Sausio 15d. Penktadienis

Apie retesnes Lietuvoje prieinamas druskos rūšis

Peržiūrų skaičius: 39408
Apie retesnes Lietuvoje prieinamas druskos rūšis

Nuo seno Lietuvoje pirkėjai dažniausiai renkasi iškastinę druską. Pastaruoju metu padidėjus druskos pasirinkimui parduotuvėse, išpopuliarėjus įvairiausių druskos rūšių reklamai interneto svetainėse, dažnas pirkėjas susidomi ir egzotiškesnėmis druskos rūšimis.

Nors skirtingos druskos rūšys gali skirtis tiek išvaizda, tiek skoniu, tačiau nereikėtų pamiršti, kad visų druskų pagrindinės sudedamosios dalys natris ir chloras. Siekdami, kad pirkėjai, rinkdamiesi druską, žinotų, kokį produktą renkasi ir kokiomis savybėmis jis pasižymi, pateikiame informacijos apie keletą mažiau žinomų druskos rūšių.

Kuo skiriasi skirtingos druskų rūšys? Kurią druską vartoti yra sveikiau? - pasakoja Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Mitybos skyriaus vyriausioji specialistė Vita Gapšytė.

Rožinės spalvos druska dar vadinama Himalajų druska. Tokią spalvą druska įgauna dėl jos sudėtyje esančių kalcio, magnio, vario ir geležies. Himalajų druskos tėvynė - Indija. Ši druska išgaunama šachtose, bet pagal kilmę ji yra jūros druska. Kadangi šios druskos kristalai dideli, prieš naudojant maisto gamybai, patogiausia ją sumalti malūnėliu. Tačiau ir nesusmulkinta ji labai tinka mėsos ir žuvies patiekalams pagardinti. Stambių kristalų druska atsparesnė drėgmei, todėl ją patogiau saugoti ilgesnį laiką.

Vadinamoji juodoji druska iš tiesų labiau panaši į tamsiai rožinę ar tamsiai pilką. Ši druska dažniausiai išgaunama Indijoje, o spalvą jai suteikia sulfito, geležies ir kitų mikroelementų junginiai iš anglies ir lavos darinių. Kartais ji pasižymi stipriu kiaušinių (sieros) skoniu.

Prancūzijoje Bretanės regione esančios Atlanto vandenyno pakrantėse išgaunama pilkos spalvos druska. Šią spalvą druskai suteikia molio priemaišos.

Smulkinta jūros druska nuo stambių kristalų jūros druskos skiriasi iš esmės tik tuo, kad vartojant ją maisto produktų ruošimui, ji lengviau tirpsta.

Fleur de sel išvertus pažodžiui - „jūros gėlė”, tačiau dažniausiai šios druskos pavadinimas neverčiamas. Tai viena brangiausių druskos rūšių. Ši druska susiformuoja jūros vandens paviršiuje. Plonas druskos sluoksnis, plūduriuojantis vandens paviršiuje surenkamas rankomis, naudojant medinius indus. Chemine sudėtimi ši druska panaši į įprastą jūros druską, kuri nėra rafinuojama, tačiau skiriasi kristalų dydžiu - Fleur de sel būdingi smulkūs kristalai, kurie labai greitai tirpsta. Šiuo pavadinimu gali vadintis tik Prancūzijos Guerande regione surinkta druska. Druskos susidarymas labai priklauso nuo oro sąlygų, be to ji gali būti surenkama tik vasarą. Fleur de sel labai vertinama virtuvės šefų, gaminančių gurmaniškus patiekalus. Prieš pakavimą šį druska nėra apdirbama (ji yra tik išdžiovinama saulėje). Fleur de sel druskai būdingas šiek tiek salstelėjęs skonis.

Prancūziška jūros druska rankomis surenkama iš Atlanto vandenyno pakrančių. Ši druska yra nerafinuojama, taigi jos sudėtyje yra išlikę visi natūraliai esantys mineralai. Joje yra mažesnis (83-87 %) natrio chlorido kiekis nei kitų rūšių jūros druskoje. Prancūziška jūros druska labai tinka salotoms, šviežių daržovių troškiniams gaminti.

