Patys sportavę gydytojai žino, kaip išsaugoti sveikatą, o visiems sunegalavusiesiems vietoj vaistų pirmiausia skiria fizinės kultūros pratimus. Tačiau tuo tiki ne visi.
Per treniruotes būna traumų
Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės treniruotes įdėmiai seka ir per jas pagalbą sportininkams teikia gydytojas Vytenis Trumpickas. Jis – tarsi dar vienas komandos narys.
„Nėra buvę treniruotės, kad tektų vien sėdėti ir stebėti ją”, – kitokią darbo dieną apibūdino gydytojas.
Tačiau rytais, kai kiti dar miega, jis jau plaka maistingus vitamininius kokteilius krepšininkų pusryčiams, o kai šie eina miegoti, gydytojas dar taiko paskutiniesiems fizioterapijos procedūras ar detaliai jas planuoja kitai dienai.
„Šiemet kai kurių žvaigždžių rinktinėje nėra, todėl komandai kovoti bus sunkiau. Tam būtina dar geriau pasirengti fiziškai. Nelengva ir man, treniruočių stovykloje esu vienas gydytojas”, – pasiguodė V.Trumpickas, nebe pirmus metus dirbantis su šalies vyrų krepšinio rinktine.
Kokias naujoves šiemet taiko?
„Daugiau fizioterapijos procedūrų įdiegiau. Pavyzdžiui, ledo ir karščio voneles, kurios malšina ūmius skausmus ir lėtinių traumų pasekmes, šalina nuovargį. Praplėčiau maisto papildų asortimentą, du kartus per dieną plaku kokteilius”, – darbo patirtimi pasidalijo gydytojas reabilitologas V.Trumpickas.
Sportas yra liga?
Traumos per treniruotes – toks pats dažnas reiškinys, kaip ir per varžybas. Štai Mantas Kalnietis pasitempė čiurną per treniruotę, tačiau intensyvi reabilitacija padėjo jam jau šeštadienį vėl paimti kamuolį į rankas.
„Mantas mankštinosi baseine, nes vanduo nuima apkrovą, paskui iškart – į ledą. Taikėme kontrastines voneles, magneto terapiją, ultragarso ir fizioterapijos procedūras”, – apie tai, kaip buvo gydoma M.Kalniečio trauma, pasakojo V.Trumpickas.
Tačiau tokios traumos – tarsi nusibrozdinti, lyginant su ilgalaikio milžiniško fizinio krūvio ir gyvybei pavojingų traumų pasekmėmis.
„Kaip sakė vienas mano kolega, didysis sportas yra ligos pavadinimas. Bent jau sveikatos jis tikrai neprideda”, – konstatavo V.Trumpickas.
Ką daryti, kad sportininkai nesusirgtų šia liga tikrąja šio žodžio prasme? Gydytojo V.Trumpicko nuomone, reikia sportuoti nuo mažens ir profilaktiškai tikrintis sveikatą.
Skausmą malšinti nepakanka
„Aš nesakyčiau, kad didysis sportas yra nesveika. Tai priklauso nuo sportavimo būdo ir kultūros”, – taip mąsto kitas Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės gydytojas Rimtautas Gudas.
Pats ilgai žaidęs krepšinį gydytojas jaučiasi puikiai. Taip, jo nuomone, jaučiasi ir tie, kurie paiso trenerių ir sporto medikų rekomendacijų. Problemų atsiranda tada, kai netausoji savęs. Fizinį krūvį reikia didinti pamažu, naudotis visomis reabilitacijos priemonėmis, ir viskas bus gerai.
„Su Lietuvos vyrų krepšinio rinktine dirbu treti metai ir matau didelį pasikeitimą. Lėtinių ligų, kankinusių vyrus, nebeliko. Pasikeitė sportininkų požiūris, jie žino, kad galima sportuoti nejaučiant skausmo ir nevartojant vaistų. Anksčiau, būdavo, duodi piliulę, skausmą numalšini, sužaidžia rungtynes ir vėl skauda”, – kritikuoja ir džiaugiasi gydytojas R.Gudas.
Svarbu pašalinti problemą – išgydyti ligą, o ne vaistais malšinti jos pasekmes. Ignoruojantieji gydymą ir savęs tausojimą tampa neįgalūs.
