Sebamed

„Susipykusios” mažylio akytės

Pastebėjus, kad mažylis žvairuoja, būtina nedelsiant pasirodyti akių gydytojui. Žvairumo pavyks atsikratyti, jei laiku pradėsite jį gydyti.

Žvairumas – tai liga, kuri atsiranda, kai akis judinantys raumenys veikia nedarniai. Dėl to akučių žiūrėjimo ašys nesusikerta stebėjimo objekte: viena akis žvelgia į norimą objektą, o kita nukrypsta į šalį…

Pagrindinės žvairumo priežastys

1.Paveldimumas.

2.Toliaregystė, bet žvairuoja toli gražu ne visi toliaregiai vaikai.

3. Vienos akies aklumas arba labai silpnas regėjimas dėl ligos (pvz., kataraktos, tinklainės ar gyslainės ligų, auglių ar įgimtų pakitimų). Toks žvairumas visada yra vienakryptis.

4. Netaisyklingas raumenų ar jų raiščių prisitvirtinimas.

5. Netaisyklinga raumenų inervacija.

6. Nervų ar įgimtos ligos (cerebrinis paralyžius, hidrocefalija, Dauno sindromas, akis judinančių raumenų paralyžius).

Erdvinio matymo dovana

Dėl atstumo tarp akių tą patį objektą matome skirtingu kampu. Kai abi akys nukreiptos į tą patį tašką, smegenys vaizdus sulieja ir susidaro erdvinis vaizdas. Jei viena akis nukrypusi, žvairuoja, abiakiu regėjimu vadinamas reiškinys dingsta.
Žvairuojantysis gali žiūrėti pakaitomis tai dešine, tai kaire akimis – tai vadinama pakaitiniu regėjimu. Kai nuolat slopinama viena akis, regėjimas vadinamas vienakiu (vienalaikiu). Abiakiam regėjimui reikia, kad akys žvelgtų viena kryptimi ir labai nesiskirtų abiejų akių regos aštrumas.

Tobuliausia abiakio regėjimo rūšis – stereomatymas (giluminis matymas). Daugeliui teko matyti knygas, kuriose iš žalių ir raudonų taškelių išryškėja erdvinis paveikslas. Žvairuojantys jo nemato. Kasdieniame gyvenime galima be to apsieiti. Pasitaiko žmonių, kurie net nežino, jog tokio matymo neturi. Tačiau be jo regėjimas nėra visavertis – tokiems žmonėms netgi nepatariama rinktis profesijų, kuriose reikia gerai jausti gylį, pavyzdžiui, chirurgo.

Toks gimiau ar toks tapau?

Įgimtas kūdikių žvairumas. Beveik visi kūdikiai iki trijų mėnesių pažvairuoja dėl neišsivysčiusios regos ir akomodacijos. Toks žvairumas vadinamas fiziologiniu ir praeina savaime. Jei nepraeina iki šešių mėnesių – diagnozuojamas įgimtas kūdikių žvairumas. Akytės tuomet dažniau krypsta į nosies pusę.

Kaip gydyti

Įgimtą kūdikių žvairumą reikia operuoti kuo anksčiau, geriausiai iki dvejų metų. Operacijos tikslas – „ištiesinti” akis taip, kad susiformuotų bent šioks toks abiakis regėjimas. Nesuskubus to padaryti laiku, vyresnio amžiaus mažylio akys gali vėl nukrypti (dažniau į išorę) ir reikės pakartotinai operuoti. Deja, net ir laiku išoperuotų vaikų giluminis matymas nebus šimtaprocentinis.

Svarbu! Kartais mažyliams diagnozuojamas pseudožvairumas – tariamasis žvairumas. Tai nėra tikras žvairumas, nes akių funkcija lieka nepakitusi. Tėvams gali atrodyti, kad kūdikis žvairuoja, nes dėl jo plačios nosies susidaro raukšlių ir akytė pasislepia po jomis. Tikrą žvairumą nuo netikro atskiria tik akių gydytojas. Mažyliui augant odos klostės išsilygina ir tariamasis žvairumas dingsta.

Įgytas vaikų žvairumas.

Atsiranda dažniausiai nuo dvejų iki ketverių metų. Žvairuojant viena akis žiūri tiesiai, o kita – nukrypusi. Dažniausiai akis nukrypsta į nosies pusę, į smilkinį, rečiau – neproporcingai aukštyn arba žemyn.

  • Kai akytė krypsta į nosies pusę (konvergentinis žvairumas). Dažniausiai taip sužvairuoja toliaregiai mažyliai, nes žiūrint į artimus objektus sveikos akys vaizdą akomoduoja (prisitaiko žiūrėti iš arti) ir pasisuka nosies link (konverguoja). Tuo tarpu toliaregiai vaikai, kad matytų ryškiau, turi dar labiau pasukti akytę – nežvairuojant vaizdas jiems tarsi išplauktų. Šiuo atveju stebuklus daro toliaregiams skirti pliusiniai akiniai – juos užsidėjus net ir labai žvairo mažylio akys tuoj pat „išsitiesina”, o nusiėmus – vėl žvairuojama.

Akys krypsta į nosies pusę nuo pusantrų–ketverių metų, kai vaikas pradeda piešti, domėtis knygelėmis ir stipriau fokusuoti. Iš pradžių mažasis pažvairuoja tik retkarčiais, o vėliau reiškinys tampa pastovus. Gali žvairuoti abi akys arba tik viena.