Dribsnių pavidalo druska išgaunama natūraliai išgarinant jūros vandenį saulės ir vėjo pagalba. Vanduo garinamas kol kristalai įgauna jiems būdingą dribsnių formą. Šios druskos kristalai gali būti labai įvairaus dydžio - nuo didesnių piramidės formos dribsnių iki popieriaus plonumo dribsnių.

Rūkyta jūros druska. Prieš įsigydami tokios rūšies druską, įsitikinkite, kad ji yra natūraliai rūkyta. Rūkymo skonį suteikiančių medžiagų pridėjus dirbtiniu būdu, jos vėliau, gaminant patiekalus, gali suteikti kartoką skonį. Natūraliai rūkant druską, ji iš lėto įgauna būdingą dūmų skonį. Tokia druska labai tinka pagardinti kepsnius, vištieną, sriubas.

Verta žinoti: nepaisant to, kokią druskos rūšį renkatės, svarbiausia yra riboti suvartojamos druskos kiekį. Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja suvartoti ne daugiau kaip 5 g (šiek tiek mažiau nei vienas arbatinis šaukštelis) druskos per dieną. Į šį kiekį įeina tiek druska, kuri įdedama gaminant maisto produktus, tiek druska, kuria pagardiname maisto produktus jau valgydami pagamintą maistą. Reikėtų nepamiršti, kad didžiąją dalį suvartojamos druskos (kai kurių šaltinių duomenimis iki 90 proc.) sudaro druska, gaunama su jau pagamintais maisto produktais, todėl papildomai dėti druskos į jau paruoštus vartojimui maisto produktus reikėtų itin saikingai.

Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute pradedamas vykdyti Druskos vartojimo mažinimo skatinimo projektas. Projekto metu bus tiriama kiek druskos yra dažniausiai vartojamuose produktuose, nagrinėjami gyventojų mitybos įpročiai ir teikiami patarimai, kaip mažinti suvartojamos druskos kiekį. Šis projektas

parengtas atsižvelgus į Europos Komisijos Baltąją knygą dėl Europos strategijos su mityba, antsvoriu ir nutukimu susijusiomis sveikatos problemomis spręsti bei Pasaulinės sveikatos organizacijos Mitybos, fizinio aktyvumo ir sveikatos strategiją. Abiejuose dokumentuose pabrėžiama, kad gyventojų sveikatos labui būtina mažinti druskos suvartojimą.

Šis straipsnis - vienas iš Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistų numatytų parengti straipsnių serijos apie druską, jos poveikį sveikatai, druskos kiekį įvairiuose maisto produktuose, būdus, kaip sumažinti su maistu gaunamos druskos kiekį paros maisto davinyje, kad mityba galėtų tapti sveikesnė.

Pagal Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto medžiagą

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informacija

Žymės: druska , druskos rūšys
Baltasis vynas kenkia dantims labiau nei raudonasis

Baltasis vynas kenkia dantims labiau nei raudonasis

Reguliarus mėgavimasis baltojo vyno taure yra labai žalingas dantims, BBC informavo Vokietijos mokslininkai. Atliktu tyrimu nustatyta, kad baltajame vyne esančios rūgštys negailestingai naikina dantų emalį daug labiau nei esančios raudonajame...


Pasislėpę maisto priedai: krevetės

Pasislėpę maisto priedai: krevetės

Pagal ES ir Lietuvos teisės aktus (2000/13/EB; HN 119 ir kt.) ant maisto produktų pakuočių nereikia žymėti priedų, kurie galutiniame produkte neatlieka jokios funkcijos. Ši nuostata suprantama, tačiau reiktų žinoti, jog pavieniais atvejais kai...


13 būdų medų naudoti ne tik arbatai gerti

13 būdų medų naudoti ne tik arbatai gerti

Rugsėjis – Amerikoje nacionalinis medaus mėnuo. Tačiau ne to, kurį kopinėja jaunavedžiai, o tikro, geltono saldumyno, pagaminto darbščiųjų bitučių. Tačiau ar žinote, kad medus tinka ne tik meduoliams kepti ar arbatai pasaldinti. Portalas...


