REXSAN

Sveikame kūne – sveika siela

Juvenalis

Liga dažnai paliečia ne tik mūsų kūną. Susirgę pastebime, kad daromės nekantresni, irzlesni, pykstame, kad ne viskas yra taip, kaip mes norėtume, arba kaip tik nusimename, prarandame viltį ir jėgas bei nebeturime noro ką nors daryti. Kartais sirgdami ir žinodami visą tiesą apie savo ligą ir pasveikimą, nenorime pripažinti, kad reikės laiko, darbo ir kantrybės. Būna, kad dėl ligos pasidaro sunku miegoti, susikaupti, suprastėja atmintis, atsiranda apetito stoka, labai trūksta arba labai nesinori bendravimo su aplinkiniais. Visais šiais sveikimui trukdančiais dalykais pasirūpina mūsų ligoninės psichologų komanda, dirbanti ir su suaugusiais, ir su vaikais.

Psichologinė pagalba suaugusiųjų skyriuje

„Kam man psichologas? Aš puikiai jaučiuosi ir problemų neturiu“ – tą turbūt galvoja dažnas žmogus. Ir tai tiesa – dauguma mūsų neturime tokių didelių sunkumų, kurių patys negalėtume išspręsti. Tačiau kartais turime įpročių, kurių net nelaikome sunkumais: negalime iškęsti neparūkę, nepavalgę kaloringo, sveikatai kenksmingo maisto, susierziname dėl smulkmenų. Esame įpratę taip gyventi ir to nelaikome problema, tačiau tai ilgiainiui atsiliepia mūsų savijautai. Dėl to šiame skyriuje dirbančios psichologės dirba ir su tais pacientais, kurie šiuo metu kenčia, gedi, išgyvena netektį ar sunkiai priima atsiradusius gyvenimo pokyčius, ir su tais, kurie neturi didelių nusiskundimų, tačiau kuriems verta keisti savo gyvenimo įpročius tam, kad sveikata būtų geresnė. Tam tikslui pasiekti psichologės konsultuoja individualiai ir veda atsipalaidavimo ugdymo mokomąsias – savęs pažinimo grupes, kurių metu kiekvienas dalyvis skatinamas susimąstyti apie savo įpročių keitimą ir geresnį pasirūpinimą savimi ir savo artimiaisiais.

Psichologinė pagalba vaikų skyriuje

Mūsų ligoninėje gydomi vaikai skiriasi savo amžiumi, charakteriu, pomėgiais, patiriamais sunkumais ir jų kilme. Vaikų patiriami sunkumai gali tapti ligos priežastimi arba ligos pasekme ar gijimo trukdžiu. O kartais vaikai neturi didesnių sunkumų, tačiau atvykę į ligoninę ilgisi namų ir nežino, kaip susipažinti su kitais vaikais arba kaip tik yra smalsūs, norintys kuo daugiau gauti ir išbandyti. Atsižvelgdamos į tai psichologės siūlo įvairią individualią ir grupinę pagalbą: meno, muzikos, žaidimų terapijas, bendravimo įgūdžių lavinimo užsiėmimus, individualias konsultacijas. Dažnai tenka bendradarbiauti ir su vaikų tėvais, padedant jiems spręsti auklėjimo ir bendravimo sunkumus, suteikiant rekomendacijas ateičiai. Džiaugiamės matydami, kad vaikai išvyksta sustiprėję ir sveikesni ne tik fiziškai, bet ir tampa atviresniais sau, aplinkiniams, naujoms patirtims ir iššūkiams.

Medicinos psichologė

Ugnė Kabelkaitė

TAIP PAT SKAITYKITE