Tai dažniausiai vaikų susirgimas, neturintis ryškios pradžios, ilgai – kartais net metais – besitęsiantis. Štai tiek laiko tėvai nervinasi ir ieško ligos, lanko gydymo įstaigas, nes ne visose yra infekcinių ligų gydytojas, kuris galėtų konsultuoti, ne visose atliekami kraujo serologiniai tyrimai diagnozei patikslinti. Tai susirgimas, tiesiogiai susijęs su higienos stoka, todėl turime pasistengti, kad tiek mes patys, tiek vaikai, kurių imunitetas silpnesnis (todėl jie dažniau užsikrečia) išvengtume šios ligos.
Ligos plitimo keliai Šiemet ankstyvas pavasaris skatina anksčiau susirūpinti susirgimais, kurie dar vadinami „smėlio dėžių ligomis”. Mylimų žmogaus draugų – šuniukų ir kačių – išmatose gali tūnoti parazitinių ligų sukėlėjų kiaušinėliai ar cistos. Labiausiai paplitusi šunų platinama liga yra toksokarozė. Toksokarozę sukelia apvaliųjų kirmėlių toksokarų lervos. Tik šuns organizme kirmėlės subręsta iki suaugusių kirmėlių (jos gali būti 4-12 cm ilgio). Su išmatomis patekę į dirvožemį, kirmėlių kiaušinėliai per 2-3 savaites subręsta ir jau tampa pavojingi žmonėms ir gyvūnams. Šie kiaušinėliai yra labai atsparūs – po sniegu peržiemoja apie 75 proc. kiaušinėlių, nelabai juos veikia ir vasaros karščiai, nebent tiesioginiai saulės spinduliai. Dirvožemyje jie gali išlikti gyvybingi iki 8 metų. Sergantis (turintis kirmėlių) šuo yra labai aktyvus infekcijos platintojas. Šuns organizme kirmėlės gyvena apie 3 mėnesius, taigi vienas užsikrėtęs šuo gali išskirti milijonus kiaušinėlių. Reikėtų žinoti, kad infekciją gali platinti ir maži, vos gimę šuniukai, kadangi patelė per placentą ir pieną, jei ji serga, užkrečia savo jauniklius. Jau 3-4 savaičių šuniukai, kai jie yra patys gražiausi ir mieliausi, su išmatomis į aplinką išskiria parazitų kiaušinėlius. Nors šuo yra prižiūrimas, vedžiojamas pas veterinarą, skiepijamas, gydomas nuo apvaliųjų kirmėlių profilaktiškai, tačiau kirmėlėmis jis lauke gali užsikrėsti bet kuriuo momentu. Šunis labiausia vilioja išmatų kvapas. Taigi jūsų šuniukas, lakstydamas pasivaikščiojimų metu, nesunkiai susiras kokią krūvelę, ją bakstels nosimi ar dar geriau – išsivolios, ir ant savo kailio parneš „dovanėlę” namo. Namuose jis juk nenusiauna batų, nenusivelka kailinio palto, retas kuris nusišluosto ir kojas. O šuniukai namuose mėgsta ir ant fotelio, ir ant lovos pailsėti, dažnai ir į patalus įlenda. Štai ir netikėtai atsiranda keista liga – toksokarozė, nors jūsų šuo ir sveikas Kaip užsikrečiama Šunų nelaikantys žmonės tokią „dovanėlę” dažnai parsineša ant batų, vaikai užsikrečia žaisdami smėlio dėžėse. Kadangi toksokarų kiaušinėliai bręsta dirvožemyje, todėl žmogus užsikrečia nuo nešvarių, žemėtų rankų, valgydamas neplautas uogas, vaisius bei daržoves, net valydamas ar audamasis užterštus batus. Net miško uogas kirmėlių kiaušinėliais gali užkrėsti vilkai. Skaudžiausia tai, kad, daugiametės statistikos duomenimis, net 83 procentus visų ligonių sudaro 3-14 metų amžiaus vaikai. Jie dažniau nei suaugę kontaktuoja su žeme ir gyvūnais, silpnesnė jų imuninė sistema, jie neturi reikiamų higieninių įgūdžių. Be to, aplinka labai užteršta toksokarų kiaušiniais.
Daugeliu atvejų, ypač patekus į organizmą mažam lervų kiekiui, liga gali praeiti be simptomų. Skiriamos dvi tosokarozės formos: pirma, kai pažeidžiami vidaus organai ir antra, kai pažeidžiamos akys. Pirmu atveju toksokarozei būdingos padidėjusios kepenys, blužnis. Kartais vargina pilvo skausmai. Ligonius pykina, jie vemia, viduriuoja. Protarpiais išberia ir niežti odą. Ligonis gali karščiuoti, nors temperatūra dažniausiai būna neaukšta, atsiranda bronchitas, sausas kosulys, dusulys, dažni naktiniai kosulio priepuoliai. Migruojančių lervų gali pakliūti į akis – tada vystosi labai rimti akių (dažniausiai – vienos akies) pakenkimai, galintys sutrikdyti regėjimą, o akių toksikarozė sunkiai gydoma. Minėti simptomai yra būdingi ir daugeliui kitų susirgimų, todėl, norint patvirtinti diagnozę, turi būti atliekami kraujo serologiniai tyrimai. Ši liga yra išgydoma naudojant tam tikrus antihelmintinius vaistus.
Šiek tiek statistikos Kiekvienais metais visuomenės sveikatos specialistai atlieka dirvožemio tyrimus, ieškodami kirmėlių kiaušinėlių. Tyrimų duomenys rodo, kad vaikų ugdymo įstaigų smėlio dėžės, ypač daugiabučių namų kiemų smėlio dėžės, poilsio zonos dažnai yra užterštos toksokarų kiaušiniais. 2007 metų duomenimis, aplinkos užteršimas toksokarų kiaušinėliais nuolat didėja. Ištyrus 161 dirvožemio bandinius iš ikimokyklinių ugdymo įstaigų smėlio dėžių, gėlynų, prie daugiabučių namų esančių smėlio dėžių, apie 2 proc. bandinių rasta toksokarų kiaušinai. 2007 metais toksokaroze susirgo 39 vaikai.
Kaip apsisaugoti?
- Eidami pasivaikščioti su šunimi neužmirškite pasiimti maišelio savo augintinio išmatoms surinkti, kad nebūtų teršiama aplinka: vaikų žaidimo aikštelės, smėlio dėžės, poilsio zonos, žaliosios vejos ir kt. Šunų šeimininkai turėtų žinoti, kad egzistuoja ir specialios šunų vedžiojimui pritaikytos aikštelės.
- Neleiskite laižyti šunims veido, indų, kuriuos naudoja žmonės, nes ant šuns liežuvio gali būti parazitų kiaušinėlių.
- Grįžę iš lauko nevaikščiokite po butą nešvariais batais, nusimaukite juos prie durų, nes ant batų dažnai galima parsinešti nepageidaujamų „lauktuvių”.
- Neužmirškite labai atidžiai nusiplauti rankų šiltu vandeniu su muilu grįžus iš lauko, po darbo sode, darže, prieš valgį, pažaidus su šuniuku.
- Nevalgykite uogų (netgi surinktų miške), vaisių, daržovių, kad ir užaugintų ekologiškame, švariame, nuosavame sode, prieš tai jų nenuplovę.
- Neleiskite vaikams žaisti smėlio dėžėse, kuriose smėlis nekeičiamas eilę metų. Smėlio dėžes reikėtų įrengti saulėtose vietose, idealu būtų, jei jas nakčiai galima būtų uždengti. Smėlį dėžėse reikėtų nuolat perkasti.
