Daugelis žmonių yra patyrę akių perštėjimą, sausumą, skausmą. Tai yra šiuolaikinė problema, su kuria susiduria tiek jauni, tiek pagyvenę ir seni žmonės. Senstant akys sausėja savaime, tad dauguma vyresnių nei 40 metų žmonių jau gali pajusti pirmus akių sausumo ligos požymius. 75proc. vyresnių nei 65 m. žmonių gerai žino, kas tai yra.
Naują sausų akių sindromo (SAS), dar vadinama sausų akių liga, apibrėžimą 2007 m. pasiūlė Tarptautinis sausų akių komitetas, kuris rėmėsi naujais klinikinių tyrimų rezultatais, mokslininkų nuomonėmis ir juos apibendrino. Naujasis apibrėžimas plačiau apima ir geriau paaiškina visus akies paviršiuje vykstančius patologinius pokyčius. Sausų akių liga – tai multifaktorinis akies paviršiaus ir ašarų susirgimas, kuris sukelia akių diskomfortą, ašarų plėvelės nestabilumą, blogina regėjimą, sukelia akies paviršiaus pažeidimus ir yra lydimas padidėjusio ašarų osmoliariškumo ir akies paviršiaus uždegimo.
Sausos akies simptomai:
- padidintas ašarojimas (pradinėje stadijoje)
- akių dilgčiojimas ar deginimas
- niežulys
- akių paraudimas
- sunku atsimerkti rytais
- akių sausumas
- akių skausmas mirkčiojant
- regėjimo sutrikimai ligai progresuojant
Sausų akių sindromo priežastys:
1. Vartojami vaistai :
- vietiniam gydymui naudojami akių lašai gali turėti neigiamą poveikį, ypač su konservantais
- (benzalkonijaus chloridu, tiomersaliu, chlorbutanoliu).
- antihistaminikai,
- diuretikai,
- migdomieji
- dekongestantai,
- antidepresantai,
- beta-blokeriai .
Ilgai vartojant šiuos vaistus sumažėja ašarų sekrecija. Kaip greitai išsivysto SAS priklauso nuo vaisto dozės ir vartojimo laiko. Nutraukus vaistų vartojimą, jei nėra sunkių akies pakenkimų, sausų akių simptomai gali išnykti.
2. Su amžiumi atsiradusi hormoninės sistemos pokyčiai. Ypač dažnai sausos akies sindromas
pasireiškia po menopauzės moterims. Androgenai reikalingi ašarų ir Meibom‘o liaukų normaliai funkcijai palaikyti. Estrogenų ir androgenų balansas palaiko normalią ašarų sekreciją. Po menopauzės, sumažėja androgenų. Tai lemia mažesnę ašarų sekreciją.
3. Sutrikusi normali organizmo homeostazė. Žmogaus organizmas yra sudėtinga daugiakomponentė biologinė sistema, kurios visi komponentai (atskiros funkcinės sistemos, organai, ląstelės, subląsteliniai elementai ir t.t.) normaliai gali egzistuoti tik tada, kai tobulai reguliuojamos jų funkcijos ir išlaikomas organizmo vidaus terpės dinaminis pastovumas – homeostazė. Vandens ir natrio druskų patekimas į organizmą sudaro vieną iš pagrindinių vandens ir druskų homeostazės grandžių. Troškulio jausmas yra reakcija į vandens trūkumą organizme, atsirandantį dėl dehidratacijos, didesnio druskų kiekio patekimo į organizmą ar nepakankamo jų išsiskyrimo. Sutrikus normaliai homeostazei, atsiranda sausos akies požymių dėl vandens kiekio ašarų plėvelėje sumažėjimo arba jo nugaravimo.
4. Autoimuninės kilmės ligos:
- Sjögreno sindromas,
- reumatoidinis poliartritas,
- sisteminė raudonoji vilkligė,
- sklerodermija,
- dermatomiozitas. . (Šios ligos sudaro maždaug 1 proc. visų sausos akies priežasčių).
Sjögreno sindromas
5. Kitos ligos:
- limfoma,
- Reiterio liga
- skydliaukės funkcijos sutrikimai
6. Akių ligos:
- ašarų liaukos uždegimas. Esant lėtiniam ašarų liaukos uždegimui, kurį dažniausiai sukelia lėtinės limfoliaukozės, tačiau gali sukelti ir tuberkuliozė ar sifilis, žmonės skundžiasi akių sausumu.
vokų kraštų ligos ( meibomitas). Tai viena iš dažniausių SAS priežasčių pagyvenusių ir senų žmonių amžiuje. Dažniausia SAS priežastis yra ašarų plėvelės vandeninio sluoksnio išgaravimas dėl lipidinio sluoksnio pakitimų. Meibomitą reikia gydyti.
