Gegužės 21d. Šeštadienis

Apie retesnes Lietuvoje prieinamas druskos rūšis

Peržiūrų skaičius: 39408
Apie retesnes Lietuvoje prieinamas druskos rūšis

Nuo seno Lietuvoje pirkėjai dažniausiai renkasi iškastinę druską. Pastaruoju metu padidėjus druskos pasirinkimui parduotuvėse, išpopuliarėjus įvairiausių druskos rūšių reklamai interneto svetainėse, dažnas pirkėjas susidomi ir egzotiškesnėmis druskos rūšimis.

Nors skirtingos druskos rūšys gali skirtis tiek išvaizda, tiek skoniu, tačiau nereikėtų pamiršti, kad visų druskų pagrindinės sudedamosios dalys natris ir chloras. Siekdami, kad pirkėjai, rinkdamiesi druską, žinotų, kokį produktą renkasi ir kokiomis savybėmis jis pasižymi, pateikiame informacijos apie keletą mažiau žinomų druskos rūšių.

Kuo skiriasi skirtingos druskų rūšys? Kurią druską vartoti yra sveikiau? - pasakoja Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Mitybos skyriaus vyriausioji specialistė Vita Gapšytė.

Rožinės spalvos druska dar vadinama Himalajų druska. Tokią spalvą druska įgauna dėl jos sudėtyje esančių kalcio, magnio, vario ir geležies. Himalajų druskos tėvynė - Indija. Ši druska išgaunama šachtose, bet pagal kilmę ji yra jūros druska. Kadangi šios druskos kristalai dideli, prieš naudojant maisto gamybai, patogiausia ją sumalti malūnėliu. Tačiau ir nesusmulkinta ji labai tinka mėsos ir žuvies patiekalams pagardinti. Stambių kristalų druska atsparesnė drėgmei, todėl ją patogiau saugoti ilgesnį laiką.

Vadinamoji juodoji druska iš tiesų labiau panaši į tamsiai rožinę ar tamsiai pilką. Ši druska dažniausiai išgaunama Indijoje, o spalvą jai suteikia sulfito, geležies ir kitų mikroelementų junginiai iš anglies ir lavos darinių. Kartais ji pasižymi stipriu kiaušinių (sieros) skoniu.

Prancūzijoje Bretanės regione esančios Atlanto vandenyno pakrantėse išgaunama pilkos spalvos druska. Šią spalvą druskai suteikia molio priemaišos.

Smulkinta jūros druska nuo stambių kristalų jūros druskos skiriasi iš esmės tik tuo, kad vartojant ją maisto produktų ruošimui, ji lengviau tirpsta.

Fleur de sel išvertus pažodžiui - „jūros gėlė”, tačiau dažniausiai šios druskos pavadinimas neverčiamas. Tai viena brangiausių druskos rūšių. Ši druska susiformuoja jūros vandens paviršiuje. Plonas druskos sluoksnis, plūduriuojantis vandens paviršiuje surenkamas rankomis, naudojant medinius indus. Chemine sudėtimi ši druska panaši į įprastą jūros druską, kuri nėra rafinuojama, tačiau skiriasi kristalų dydžiu - Fleur de sel būdingi smulkūs kristalai, kurie labai greitai tirpsta. Šiuo pavadinimu gali vadintis tik Prancūzijos Guerande regione surinkta druska. Druskos susidarymas labai priklauso nuo oro sąlygų, be to ji gali būti surenkama tik vasarą. Fleur de sel labai vertinama virtuvės šefų, gaminančių gurmaniškus patiekalus. Prieš pakavimą šį druska nėra apdirbama (ji yra tik išdžiovinama saulėje). Fleur de sel druskai būdingas šiek tiek salstelėjęs skonis.

Prancūziška jūros druska rankomis surenkama iš Atlanto vandenyno pakrančių. Ši druska yra nerafinuojama, taigi jos sudėtyje yra išlikę visi natūraliai esantys mineralai. Joje yra mažesnis (83-87 %) natrio chlorido kiekis nei kitų rūšių jūros druskoje. Prancūziška jūros druska labai tinka salotoms, šviežių daržovių troškiniams gaminti.