Lūžta nuo įtampos
Lėtinės sportininkų ligos išsivysto suminkštėjus sąnarių kremzlei, dėl raiščių, minkštųjų audinių uždegimų. Sportuojant didžiausias krūvis tenka pėdoms, Achilo sausgyslėms, pečių ir kelių sąnariams. Išsivysčius uždegimui ir jo negydant, o vien vaistais malšinant skausmą, liga tampa lėtinė, nuolat veikianti ir taip kenčiančias kūno dalis.
„Tenka operuoti ligonius dėl vadinamųjų stresinių pėdos, blauzdos kaulo, girnelės lūžių. Jų dabar labai daugėja. Tai lūžiai ne dėl traumos, o dėl to, kad kaulas nebeatlaiko nuolatinio didelio krūvio. Lankstant įkaitintą metalą jis nebeatlaiko ir lūžta, taip ir su kaulu yra. Kai profesionalūs sportininkai ilgai geria vaistus nuo skausmo, o į medikus kreipiasi tik po kelių mėnesių, nebepadeda nei gipso langetės, nei imobilizacija. Tenka operuoti”, – aiškina Kauno medicinos universiteto Ortopedijos traumatologijos klinikos docentas R.Gudas.
Į klausimą, kaip gydomi nualinti sąnariai ir kaulai, gydytojas pataria, pastebėjus skausmą, mėnesį nesportuoti, pailsėti, imobilizavus skaudamą kūno dalį. Toks gydymas efektyvus ir nepalieka pasekmių. Gydytojui R.Gudui tenka operuoti profesionalus, kurie sportuoja ne Lietuvoje.
„Iš jų išspaudžia viską, nesuteikia galimybių nei pailsėti, nei gydytis. Šią vasarą turėjome ne vieną tokį pacientą, žaidžiantį užsienio šalių sporto klubuose”, – dėl sportininkų sveikatos apgailestavo R.Gudas.
Liga be simptomų
Sako, kad didysis krepšinio asas Arvydas Sabonis keliasi ir gulasi jausdamas skausmą. Gydytojas A.Gudas to nekomentuoja, nes A.Sabonio nėra konsultavęs. Tačiau mano, kad nuolat lydintis skausmas yra traumų ir krūvių pasekmė.
„Sportuojant vystosi degeneracinė sąnarių liga – artrozė. Ji diagnozuojama kone kiekvienam vyresniam žmogui. Peršvietę rentgenu nuotraukose pamatytume ataugas. Tai funkciškai tyli liga, nesukelianti simptomų. Taip ir sporto veteranams mažiau prityrę gydytojai pataria operuoti. Mes ištyrę pamatom, kad nieko daryti nereikia, be minimalios reabilitacijos, ir jie toliau sėkmingai sportuoja. Saboniui yra panašiai”, – aiškina docentas R.Gudas.
Sąnario kremzlėje – net 95 proc. vandens. Ji elastinga ir atspari atramos krūviams, daužymams. Bėgant metams arba mažai judant vandens lieka tik 50 proc. Kremzlė tampa tokia kaip išdžiūvusi, sueižėjusi žemė. Tačiau ji ne lūžta, o tampa mažiau atspari krūviams. Jei žmogus po 2–3 metų pertraukos vėl sugalvoja sportuoti tam nepasirengęs, nepasimankštinęs, iškart sąnarius pradeda skaudėti, jie stingsta. Vyresniems žmonėms sąnariai sustingsta per naktį, kai žmogus nejuda.
Nereikia skubėti protezuoti
„Kaip širdžiai, taip ir kremzlei reikia palaipsniškumo, negalima nieko pradėti daryti staiga. Reikia reabilitacijos, mankštos, kad sąnarys vėl būtų judrus ir elastingas”, – pataria docentas R.Gudas.
Jis kritikuoja šeimos gydytojus, kurie, vos peršvietę paciento sąnarį rentgenu ir pamatę, kad jis susidėvėjęs, siunčia protezuoti. Tokių siuntimų daugėja, tačiau iš tikrųjų, anot R.Gudo, tik pusei atsiųstųjų neatidėliotinai reikia keisti sąnarius.
„Problema ta, kad sąnarys sustingęs. Jis susidėvi per 5–10 metų. Per tą laiką sustingsta visi aplink esantys raumenys. Skauda juos, o ne sąnarį. Kremzlėje nėra nervų, todėl jos neskauda. Tai jaučia ir pats ligonis, sako, kad skauda ne giliai sąnaryje, o aplinkui. Prasivaikščiojus tampa geriau. Paskyrus reablitaciją žmogus pamiršta tą skausmą, nepaisant, kad sąnarys sudilęs. Yra kremzlės pakaitalų: ir geriamų, ir leidžiamų į sąnarį. Sėkmingai galima gyventi ne vienus metus nekeitus sąnario”, – naują gydymo tendenciją siūlo docentas R.Gudas.