- sutrikęs mirksėjimas. Mirksėjimas gali sutrikti dėl vokų patologijos, pavyzdžiui ektropiono (voko išvirtimo) ar entropiono (voko įvirtimo į vidų), esant išverstakumui, kai nepilnai užsimerkia vokai mirksint.
Ašaras gamina:
- ašarų liauka
- vokų junginės ląstelės (taurinės, Krause, Wolfring‘o)
- voko kremzlės liaukutės (Meibom‘o, Zeiss‘o, Moll‘io)
Ašarų plėvelę sudaro trys sluoksnai:
1. išorinis – lipidinis. Šis sluoksnis gerina optines ašarų plėvelės savybes, apsaugo nuo ašarų tekėjimo per vokų kraštą, lėtina ašarų garavimą, sutepa akies ir voko paviršių.
2. vidurinis – vandeninis. Tai storiausias ašarų plėvelės sluoksnis. Jis plauna, drėkina ir tepa ragenos paviršių, palaiko akies paviršiaus pH, sulygina optinį paviršių, palaiko ragenos metabolizmą: perneša deguonį, šalina metabolitus, dalyvauja medžiagų apykaitoje, atlieka apsauginę priešuždegiminę funkciją: perneša antibakterines medžiagas į ragenos ir junginės paviršius;
3. vidinis – gleivinis arba mucininis. Šis sluoksnis tiesiogiai dengia ragenos epitelio ląsteles. Epitelio ląstelių membrana yra hidrofobinė, sudaryta iš lipoproteinų. Todėl paviršiaus negali sudrėkinti vandeniniai druskos tirpalai. Mucinas užpildo epitelio membranų mikrovageles, suformuoja ploną tinklą, kuris leidžia ašaroms tekėti per jį ir drėkinti ragenos paviršių.
Ašarų plėvelė nuolat dengia sveiką akį. Sumirksėjus ji lieka stabili, nes nuo vieno iki kito mirktelėjimo nespėja išdžiūti.
Etiopatogenezė
Taigi dėl minėtų SAS priežasčių, pakinta ašarų sudėtis. Sumažėjus ašarų vandeninės dalies kiekiui, padidėja druskų koncentracija ląstelėse, t. y. didėja jų osmosiškumas. Dėl osmosinio slėgio vanduo keliauja iš ląstelių į išorę, kad išsilygintų druskų koncentracija. Hipertoninės ašaros pažeidžia ragenos paviršinį epitelį, aktyvindamos uždegiminių procesų grandinę akies paviršiuje, dėl kurių į ašaras patenka uždegimo mediatoriai. Padidėjęs jų kiekis ašarų plėvelėje stimuliuoja nervų galūnėles taip sukeldamas diskomforto pojūtį, dažnesnį mirksėjimą, kompensacinį refleksinį ašarų sekrecijos padidėjimą, vėliau – neurosekrecinį bloką. Vėliau dėl vandens netekimo žūsta ląstelės. Ragenos epitelyje atsiranda paviršinės žaizdelės. Mucino sekrecijos sumažėjimas padidina trintį tarp akies obuolio ir vokų dėl sumažėjusio ašarų plėvelės viskoziškumo. Ašarų plėvelėje atsiranda netolygumų ir vietomis akies paviršius lieka nepadengtas ašaromis. Tai sustiprina nemalonius akių pojučius.
Sausos akies tyrimo metodai
- Anmnezė. Svarbiausia išklausyti paciento nusiskundimus. Kada atsirando akių perštėjimas, kada jis sustiprėja ryte ar vakare. Taip pat reikia paklausti kokiomis ligomis serga, kokius vaistus vartoja.
- Ašarų plėvelės suirimo laiko nustatymas. Tyrimo metu įlašinamas dažiklis fluoresceinas ir plyšine lempa stebima po kiek laiko po sumirksėjimo pasireiškia pirmieji ašarų plėvelės įtrūkimai. Normalus suirimo laikas daugiau kaip 10 minučių. Jeigu sausi plotai pradeda rastis jau po 5 sek., tai rodo sunkią ligos formą, kai ašarų plėvelė greitai nyksta ir pažeistas yra gleivinis arba riebalinis, bet ne vandeninis ašarų plėvelės sluoksnis.