Dribsnių pavidalo druska išgaunama natūraliai išgarinant jūros vandenį saulės ir vėjo pagalba. Vanduo garinamas kol kristalai įgauna jiems būdingą dribsnių formą. Šios druskos kristalai gali būti labai įvairaus dydžio - nuo didesnių piramidės formos dribsnių iki popieriaus plonumo dribsnių.

Rūkyta jūros druska. Prieš įsigydami tokios rūšies druską, įsitikinkite, kad ji yra natūraliai rūkyta. Rūkymo skonį suteikiančių medžiagų pridėjus dirbtiniu būdu, jos vėliau, gaminant patiekalus, gali suteikti kartoką skonį. Natūraliai rūkant druską, ji iš lėto įgauna būdingą dūmų skonį. Tokia druska labai tinka pagardinti kepsnius, vištieną, sriubas.

Verta žinoti: nepaisant to, kokią druskos rūšį renkatės, svarbiausia yra riboti suvartojamos druskos kiekį. Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja suvartoti ne daugiau kaip 5 g (šiek tiek mažiau nei vienas arbatinis šaukštelis) druskos per dieną. Į šį kiekį įeina tiek druska, kuri įdedama gaminant maisto produktus, tiek druska, kuria pagardiname maisto produktus jau valgydami pagamintą maistą. Reikėtų nepamiršti, kad didžiąją dalį suvartojamos druskos (kai kurių šaltinių duomenimis iki 90 proc.) sudaro druska, gaunama su jau pagamintais maisto produktais, todėl papildomai dėti druskos į jau paruoštus vartojimui maisto produktus reikėtų itin saikingai.

Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute pradedamas vykdyti Druskos vartojimo mažinimo skatinimo projektas. Projekto metu bus tiriama kiek druskos yra dažniausiai vartojamuose produktuose, nagrinėjami gyventojų mitybos įpročiai ir teikiami patarimai, kaip mažinti suvartojamos druskos kiekį. Šis projektas

parengtas atsižvelgus į Europos Komisijos Baltąją knygą dėl Europos strategijos su mityba, antsvoriu ir nutukimu susijusiomis sveikatos problemomis spręsti bei Pasaulinės sveikatos organizacijos Mitybos, fizinio aktyvumo ir sveikatos strategiją. Abiejuose dokumentuose pabrėžiama, kad gyventojų sveikatos labui būtina mažinti druskos suvartojimą.

Šis straipsnis - vienas iš Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistų numatytų parengti straipsnių serijos apie druską, jos poveikį sveikatai, druskos kiekį įvairiuose maisto produktuose, būdus, kaip sumažinti su maistu gaunamos druskos kiekį paros maisto davinyje, kad mityba galėtų tapti sveikesnė.

Pagal Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto medžiagą

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informacija

Žymės: druska , druskos rūšys

Maistiniai aromatai - nuo persivalgymo

Maistiniai aromatai - nuo persivalgymo

Mokslininkai siūlo kovoti su persivalgymu pasitelkiant maistinius aromatus. Olandų mokslininkai, pasitelkę specialius aromatus, slopinančius alkio jausmą, nusprendė sukurti naują kartą maisto produktų, padėsiančių atsikratyti nuolatinio alkio...


Daržovės nepraranda vertės

Daržovės nepraranda vertės

Kad ridikėliai ilgiau nevystų, reikia juos laikyti vėsioje vietoje, sudėtus žemyn lapais į indą su vandeniu. Kad sūdyti agurkai nepelytų, reikia sūdant į indą įdėti drobinį maišelį su juodaisiais pipirais, o kai agurkai pakankamai įsisūrija,...


Sultys laikomos maistu

Sultys laikomos maistu

Ar žinote, kodėl sultys laikomos maistu? Todėl, kad jų sudėtyje yra tokių medžiagų, kurių randama ir kituose mums žinomuose maisto produktuose - ryžiuose, mėsoje, varškėje, duonoje ir t.t. Atlikti tyrimai rodo, kad ananasų sultyse yra keturis...