Kaip gydyti

Toliaregių mažylių žvairumas gydomas pliusiniais akiniais. Jie turi būti tinkamai parinkti, nes nešiodamas per silpnus akinius vaikas vis tiek žvairuos. Jei akiniai nepadeda, reikia operuoti. Bet jeigu mažylis su akiniais nežvairuoja, to daryti nerekomenduojama. Mat akinukus vaikui dėl blogo matymo teks nešioti ir toliau, o akys, išoperuotos taip, kad būtų „tiesios” nenešiojant akinių, juos užsidėjus ims krypti į kitą pusę – į išorę. Taigi žvairumas laikomas išgydytu tuo atveju, kai mažylis su akiniais nežvairuoja, o juos nuėmus – žvairuoja.

Svarbu! Pastebėję žvairuojantį mažylį tėveliai turėtų kreiptis į akių gydytoją kuo greičiau, pageidautina per savaitę nuo žvairavimo pradžios. Mat laiku pradėjus nešioti akinius dažniau atgaunamas abiakis regėjimas, rečiau reikia operuoti.

  • Kai akytė krypsta į smilkinio pusę (divergentinis žvairumas). Toks nukrypimas gali būti nepastovus ir nuolatinis. Dažniau pasitaiko nepastovus žvairumas – mažylio akys nukrypsta tuomet, kai jis žvelgia į tolį, užsisvajoja. Vaikas gali žvairuoti taip retai, kad net akių gydytoja žvairumą pastebi ne iš karto. Be to, mažylis sugeba pats „ištiesinti” akytes, o tuomet jo erdvinis matymas yra normalus. Nuolatinis žvairumas atsiranda dėl blogo vienos akies regėjimo, akies ligų (kataraktos, ragenos, tinklainės ar regos nervo) ir po operacijos, kai į nosies pusę žvairavęs mažylis ima žvairuoti į išorę.

Kaip gydyti

Padedant akių gydytojui būtina mažylį išmokyti kontroliuoti akių padėtį. Pirmiausia reikia uždengti akį – jeigu žvairuoja viena akis, reikia dengti sveikąją, jei pakaitomis – abidvi pakaitomis. Dengti reikia po kelias valandas kasdien. Tai gali trukti ir kelis mėnesius, ir metus. Nepastovų žvairumą dažnai reikia operuoti, ypač kai jis kartojasi daugiau nei pusę dienos. Geriausia išoperuoti vaiką iki septynerių metų, tuomet jis mokykloje nepatirs psichologinės traumos dėl išvaizdos. Pasitaiko, kad vaikai tokį žvairumą „išauga”, bet dažniausiai negydant jis nesikeičia. Nepastovus žvairumas gali pavirsti nuolatiniu. Šis taip turi būti operuojamas.

  • Akys gali krypti į viršų arba žemyn (vertikalusis žvairumas). Vertikalusis akies nukrypimas gali būti pastebimas tik vaikui žvelgiant į šoną. Žvairumas gali likti nepastebėtas, kai mažylis prisitaiko kreivai laikyti galvą.

Kaip gydyti

Vertikalusis žvairumas dažniausiai operuojamas. Kartais padeda prizminiai akiniai, mat prizmėmis galima nukreipti vaizdą norima kryptimi.

Viena ar abi

Akių gydytojai mano, kad geriau, jei žvairuoja abi akys pakaitomis, o tėvai įsitikinę atvirkščiai. Teisūs šiuo atveju yra gydytojai, nes žvairuojant vienai akiai blogėja regėjimas, kadangi ji pradeda tinginiauti.

  • Akis tinginė. Kai akis žvairuoja, vaizdas turėtų dvejintis. Pabandykite švelniai pirštu pro voką pastumti akies obuolį ir pastebėsite, kad vaizdas susidvejino. Bet žvairuojantiems mažyliams tai nutinka retai, nes norėdamos nuo dvejinimosi apsaugoti mažylį, smegenys labai greitai pradeda slopinti vienos akies vaizdą. Iš vienos pusės tai gerai – juk būtų sudėtinga gyventi matant dvi mamas ar du šaukštus… Antra vertus, slopinama akis nežiūri – ji aptingsta. Kai mažylio akis nedirba, smegenų žievėje nesivysto regėjimo centrai ir dėl to anatomiškai sveika akis pradeda blogai matyti. Šis sutrikimas vadinamas ambliopija.

Kaip gydyti

Tinginę akį reikia pradėti gydyti tiksliai parinktais akiniais, kurie padeda sufokusuoti vaizdą į tinklainę, suvienodina akių regėjimą, jeigu viena mato geriau, o kita silpniau. Kai vien akiniai nepadeda, ambliopija gydoma dengiant sveikąją akį – taip skatinama žiūrėti tinginė akis. Toks gydymo metodas padeda vaikams iki aštuonerių devynerių metų, mat iki to laiko formuojasi regėjimo takai.

Gydymo naujovė – pusiau skaidrios plėvelės, skirtos gydyti ambliopiją. Jų skaidrumas suskirstytas pagal regos aštrumą. Plėvelė klijuojama ant akinių stiklo prieš sveikąją akį, kad ši matytų blogiau už tinginiaujančiąją.

Jolanta Kristanaitytė

 

Žurnalas Mažylis

Pagalba mažyliui

TAIP PAT SKAITYKITE