„Slidinėti kalnuose lietuviai mėgsta. Tačiau tą daro neatsakingai ir dažnai patempia kelio sąnario raiščius. Taip nutinka todėl, kad dalis iš jų nė minutės neskiria sportui, o nuvykę į kalnus stengiasi atsigriebti už visus metus ir čiuožia kaip pašėlę“, – apie dažniausiai pasitaikančias sąnarių traumas pasakoja gydytojas ortopedas traumatologas Paulius Grigas.
Klinikoje „Flebologijos centras“ dirbančio gydytojo teigimu, nepasiruošimas aktyviam sportui traumų tikimybę padidina ne tik slidinėjant, tačiau ir bėgiojant, žaidžiant krepšinį ar užsiimant kitomis sporto šakomis.
JAV atlikti tyrimai rodo, kad net 65 proc. bėgiojančių žmonių kasmet patiria kokią nors traumą. Tame pačiame tyrime medikai teigia, kad traumų skaičius sumažėtų ketvirtadaliu, jeigu žmonės prieš bėgimą tinkamai paruoštų savo raumenis ir nesistengtų įveikti keliolikos kilometrų vos tik pradėję sportuoti.
„Pradedant sportuoti patarčiau pasirinkti fizinį krūvį pagal galimybes ir nepersistengti nuo pirmų dienų. Šis patarimas galioja tiek bėgiojantiems lauke, tiek plušantiems treniruoklių salėje. Neretai kreipiasi 35–40 m. vyrai, kurie, visą gyvenimą aktyviai nesportavę, nutaria bėgti pusę maratono ir bėgdami susižeidžia kelį, čiurną ar patempia raiščius“, – pasakoja P. Grigas.
Didžiausia tikimybė patirti traumą – žaidžiant su kamuoliu
Gydytojo teigimu, sportuoti ir stiprinti kūno raumenis turėtume visus metus. „Bėgiojimas, krepšinis, reguliarus vaikščiojimas, įvairus fizinis lavinimas – būtinas, jeigu norima tinkamai pasiruošti tiek žiemos pramogoms, tiek sumažinti galimų traumų tikimybę“, – sako gydytojas P. Grigas.
Vienas svarbiausių akcentų pradedantiems sportuoti – tinkama viso kūno mankšta. Rekomenduojama tam skirti 15–20 minučių, kad visos raumenų grupės tinkamai apšiltų. Galima pradėti nuo nesudėtingo fizinio pratimo ir didinti jo intensyvumą, pavyzdžiui, tiesiog pasivaikščioti greitu tempu, kad dirbtų visos raumenų grupės.
„Eurostat“ duomenimis, komandinėse sporto šakose su kamuoliu patiriamos traumos sudaro didžiausią dalį visų sporto traumų – apie 40 proc. Iš jų dažniausiai patiriamos traumos – žaidžiant futbolą (74 proc.), krepšinį (8 proc.), rankinį (3 proc.).
Dažniausiai patempiami čiurnos raiščiai
Dažniausiai į gydytojus kreipiamasi dėl patemtų čiurnos raiščių
Viena iš dažniausių aktyviai sportuojančių žmonių traumų – čiurnos raiščių patempimas. Medikų teigimu, pirmoji pagalbos priemonė turi būti šaltas kompresas. Galima tiesiog įdėti paprasto ledo į maišelį, apvynioti jį plonu rankšluosčiu ir uždėti ant traumuotos kūno vietos.
Traumuotai kūno vietai taip pat būtinas poilsis, negalima jos judinti. Tam tikrais atvejais rekomenduojama išgerti vaistų nuo skausmo ar uždegimo.
„Jeigu patempus čiurnos raiščius skausmas nemažėja dvi dienas, būtina kreiptis į gydytoją, kuris nustatys tikslią diagnozę. Kentėti skausmą ir galvoti, kad jis nurims – neverta. Kuo anksčiau kreipsitės į medikus, tuo mažesnė komplikacijų tikimybė. Negydomos traumos gali peraugti į lėtinius susirgimus, kurie gali vis dažniau kartotis ir ilgam „apkartinti“ gyvenimą“, – pasakoja P. Grigas.
Pasak gydytojo, čiurnos raiščių patempimas, kaip ir kitų sąnarių ar raiščių traumų gydymas, kartais užtrunka labai ilgai – minėtos traumos išvesti iš rikiuotės gali mėnesiui ar net ilgesniam laikui. Dar blogiau – kai traumos nuolat kartojasi.
„Dažnai sergant lėtinėmis ligomis nebepakanka vien tik vaistų, tenka panaudoti natūralius gydymo būdus, inovatyviausius terapijos metodus, pavyzdžiui, „Orthokine“ terapija. Tai ypač aktualu sportininkams ir aktyviai sportuojantiems vyrams, kurie kreipiasi dėl kelio sąnario pažeidimų, pažeistų čiurnos raiščių ar kitų sąnarių ar raumenų lėtinių ligų“, – pasakoja ortopedas traumatologas P. Grigas.