Sporto medicinos kabinete
„Tėra vienas trečdalis jėgos tiesiant, o lenkiant pėdą jos deficitas sudaro tris ketvirtadalius”, – ištyręs nauju „Biodex” aparatu pacientui aiškino gydytojas Gediminas Tankevičius.
Kaunietis Vytautas Plečkaitis sunkią traumą patyrė poilsiaudamas prie upės. Vyras paslydo, griuvo ir lūžo blauzdikaulis, čiurnos kaulai, plyšo raiščiai. Dabar, praėjus trims savaitėms po operacijos, laikas pradėti lavinti judesius. Chirurgas ligonį atsiuntė konsultuotis į sporto medicinos kabinetą. Toks pirmasis ir vienintelis Lietuvoje atidarytas pavasarį Kauno medicinos universiteto klinikose. Kabinete dirbantis sporto medicinos gydytojas G.Tankevičius patarė pacientui, kaip mankštinti lūžusią koją.
„Darykite pratimus su guma. Dvi savaites padirbėkite, tada vėl žiūrėsime, kaip stiprėja jėgos. Jei skaudės – šaldykit ledukais, mirkykite koją kontrastinėse vonelėse, bet nepasiduokit, judinkit”, – mokė V.Plečkaitį gydytojas ir pademonstravo, kaip daryti pratimus su guma.
Medalių – palankiausiu periodu
Po darbo Klinikose karatė treneriu dirbantis G.Tankevičius gerai žino, ką reiškia sveikatai didysis sportas. Gydytojas yra pasaulio kiokušin karatė vicečempionas, juodojo diržo savininkas.
„Tinkamiausias amžius didžiajam sportui daugelyje sporto šakų yra trečias žmogaus gyvenimo dešimtmetis. Šiuo laikotarpiu organizmas gerai prisitaiko prie didelių krūvių, sugeba greitai atsigauti po sunkių varžybų ir treniruočių. Didysis sportas šiuo laikotarpiu mažiausiai žalingas. Įkopus į ketvirtą dešimtmetį fizinis sportininkų pasirengimas pamažu užleidžia pozicijas patirčiai ir techniniam pasirengimui, ir šios savybės atsiskleidžia visu grožiu. Gerai, kai žmogus sportuoja visą gyvenimą prisitaikydamas prie savo organizmo pokyčių. Tuomet, net ir atsisveikinus su didžiuoju sportu, sveikatos problemų pasitaikys minimaliai. Siekiant aukštų sportinių rezultatų neatsižvelgus į sveikatos būklę ir amžių vieni metai gali pridaryti žalos visam gyvenimui”, – žino G.Tankevičius.
Šiandien sporto medicina gali labai daug padėti. Tinkamai pasinaudojus sukaupta patirtimi, diagnostinėmis, gydymo ir reabilitacijos galimybėmis galima išvengti daugelio sveikatos problemų. Gydytojas įsitikinęs: kiekvienas sportininkas stiprus tiek, kiek stipri silpniausia jo organizmo grandis, todėl labai svarbu jas kuo anksčiau nustatyti ir sustiprinti. Pats G.Tankevičius yra patyręs daug traumų ir operacijų. Tačiau kasdien kryptingai darydamas atinkamus pratimus, mankštindamasis jokių nepageidaujamų liekamųjų reiškinių sveikatai nejaučia.
„Sako, senatvėje kentėsi. Ne! Yra daugybė gydymo būdų, reabilitacijos priemonių, pratimų, maisto papildų ir teisingai visa tai naudojant daugelis sportininkų gali išlikti sveiki”, – iš patirties žino gydytojas.
Sportas, reabilitacija ir sporto medicina – tai sritys, kurių išmanymą G.Tankevičius gali įrodyti baigtomis studijomis ir diplomais bei praktinio darbo patirtimi. Tokiu gydytoju negali nepasitikėti, tai plataus profilio medikas.
Tiems, kurie sportuoja
Sporto medicinos kabinetas Kauno klinikose skirtas aukšto meistriškumo sportininkams ir visiems, turintiems ryšį su sportu. Galima sakyti, čia ateina visi, kurių ligos diagnozė – sportas.