Kaip parduotuvėje išsirinkti sultis?

Kaip parduotuvėje išsirinkti sultis?

Anot specialistų, sultys yra tikrų tikriausias maistas. Pavyzdžiui, 200 g apelsinų sulčių turi daugiau kalorijų negu 300 g kavos, vynuogių sultys turi 4 kartus daugiau angliavandenių negu jogurtas, o ananasų sultyse yra 4 kartus daugiau kalcio...


Vanduo iš čiaupo: tikrovė ir mitai

Vanduo iš čiaupo: tikrovė ir mitai

Mada pirkti geriamą vandenį plastikinėje taroje atkeliavo iš Vakarų Europos. Lenkijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse vanduo miestelėnams tiekiamas iš upių, tik prieš tai perfiltruojamas. Taigi jo iš čiaupo gerti nerekomenduojama. Tuo tarpu...


Šokoladas – sveikas maistas?

Šokoladas – sveikas maistas?

Darganotą rudens vakarą niekas negali pralenkti šokolado plytelės. Mėgaujamės jo švelniu, saldžiu skoniu ir jis padeda mums jaustis geriau, iki nepabunda kaltės jausmas. Juk nuo mažens mama kaldavo į galvą, kad saldumynai yra blogai. Bet dabar...


Atsinaujinęs „Fit Food“: nuo šiol sveika mityba įmanoma kiekvienam

Atsinaujinęs „Fit Food“: nuo šiol sveika mityba įmanoma kiekvienam

Šiandien visame pasaulyje sparčiai sklinda sveikos mitybos idėjos. Gal dėl to, kad su kiekviena diena vis daugiau mokslinių tyrimų įrodo, jog žmonių sveikatos problemos yra glaudžiai susijusios su mityba. Žmogaus suvartojamas maistas veikia ne tik...


Šokolado nauda, apie kurią dar nežinojome (II dalis)

Šokolado nauda, apie kurią dar nežinojome (II dalis)

Britanijos mokslininkai atlikę tyrimus išsiaiškino, jog kasdien, nedideliais kiekiais vartojant juodąjį šokoladą oda apsaugoma nuo neigiamo saulės spindulių poveikio. Pastarieji įtakoja odos senėjimą bei raukšlių atsiradimą. Tyrimas parodė, kad...


Pistacijų riešutų kava – sveikesnė nei kavos pupelių

Pistacijų riešutų kava – sveikesnė nei kavos pupelių

Lietuvoje nuo seno verdama gilių kava, kitose šalyse panašiam skoniui plikomi šakniavaisiai, kiti augalai. Dabar tyrėjai teigia, jog tam tikros rūšies pistacijų riešutų kava, neturinti kofeino, gali būti sveikesnė alternatyva iš kavos pupelių...


Labiausiai nutukę berniukai Maltoje, mažiausiai – mergaitės Lietuvoje

Labiausiai nutukę berniukai Maltoje, mažiausiai – mergaitės Lietuvoje

Kompiuteriniai žaidimai, televizija, greitas maistas, mažai mankštos - tyrimas rodo, kad vis daugiau paauglių kenčia dėl antsvorio. Tačiau padėtis įvairiose šalyse gana skirtinga. Pavyzdžiui, Lietuvoje nuo antsvorio kenčia vos 2,5 proc. paauglių...


"Blindos firminėje" giroje – neleistinas saldiklis

"Blindos firminėje" giroje – neleistinas saldiklis

Utenos apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai uždraudė UAB "Švyturys-Utenos alus" realizuoti rinkoje 13 596 litrus giros "Blindos firminė" (kilmės šalis – Ukraina, JSC "Slavutich...


Ar skiriasi lietuviškos daržovės nuo atvežtinių?

Ar skiriasi lietuviškos daržovės nuo atvežtinių?