Maiste vitaminų nebėra?

Maiste vitaminų nebėra?

Net ir nevalgantis pusfabrikačių bei kito greito maisto žmogus šiandien negauna visų organizmui reikalingų medžiagų. Mat dauguma maisto produktų beveik nebeturi juose buvusių vitaminų ir mineralų. Per 30-40 metų iš jautienos visiškai išnyko...


Medžiokite arbūzą

Medžiokite arbūzą

Šie dideli, žali, dryžuoti rutuliai – pati linksmiausia uoga pasaulyje. Aplink stalą susėdusi šeimyna jau pasiruošusi puotai! Ir visiškai nesvarbu, kad vaikų delnai ir marškiniai lipnūs, kad aplinkui pilna kauliukų... Arbūzas –...


Polifosfatais pagardintos mėsos nevalgo net šunys

Polifosfatais pagardintos mėsos nevalgo net šunys

Paprastas paršelis iki suaugusios kiaulės užauga maždaug per metus, o maitinamas hormonais – vos per 7 mėnesius. Tai pastebėję mėsos gamintojai neatsispiria greitesnio pelno pagundai. Kaime parduodami gyvulius žmonės seniau gudraudavo...


TOP 10: sveikiausios pasaulio virtuvės

TOP 10: sveikiausios pasaulio virtuvės

Kurios šalies virtuvė yra sveikiausia? Sužinokime sveikiausių pasaulio virtuvių dešimtuką! Pirmoje vietoje atsidūrė Japonija, kur su nutukimo problema susiduria 1,5proc. gyventojų, o vidutinė gyvenimo trukmė yra 82 metai. Dumbliai, šviežios jūros...


Ar dydis visada svarbu?

Ar dydis visada svarbu?

Beveik kiekviena daržovė ar vaisius turi didesnį ar mažesnį brolį. Ir nors visi jau seniai žino, kad kuo daugiau daržovių suvalgys, tuo geriau, kartais svarbu atkreipti dėmesį ir į pačių daržovių ir vaisių dydį. Čia pateikiamos aštuonios produktų...


Lietuviai žiūri ką valgo: salmonelioze susirgo mažiau žmonių

Lietuviai žiūri ką valgo: salmonelioze susirgo mažiau žmonių

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per pirmąjį 2010 m. pusmetį užregistruoti 666 susirgimų atvejai (2009 m. sirgo 2069 žmonės, 2008 m. – 3159). Daugiausiai salmoneliozės atvejų užregistruota atšilus orams, pvz. per šių metų...


Pasislėpę maisto priedai: krevetės

Pasislėpę maisto priedai: krevetės

Pagal ES ir Lietuvos teisės aktus (2000/13/EB; HN 119 ir kt.) ant maisto produktų pakuočių nereikia žymėti priedų, kurie galutiniame produkte neatlieka jokios funkcijos. Ši nuostata suprantama, tačiau reiktų žinoti, jog pavieniais atvejais kai...


Kviečių košė padės sustiprėti

Kviečių košė padės sustiprėti

Kviečiai savo maistine verte neprilygsta grikiams, avižoms ar ryžiams, bet vis tiek laikomi labai vertingu maisto produktu. Kviečių košė rekomenduojama nutukus, sergant ateroskleroze, užkietėjus viduriams. Bet nerekomenduojama ją valgyti sergant...


Iki šiol naudotos kalorijų lentelės, manoma, neteisingos

Iki šiol naudotos kalorijų lentelės, manoma, neteisingos

18 metų dietų sudarymui ir sveikos mitybos pagrindams aiškinti naudojama būtina paros kalorijų norma gali būti pakeista, skelbia specialistai. Kalorijų norma gali būti padidinta 16 proc. Šiuo metu moterims rekomenduojama per parą suvartoti 2...


