvalkalėlis ir išlaisvinamos viduje esančios medžiagos, galinčios greičiau absorbuotis organizme.
Ji rekomenduojama asmenims, sergantiems mažakraujyste, hepatitu, cukriniu diabetu, virškinamojo trakto, ypač žarnyno (fermentiniai kolitai, enterokolitai, lėtiniai vidurių užkietėjimai) ligomis.
Tyrimai parodė, kad bičių duonelė gerina pagyvenusio amžiaus žmonių sveikatą, mažina cholesterolio kiekį kraujuje. Neseniai atlikti tyrimai įrodė, kad bičių duonelė cukriniu diabetu sergantiems vyresnio amžiaus asmenims ne tik sumažina cholesterolio kiekį kraujuje, bet ir sustiprina šių ligonių imuninę sistemą, gerina apetitą, normalizuoja virškinimo trakto funkciją, veikia kraujo gamybos organus, didina hemoglobino ir eritrocitų kiekį kraujuje.
Savo kaloringumu bičių duonelė prilygsta augalinės kilmės maisto produktams – miltams, ryžiams, žirniams. Iš daugelio mineralinių medžiagų bičių duonelėje daugiausia yra geležies, kobalto, fosforo ir kalcio.
Bičių duonelėje gausu įvairių fermentų, yra organinių rūgščių, kai kurių hormonų, pigmentų, taip pat medžiagų, pasižyminčių antibiotinėmis savybėmis. Visuma tokių svarbių organizmo gyvybiniams procesams medžiagų ir sąlygoja ryškų biostimuliuojantį bičių duonelės poveikį.
Bičių duonelę profilaktiškai rekomenduojama vartoti po 10-15 g per dieną, o gydymo tikslais – po 20-30 g per dieną. Rekomenduotina vartoti vieno-dviejų mėnesių ilgumo periodais. Per metus vartojimą galima kartoti kelis kartus.
Kada nevartoti
Mūsų ir kitų autorių patirtis rodo, kad žiedadulkės nekenksmingos. Tačiau nepatartina jų vartoti paaugliams lytinio brendimo metu, nes žiedadulkėse esantys vitaminas E ir kai kurie hormonai gali iškreipti normalią lytinio brendimo eigą. Alergiją bičių surinktos žiedadulkės sukelia retai. Jų negalima vartoti sergantiems bronchine astma, asmenims, alergiškiems medikamentams, ypač B grupės vitaminams. Vis dėlto, norint gydytis žiedadulkėmis ar bičių duonele, reikia konsultuotis su gydytoju.
Patarčiau kiekvienam vartotojui susirasti patikimą bitininką, iš kurio nuolat galėtumėte įsigyti tikro nefalsifikuoto medaus ir kitų bičių produktų.
Tik nepirkite medaus gatvėse ir iš neaiškių asmenų, kuriems vėliau negalėsite pareikšti pretenzijų. Perkant duonelę reikėtų atkreipti dėmesį,kad būtų gerai išdžiovinta (kieta, nesuminkštėjusi), neapkartusi.
Tik nepirkite medaus gatvėse ir iš neaiškių asmenų, kuriems vėliau negalėsite pareikšti pretenzijų. Perkant duonelę reikėtų atkreipti dėmesį,kad būtų gerai išdžiovinta (kieta, nesuminkštėjusi), neapkartusi.
Kęstutis PREIKŠAITIS, bitininkas