Birželį čia buvo patikrinta ir Lietuvos vyrų ir moterų krepšinio rinktinių žaidėjų sveikata. Atlikti pagrindiniai organizmo sistemų funkciniai tyrimai: širdies, plaučių, sąnarių, raumenų ir kiti. Tiriama, kaip organizmas reaguoja į didesnį krūvį, stresą, per kiek laiko funkcijos sugrįžta į normalų ritmą. Laboratorijoje buvo išsamiai ištirtas kraujas, šlapimas. Radus nukrypimų nuo normos pacientai siunčiami išsamiau ištirti ir gydytis.
Gydytojui G.Tankevičiui patinka čia dirbti: žmonės motyvuoti, nori būti sveiki. Tiesa, neretai motyvacija atsiranda tik priėjus liepto galą: kai kankina skausmai, visiškai susidėvėjus sąnarių kremzlei, priaugus antsvorio, kurį sunku numesti.
„Pirmadieniais pas mus ateina nemažai karių, kurie savaitgalį prisisportuoja be jokio pasirengimo. Pavyzdžiui, pirmą kartą sėdus ant dviračio nuvažiavusių 50 kilometrų”, – klaidas vardijo sporto medicinos gydytojas.
Atsakymą duoda aparatas
Kaip sportuoti, turėtų patarti šeimos gydytojai, bet jie, anot sporto medikų, neturi nei kompetencijos, nei laiko. Pastarieji taip pat skiria vaistus savo pacientams, bet pirmenybę teikia gydydami mankšta, fiziniais pratimais.
Sporto medikams labai daug padeda modernus „Biodex” aparatas. Juo nustatoma daugelio žmogaus sąnarių ir įvairių raumenų grupių funkcinė būklė: juosmens, riešo, alkūnės, pečių, klubo, kelio ir čiurnos sąnarių, raumenų jėga ir jos balansas, sąnarių paslankumas.
„Šiuo prietaisu remiamės, kai turime objektyviai nuspręsti, ar sportininkas visiškai atsigavęs po traumos ar operacijos ir ar jau gali sugrįžti į sporto aikštelę. Štai vienos sportininkės kelio raumenų jėgos deficitas buvo 55 proc. Sportuoti galima leisti, kai jis yra ne daugiau 10 proc.”, – aparato monitoriuje rodė gydytojas G.Tankevičius.
Po gydytojo nustatytos treniruočių programos, kurią mergina vykdė tris mėnesius, nesveika koja tapo net stipresnė už sveikąją. Šiuo metu ši mergina jau pluša vasaros sporto stovykloje.
Kitu mažu aparatu G.Tankevičius išmatuoja riebalų kiekį organizme. Kaip tai daroma, pademonstruoja tirdamas kolegą fotografą. Jo svoris – 104 kg, ūgis – 1,87 m. Tiriamasis turi suimti rankų pirštais aparatą, nykščius uždėti ant jo ir laikyti iškėlęs pečių aukštyje.
„Jūs turite 27 proc. riebalų. Būtų idealu, jei būtų 15–20 proc. Iki Naujųjų reikėtų numesti bent 7 kg svorio, po 500 g – per savaitę. Patarčiau, ką valgyti, kiek ir kaip sportuoti, siekiant šio tikslo”, – taip gydo G.Tankevičius.
Priklausybė, kaip ir nuo svaigalų
Sporto medicinos kabinete įvertinama fizinė forma, nustatomas ištvermės reitingas. Pavyzdžiui, jei bėgtų šimtas bendraamžių ir jūs finišuotumėte trečias nuo galo, kaip jaustumėtės? Aišku, kad prastai. Siekiant tikslo, aiškina gydytojas, labai svarbu motyvacija ir laipsniškumas.
„Labai gerai, kai pacientui teigiamus sveikatos pokyčius galime įrodyti ištirpusiais riebalų kilogramais, išaugusia raumenų jėga, sunormalėjusiu kraujospūdžiu, pagerėjusiu ištvermingumu. Sunkiausia būna pačioje pradžioje, juolab sunku keisti metų metais toleruotus nesveikus gyvenimo įpročius. Padeda savęs apdovanojimo motyvas. Pavyzdžiui, reikėtų galvoti: jei numesiu dešimt kilogramų, pasidovanosiu kelionę į užsienį. Arba nusipirksiu tai, ko labai noriu, bet negaliu sau leisti”, – pataria G.Tankevičius.