12 produktų, kuriems nuplauti reikia daugiau nei vandens

12 produktų, kuriems nuplauti reikia daugiau nei vandens

„Valgyti sveikai" – lengviau pasakyti nei padaryti. Net ir patys geriausi ketinimai gali būti nieko verti, jei atidžiai apžiūrėsime visus tuos vaisius ir daržoves, visomis spalvomis marguojančius ant savo virtuvės stalo. Nuo...


Kaip pasirinkti kiaušinius

Kaip pasirinkti kiaušinius

Jau kuris laikas paukštynų atstovai teigia, kad tiek pramoniniu būdu laikomų, tiek ekologiniuose ūkiuose ar kaime laisvai auginamų vištų kiaušiniai savo sudėtimi (baltymais, mineralais ir vitaminais) labai nesiskiria. Ar tikrai nėra skirtumo tarp...


Prasideda grybavimo sezonas

Prasideda grybavimo sezonas

Kauno visuomenės sveikatos centras primena, kad prasidėjus grybavimo sezonui, padaugėja apsinuodijimų grybais atvejų. Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro duomenimis 2007 metais Lietuvoje buvo užregistruoti 64 apsinuodijimų grybais...


Arbata pakeliuose pavojinga sveikatai?

Arbata pakeliuose pavojinga sveikatai?

Arbatos pakeliuose yra didelis fluoridų kiekis, kurie kensmingi sveikatai. Tokios išvados priėjo Vašingtono Medicinos koledžo mokslininkai. Tyrimai parodė, jog "pakelinėje" arbatoje įprastas stiprumas buvo 6,5 fluoridų dalys milijonui,...


Mėta gerina nuotaiką

Mėta gerina nuotaiką

Jaunos pipirmėtės ir žydintis augalas naudojamas neuralgijos, uždegiminių ligų viršutinių kvėpavimo takų, rinito, bronchito, anginos, migrenos ir dantų skausmui gydyti. Mėtų arbata taip pat gerina kraujotaką, mažina spaudimą, rekomenduojama gydant...


Vandens teikiama nauda sveikatai

Vandens teikiama nauda sveikatai

Šiame straipsnyje Jums atskleisime sidabrinio vandens teigiamas savybes. Šiuolaikinės medicinos tėvas Hipokratas teigė: „Jūsų maistas turi būti vaistas ir Jūsų vaistas turi būti maistas“. Akivaizdu, kad nuo to, kokį vandenį geriame,...


Kad lieknėjimą lydėtų sėkmė

Kad lieknėjimą lydėtų sėkmė

Ką daryti, jei jūsų svoris didesnis nei turėtų būti? Kokių priemonių derėtų imtis, kad svorio mažinimo bandymai būtų sėkmingi? Kaip išvengti užkandžiavimo naktimis ir kt.? Apie svorio metimo problemas kalbamės su Medicinos diagnostikos centro...


Diabetas: vieni riebalai jį sukelia, kiti nuo jo apsaugo

Diabetas: vieni riebalai jį sukelia, kiti nuo jo apsaugo

Aplink šlaunis ir sėdmenis besikaupiantys riebalai padeda apsisaugoti nuo diabeto, nustatė JAV mokslininkai. Seniai žinoma, kad antrojo tipo diabetas susijęs su nutukimu, konkrečiai - su riebalų sluoksniu pilvo srityje. Tačiau Joslino Diabeto...


Kodėl prie žuvies patiekalų tinka tik baltas vynas?

Kodėl prie žuvies patiekalų tinka tik baltas vynas?

Japonų mokslininkai maisto ir vyno derinimo taisyklėms rado mokslinį paaiškinimą. Takayuki Tamura kartu su kolegomis iš Mercian korporacijos produktų tyrimo laboratorijos nusprendė išsiaiškinti, ar nykščio taisyklė, kad žuvies patiekalai ir...


Vaisiai ir daržovės rūkaliams pavojingi

Vaisiai ir daržovės rūkaliams pavojingi

Nacionalinio Olandijos visuomenės sveikatos instituto mokslininkai įrodė, kad daug šviežių vaisių ir daržovių valgantiems rūkaliams kyla didesnė rizika susirgti storosios žarnos vėžiu. Tai jie išsiaiškino ištyrę beveik pusės milijono žmonių iš...