- Kai norima išsiaiškinti, ar ašarų gaminasi pakankamai, atliekamas Širmerio testas, kurio metu matuojamas ašarų kiekis. Yra naudojamos specialios filtrinio popieriaus juostelės 5 cm pločio ir 30 cm ilgio. Vienas galas užlenkiamas ir užkišamas už apatinio voko krašto ir laukiama 5 min. Normaliai juostelė nuo užlenkimo vietos turi būti sudrėkusi 5,5 mm. Sudrėkus mažiau, galima įtarti SAS. Jei ašarų per mažai, diagnozuojama sausų akių liga, kuri pasireiškia dėl vandeninio ašarų plėvelės sluoksnio trūkumo.
- Dažo atskiedimo mėginys leidžia pamatyti nusilupusias ar pažeistas akies paviršiaus ląsteles. Pagal dažymo intensyvumą gydytojas gali spręsti, kaip giliai išsivystė pažeidimas, ar jis palietė ir rageną.
- Ašarų osmoliariškumo tyrimas. Šis metodas taikomas tik mokslo tikslais, kadangi yra gana sudėtingas.
Gydymas.
Sausų akių sindromo gydymas per pastarąjį dešimtmetį keitėsi: dėmesys perėjo nuo ašarų kiekio prie ašarų kokybės.
Antikos laikais sudirgintos akys buvo drėkinamos kiaušinio baltymu, seilėmis. Pirmieji mokslu paremti bandymai aprašomi 1894 m. – gydyti rekomenduojama izotoniniu natrio chlorido tirpalu.
Vėliau į šį tirpalą buvo dedama mucino, želatinos, celiuliozės, siekiant sutirštinti ašarų pakaitalus, kad ilgiau ir stabiliau laikytųsi ant akies paviršiaus, bei vitaminų, kad skatintų žaizdelių gijimą.
Apie 1980 m. nustačius žalingą akių lašų konservantų poveikį akies obuolio paviršiui, buvo sukurtos dirbtinės ašaros be konservantų.
Tačiau aišku yra viena – ašarų pakaitalai yra pagalba sausoms akims, bet ne ligos gydymas.
Naujausi klinikiniai tyrimai atliekami siekiant nustatyti naujų medikamentų ir gydymo būdų veiksmingumą bei saugumą: stimuliuoti ašarų gamybą, kontroliuoti uždegimo procesą ir galbūt vietiniais androgenų pakaitalais užkirsti kelią uždegimui.
Vietiniam gydymui naudojami:
- tepalai,
- geliai,
- akių lašai.
Iš tepalų paminėtinas yra VITA-POS. Ši priemonė yra skirta sausų akių priežiūrai nakties metu. VITA-POS sudėtyje esantis vitaminas A regeneruoja rageną ir junginę.
Akių geliai Systane, Lacripos. Jie lašinami 2 kartus per dieną. Tačiau yra klampesni ir žmonės gali ilgesnį laiką juos jausti akyse.
Tačiau kol kas dažniausiai sausos akies sindromui gydyti naudojami akių lašai.
Atsižvelgiant į tai dėl kokio ašarų sluoksnio nepakankamumo atsiranda sausos akies sindromas, yra lašinami atitinkami lašai.
Kai yra riebalinio sluoksnio pažeidimas, lašinami lašai turintys L- karintino. Tai lašai Optive,
Kai yra sumažėjęs vandeninis sluoksnis, lašinami lašai, kurie atstato ašarų tūrį , ilgą laiką palaiko akies drėgnumą. Tokį poveikį turi akių lašai, kurių sudėtyje yra hialurono ir hipromeliozos. Hialurono rūgštis drėkina ir sutepa akies paviršių, t.p. sudaro skaidrią plėvelę, kuri apsaugo akį nuo išsausėjimo ir laisvųjų radikalų. Hipromeliozė – polimeras, stabilizuojantis akies ašarų plėvelę, sukuria skaidrų viskoelastinį apsauginį sluoksnį ant akies ragenos paviršiaus.
Tokie lašai yra Aprospin Occhi Premium. Jų sudėtyje be hipromeliozės ir hialurono rūgšties yra mėlynės, ramunėlės, erškėtis, alavijas. Šie komponentai pagerina akių funkciją, mažina nuovargį, paraudimą, ramina akis, veikia antibakteriškai. Šie lašai neturi įprastinių konservantų. Jie išpakuoti į atskiras mažas vienkartines pipetes. Tai apsaugo lašų užkrėtimą bakterijomis.
Tačiau reikia žinoti, kad akių lašai, tepalai, geliai SAS neišgydo, o pagerina akių būklę, suteikia komfortą akims ir apsaugo nuo sunkių pasekmių kaip ragenos išopėjimo ir regėjimo pablogėjimo.
Straipsnį parengė gydytoja oftalmologė Daumantė Baranauskienė