"Plastmasiniai" pomidorai iš Olandijos, neaiškaus senumo šviežios morkos iš Italijos ar bulvės iš Egipto - tai jau seniai nebe egzotika. Stovėdami prie prekystalių neretai sukame galvas, ieškodami argumentų, kokią daržovę rinktis: žiemą...


Prekybos centre - ispaniškas kumpis su nutrinta galiojimo data

Prekybos centre - ispaniškas kumpis su nutrinta galiojimo data

Kokybę nuolat deklaruojantis prekybos tinklas IKI ėmėsi naujo būdo klastoti galiojimo terminus. Virtas ispaniškas kumpis Serrano, kurio galiojimo terminas buvo iki šių metų kovo 23 dienos, IKI lentynose J.Jasinskio g. aptiktas ir kovo 24 dieną....


Burokėlių sultys naudingos širdžiai

Burokėlių sultys naudingos širdžiai

Mokslininkai išsiaiškino, kad burokėlių sultys tiesiog būtinos žmogaus organizmui. Mokslininkų tyrimo išvadomis, burokėlių sultys - puikus energetinis gėrimas. Jos žmogaus ištvermingumą padidina 16 proc. To priežastis - burokėliuose esančios...


Dehidratacija: kas tai yra ir kaip to išvengti?

Dehidratacija: kas tai yra ir kaip to išvengti?

Prasidėjusi vasara dėl šiltų orų daugeliui yra pats maloniausias ir laukiamiausias sezonas. Nors už lango dar nėra labai karšta, tačiau ir nedaug pakilusi lauko temperatūra kelia labai nemalonaus, o taip pat ir pavojingo reiškinio, dehidratacijos,...


Produktai be E iš parduotuvių lentynų gali visai išnykti

Produktai be E iš parduotuvių lentynų gali visai išnykti

Maisto ir veterinarijos specialistai tikina, kad nuo gruodžio pirmos dienos vartotojams galės garantuoti, kad produktai pažymėti ženklu "be E" iš tikrųjų bus be E. Sugriežtinus tokių produktų laboratorinę patikrą, daugelis gamintojų...


Patogus gyvenimas atsirūgsta sunkiomis ligomis

Patogus gyvenimas atsirūgsta sunkiomis ligomis

Viduriavimas gali būti ne tik infekcijos bei suvalgyto netinkamo maisto priežastis. Po šiuo nekaltu požymiu kartais slypi klastinga liga. Uždegiminės žarnyno ligos Lietuvoje vis labiau neramina medikus. Šie vakarietiško gyvenimo būdo išprovokuoti...


Lieknėjame su agurkais

Lieknėjame su agurkais

Žalias traškus agurkėlis iš lysvės — ne tik labai gardus, bet ir naudingas. Agurkai stimuliuoja virškinimą ir maisto kelionę žarnynu, valo jį, normalizuoja vandens-druskos balansą, valo odą, veikia kaip šlapimą varanti priemonė, stimuliuoja...


Kas kuria prieskonių madą?

Kas kuria prieskonių madą?

Šnekėti daugiau negu dviem kalbomis, naudoti maistui tai, kas būdinga skirtingų kraštų virtuvėms, tapo įprasta. Globalizacija lėmė ir naujų prieskonių madų įsigalėjimą Lietuvoje. Pamenate, kad dar visai neseniai populiariausia prieskoninė žolelė...


Blogas maistas kenkia ne tik skrandžiui, bet ir širdžiai

Blogas maistas kenkia ne tik skrandžiui, bet ir širdžiai

Medikai perspėja: ne onkologinės, o širdies ir kraujagyslių ligos yra pačios pavojingiausios, nes būtent nuo jų miršta didžioji dauguma mūsų šalies gyventojų. Visuomenė savo baubu laiko vėžį ir nepaiso padidėjusio kraujospūdžio, per didelio...


Liga, kai nieko neskauda

Liga, kai nieko neskauda

Greitas maistas nepakeis mamos barščių Nutukimas vargina ypatingai Anglijos, Vokietijos, Ispanijos gyventojus. Ši problema, anot gydytojos, itin aktuali jau ir mūsų šalyje. Nutukėlių sąraše tarp 194 pasaulio šalių Lietuva yra 79 vietoje. 46 proc....