Spraginti kukurūzai – sveikas užkandis

Spraginti kukurūzai – sveikas užkandis

Spraginti kukurūzai, pasak mokslininkų, yra sveikas užkandis. Dažniausia kino teatre valgomi spragėsiai – puikus antioksidantų ir celiuliozės šaltinis. Amerikiečių mokslininkai atliko tyrimus ir nustatė, kad spraginti kukurūzai kartu su kai...


Dulkių siurbimas skambant muzikai sudegina daugiau kalorijų

Dulkių siurbimas skambant muzikai sudegina daugiau kalorijų

Siurbdami dulkes grojant roko muzikai, per valandą sunaudojame 126 kilokalorijomis (kCal) daugiau nei tai darydami be muzikos. Tai reiškia, jog prieš ar po tokios fizinės veiklos be sąžinės graužimo ir nekaupdami riebalų galime sau leisti...


Kokosų vanduo jėgoms atgauti

Kokosų vanduo jėgoms atgauti

Atrodo, jau visas pasaulis žino, kad kokosų vanduo – geriausias natūralus jėgų ir mineralų atstatytojas. Jo populiarumas sparčiai auga ir Lietuvoje, o ypač mėgiamas rimtų sportininkų ir šiaip sportuojančiųjų. Kas yra kokosų vanduo ir kodėl...


BALTYMŲ ŠALTINIS – LIETUVIŠKUOSE AUGALUOSE

BALTYMŲ ŠALTINIS – LIETUVIŠKUOSE AUGALUOSE

Baltymai (dar kitaip vadinami proteinu) – tai antras pagal gausumą organizmo komponentas po vandens. Jis formuoja ne tik organizmo struktūras – ląsteles, audinius ir skeletą, bet ir funkcinius veiksnius, kaip hormonai, antikūniai, DNR...


Vis blogėjantys mūsų mitybos įpročiai

Vis blogėjantys mūsų mitybos įpročiai

Dažniausiai valgome apie 2-3 kartus per dieną. Taigi šis ritualas užima maždaug porą valandų mūsų paros laiko. Tačiau kaip dažnai savęs paklausiame, ar tai, ką valgome kasdien, nežaloja mūsų sveikatos? Nors nesveikas maistas kelia didžiulį...


4 patarimai, kaip tinkamai kepti maistą gamtoje

4 patarimai, kaip tinkamai kepti maistą gamtoje

Daugelis sutiks, kad viena smagiausių ir maloniausių akimirkų, kai su draugais ar šeima stovyklaujama prie laužavietės, yra mėgavimasis ant atviros ugnies keptais patiekalais. Ar kas gali labiau atpalaiduoti už traškančių ugnyje malkų garsą ir...


Žaliosios lapinės daržovės gali sumažinti diabeto tikimybę

Žaliosios lapinės daržovės gali sumažinti diabeto tikimybę

Vartojant daug žaliųjų lapinių daržovių, gali sumažėti rizika susirgti diabetu, teigia Jungtinės Karalystės mokslininkai. Jie išnagrinėjo anksčiau atliktų šešių tyrimų apie vaisių ir daržovių vartojimą duomenis ir nustatė, kad tik špinatai ir...


Kofeino įtaka žmogaus organizmui

Kofeino įtaka žmogaus organizmui

Kofeinas yra centrinės nervų sistemos ir metabolinis stimuliatorius. Jis vartojamas siekiant sumažinti fizinį nuovargį ir užkirsti kelią mieguistumui. Buvo apskaičiuota, kad 90% visų suaugusiųjų kasdien kofeino gauna su maistu, papildais arba...

lazerineklinika.lt

lazerineklinika.lt

Plaukelių šalinimas lazeriu, veido valymas, kapiliarų šalinimas, frakcinis odos atjauninimas.
www.eraestheticpro.com

www.eraestheticpro.com

Profesionali pasaulinė kosmetika VIENOJE vietoje – NUOLAIDOS iki 50%
TLK kodų paieška

Galimi kodai: nuo A00.0 iki Z99.9