Kai žmogus mankštindamasis pasijunta geriau, nebenori gyventi po senovei, tuomet ir išorinė motyvacija tampa nereikalinga, kartais netgi išsivysto priklausomybė nuo sportui. Ji pagrindžiama fiziologija. Ilgų distancijų bėgikams arba šiaip daug sportuojantiems žmonėms smegenyse gaminasi endorfinai – laimės hormonai. Negalint sportuoti, pavyzdžiui, patyrus traumą ar susirgus tokiems atletams netgi gali išsivystyti abstinencija, kaip narkomanams ar alkoholikams. Gali apimti depresija.
„Tačiau taip būna tikrai nedažnai ir nedaugeliui”, – nuramino G.Tankevičius, pats po kojos traumos patyręs analogišką būseną.
Puiku, kad daugėja priklausomų nuo sveiko gyvenimo būdo žmonių. Augantis žmonių sąmoningumas nulemia, kad sveikatą lengviau išsaugoti nei susirgus ją susigrąžinti.
Jurgis Brėdikis, Lietuvos mokslų akademijos akademikas, Kauno medicinos universiteto profesorius emeritas
Didysis sportas ir sveikata yra antonimai. Visur yra psichinių ir fizinių galimybių ribos. Jas peržengus iškyla didžiulė rizika sveikatai, gali ištikti staigi mirtis. Negana to, nė viename kontaktiniame sporte neišvengiama traumų. Daugybė neurochirurgų ir odontologų pacientų yra buvę futbolininkai. Po boksininkų mirties, atliekant patanatominius tyrimus, paaiškėja, kad jų kūne buvo daugybė vidinių randų. Vadinasi, daugybė raumenų ląstelių nefunkcionavo. Kas gali būti baisiau, kai po nokauto boksininkas nesugeba rasti namų?! Boksas, karatė ir kitos panašios sporto šakos vadinamos Rytų kovos menais. Koks tai menas? Tai – ne meno, o antihumanizmo elementai
Romas Kalesinskas, Kauno medicinos universiteto profesorius Ortopedijos traumatologijos klinikos vadovas
Iš visų klinikos pacientų sportininkai sudaro 10 proc. Minimalių traumų jie patiria nuolat. Pas mus sportininkai patenka, kai reikia sudėtingesnių tyrimų ir gydymo. Siekiantieji aukštų rezultatų, garbės, neretai aukoja savo sveikatą. Ne kiekvienam pasiseka, o sveikatos kaina – vienoda. Beje, atsparumas traumoms yra įgimtas dalykas. Raiščių, sąnarių, kaulų tvirtumas yra individualus, paveldėtas, bet gali būti ir išsaugotas, sutvirtintas maisto papildais, teisingais judesiais.
Rita Jasikevičienė, buvusi rankininkė, krepšininkų Šarūno ir Vytenio Jasikevičių mama
Didysis sportas ir sveikata – nesuderinama. Tai sakau iš patirties, pati nuėjusi didžiojo sporto kelią. Šarūnas po operacijos jau atsgauna, Vytenio koja po pernai atliktos operacijos jau visai sveika, bet pasekmės vis vien liks. Jos paūmės senatvėje. Man po Vytenio gimimo labai skaudėjo stuburą, dabar vėl paūmėja skausmai bent kiek pasidarbavus gėlyne. Žinau, kad reikia nuolat mankštintis, bet negaliu prisiversti, nes man sportas įgrisęs iki gyvo kaulo. Nežinau, neįsivaizduoju, kaip sušvelninti didžiojo sporto pasekmes sveikatai.
Mitai
Netiesa, kad raumenys virsta riebalais. Jų daugėja dėl maisto pertekliaus ir mažo fizinio aktyvumo.
Netiesa, kad rezultatai tuo geresni, kuo daugiau sportuoji. Taip galvojančius jaunus, ambicingus aukštų rezultatų siekiančius žmones reikia pristabdyti, išaiškinti, kad dvi dienas pailsėjus rezultatai bus geresni nei sportuojant be pertraukų. Darbas be atokvėpio išsekina.
Netiesa, kad jauni žmonės neturi laiko sportuoti, nes turi daug mokytis. Negalima dirbti protinio darbo ilgiau kaip 3–4 valandas. Įterpta fizinė treniruotė dvigubai pagerina protinio darbo našumą.
Kompiuteriai ir padeda dirbti, ir žaloja sveikatą. Vaikams ilgai sėdint prie kompiuterio neigiamos pasekmės sveikatai gydant pašalinamos per dvigubai ilgesnį laiką, nei jos išsivystė. Daug sveikau žaisti kieme nei kompiuterinius žaidimus.