Aromatai sužadina ir stimuliuoja virškinimą

Aromatai sužadina ir stimuliuoja virškinimą

Pasirodo, skonio ir kvapo receptoriai yra ne tik nosyje ir liežuvio paviršiuje, bet ir virškinimo sistemos gleivėse. Tai atrado Miuncheno Ludwig Maximilian (LMU) ir Miuncheno technologinio (TUM) universitetų tyrėjai, stebėdmi pelės ir žmogaus...


Sunkmetis skatina daržoves auginti patiems

Sunkmetis skatina daržoves auginti patiems

Augalų sėklų pardavėjai pastebi, kad gyventojai sodina daugiau daržovių ir bulvių. Susidomėjimas daržininkyste ypač pastebimas didesniuose miestuose. Dabar pats metas sėti daržoves, todėl parduotuvėse - žmonių antplūdis. Pirkėjai baiminasi...


Sveiki užkandžiai paplūdimyje

Sveiki užkandžiai paplūdimyje

Kefyras ir varškė. Kepinant saulei kefyras – puiki išeitis. Ir alkio jausmą kuriam laikui pamiršite, ir atsigaivinsite. Jei visgi vien kefyro jums per mažai, suvalgykite nesaldžią varškę, be priedų. Ir kefyrą, ir varškę rinkitės neriebius:...


Kriaušė, obuolys, šparagas. Kaip sureguliuoti svorį?

Kriaušė, obuolys, šparagas. Kaip sureguliuoti svorį?

Kriaušės figūros moterims riebalai kaupiasi "moteriškose vietose": ant klubų ir pilvo. Artėjant prie 50-mečio, tokia figūra vis labiau apvalėja. Raumeninio audinio "kriaušės" daug neturi, o kadangi riebalai dega būtent...


Gendančius produktus išduos plastiko juostelė

Gendančius produktus išduos plastiko juostelė

Pirkdami fasuotą mėsą ar žuvį bei norėdami sužinoti, ar produktas nesugedęs, vadovautis galima tik etiketėje nurodytu galiojimo terminu. Mokslininkai atrado būdą, kaip įsigyti šviežius ir sveikatai nekenksmingus maisto produktus. Pirkinio...


SVEIKA MITYBA – SVARBIAUSIA KELYJE Į GYVENIMO KOKYBĘ

SVEIKA MITYBA – SVARBIAUSIA KELYJE Į GYVENIMO KOKYBĘ

Gyvenimo kokybė – tai žmogaus pasitenkinimas jo esamo gyvenimo veiksniais: jo sveikata, gyvenimo aplinka, aplinkybėmis, kultūra ir kitais aspektais. Tačiau pačiu svarbiausiu veiksniu išlieka mūsų sveikata, kuri yra unikali vertybė, gamtos...


Ateities kulinarijai - maisto spausdintuvas

Ateities kulinarijai - maisto spausdintuvas

Dabar kiekvienas galės tapti puikiu kulinaru ir netgi įvaldys molekulinę virtuvę. Masačiūsetso technologijos instituto mokslininkai Marcelo Coelho ir Amitas Zoranas sukūrė skaitmeninį maisto spausdintuvą, kuriuo galima pasigaminti kokybiškų...


Koks medus geriausias?

Koks medus geriausias?

Renkantis medų pirmiausia reikėtų pažiūrėti, ar jis vietinis, nes importinis medus visuomet yra šiek tiek kaitintas. Kaitinant žūva dalis veikliųjų medžiagų, ir pablogėja medaus gydomosios savybės.Vietinis medus, jei jis laiku išsuktas, visuomet...


Vartojant daug riebalų didėja rizika susirgti astma

Vartojant daug riebalų didėja rizika susirgti astma

Australijos mokslininkų atliktų tyrimų rezultatai parodė, kad vaikai, valgantys daug maisto, kuriame gausu polinesočiųjų riebalų (pavyzdžiui, margarino, augalinio aliejaus), yra linkę dvigubai dažniau sirgti bronchine astma nei tie, kurių racione...

lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9