Sebamed

Šlapių lovyčių kapitonai

Naktis. Išgirstate klebenant miegamojo durų rankeną, jos tyliai prasiveria, dvelkteli nekoks kvapelis… Pakeliate antklodę ir įsileidžiate mažąjį vaiduoklį į savo lovą. Nieko nepadarysi, jo lovelėje – ir vėl jūra.

Dauguma mažylių,sulaukę trejų metų, išauga šlapių naktų laikotarpį. Deja, net trečdalis nuo to saugosi sauskelnėmis. Gydytojai apie naktinį šlapimo nelaikymą (arba enurezę) prabyla tik tuomet, kai dažniau nei kartą per savaitę balutėje prabunda penkerių metų ir vyresni vaikai . Manoma, kad tokio amžiaus mažylio refleksai jau turėtų kontroliuoti šlapinimąsi ir naktį daryti pertrauką. Nors su amžiumi balučių darytojų skaičius mažėja, apie 1 proc. vaikų šią bėdą atsineša į suaugusiųjų pasaulį. Turime nuliūdinti ir berniukų tėvelius – ši liga net penkis kartus dažniau pasitaiko mažiesiems vyriškos lyties atstovams.

Kas kaltas?

Naktinio šlapimo nelaikymo priežasčių daug ir jos įvairios. Reikšmės turi paveldimumas, vėlesnis tam tikrų smegenų centrų subrendimas, vaisiaus smegenų pažeidimas nėštumo metu, kurį sukelia nepakankamas deguonies kiekis arba traumos. Dėl nepakankamai subrendusių mažylio smegenų sutrinka hormono vazopresino gamyba, dėl to inkstai daugiau išskiria nekoncentruoto šlapimo.

Prie balučių atsiradimo prisideda ir lėtinės šlapimo takų infekcijos, sutrikusi šlapimo pūslės nervų veikla ir t.t. Jau enureze sergančio mažylio būklę neretai pablogina peršalimas, šlapimo takų infekcijos, o tai dažniau pasitaiko permainingų orų laikotarpiu – pavasarį ir rudenį.

Šlapios lovytės: reguliariai ir su pertraukomis

1. Pirminis naktinis šlapimo nelaikymas diagnozuojamas tuomet, kai mažieji „sisiotojai” šlapinasi naktimis į lovą nuo gimimo, bet nebūtinai kasnakt. Manoma, kad didelės reikšmės pirminiam šlapimo nelaikymui turi paveldimumas, netgi nustatyti genai, kalti dėl šio negalavimo. Jeigu naktinis šlapimo nelaikymas vargino vieną iš tėvų, tikimybė sirgti mažyliui – 45 proc., o jeigu abu – net 75 proc.

Pastaruoju metu dėl šios ligos vis labiau linkstama kaltinti smegenyse gaminamą hormoną – vazopresiną. Pagrindinė jo funkcija – stabdyti šlapimo išsiskyrimą inkstuose. Jo kiekis mažylio organizme priklauso nuo paros laiko: naktį šio hormono į kraują išsiskiria daugiau, o dieną – mažiau. Būtent todėl naktį inkstai mažiau išskiria šlapimo ir mažiau norisi šlapintis. „Šlapuko” mažylio organizme vazopresino kiekis naktį būna mažesnis nei įprastai, todėl šlapimo pūslė greitai persipildo. Tuomet ir įvyksta avarija – šlapimas nevalingai išteka laukan… Dar viena pirminio šlapimo nelaikymo priežastis – sutrikusi nervinė šlapimo pūslės reguliacija.

2. Antrinis šlapimo nelaikymas ne toks kankinantis ir leidžia mažyliui tam tikrais laikotarpiais prabusti sausam. Deja, po sausųjų laikotarpių, kurie gali trukti net metus ir ilgiau, vėl prasideda šlapieji. Antrinę enurezę dažniausiai lemia psichologiniai veiksniai (tėvų skyrybos, dar vieno vaiko gimimas šeimoje, buvimas ligoninėje, sunki adaptacija darželyje ir kt.) ir tam tikros ligos (diabetas, epilepsija, kai kurios inkstų ligos). Kartais antrinis šlapimo nelaikymas susijęs su pirminiu – mažylis, pamatęs balutę lovoje, labai išgyvena ir tuomet jam parsideda antrinė enurezė. Taigi jis patenka į užburtą ratą. Tokiam vaikui gali padėti vaikų psichologas ar psichiatras.

Kokie tyrimai būtini

Paplitusi nuomonė, kad dėl šlapimo nelaikymo nereikia kreiptis į pediatrą ar nefrologą, nes vaikas šią bėdą išaugs, yra klaidinga. Mat kyla pavojus pražiopsoti inkstų ir šlapimo sistemos pažeidimus. Tad pirmiausia reikia nustatyti aiškią priežastį, kodėl mažylis naktį šlapinasi. Tam skiriamas bendras kraujo, šlapimo tyrimas, elektroencefalograma, ultragarsu ištiriami inkstai ir šlapimo pūslė. Dar tiriama, kaip dažnai ir po kiek mažylis šlapinasi. Deja, mažyliui sergant pirminiu šlapimo nelaikymu pakitimų dažniausiai nerandama. O vaiką tyręs gydytojas, esant reikalui, siunčia jį pas kitus specialistus (neurologą, psichologą ar kt.).

Gydant svarbi tėvelių parama

Norint, kad vyresni vaikai išvengtų psichologinių sunkumų, kuriuos sukelia naktinis šlapinimasis į lovą, geriausia šį negalavimą pradėti gydyti nuo penkerių šešerių metų. Pirmiausia mažylių bėdą derėtų aptarti su bendrosios praktikos gydytoju ar pediatru. Atviras pokalbis apie ligą sumažina vaikų ir tėvų nerimą, padeda suprasti gydymo svarbą, ligos prognozę. Gydymas mažiau sėkmingas būna tada, kai vaikas į lovą šlapinasi daug kartų, kai šis sutrikimas kamuoja ir kitus šeimos narius, kai šeimos gyvenimo sąlygos prastos. Gydymą apsunkina ir atsainus tėvų požiūris į negalavimą.
Jokiu būdu negalima bausti ar kaltinti vaiko už tai, kad naktį jis neišmiega sausas. Kur kas geriau girti, skatinti, jei atsibudo sausas. Pradedant gydyti enurezę svarbus ir vaiko suvokimas: ar jis nori atsikratyti šio negalavimo, ar dar nesuvokia jo svarbos. Meilė ir tolerancija šeimoje padės vaikui nesijausti atstumtam, nevisaverčiam.

Vaistukus reikės gerti ilgai

Ar mažyliui būtini vaistukai, sprendžia gydytojas. Pirminė enurezė dažniausiai gydoma sintetiniu hormono vazoprezino analogu – desmopresinu. Jis skatina inkstus labiau koncentruoti šlapimą: jo pasigamina mažiau, ir vaikas naktį išmiega sausas. Šių vaistų reikia gerti ilgai, ne mažiau kaip tris mėnesius. Kol mažylis geria vaistus, tol bėdų naktį nebūna, bet baigus kursą daugeliui vaikų bėdos vėl atsinaujina. Tuomet po pertraukos vaistai vėl skiriami.

Jeigu naktinį šlapimo nelaikymą sukėlė šlapimo takų infekcija, ją pirmiausia ir reiktų išgydyti, pasitelkiant antibakterinius vaistus. Norint pagerinti smegenų veiklą, neretai mažiesiems „šlapukams” skiriama vaistų, rekomenduojami ir vitaminų kompleksai (B6, B12, B1, B2, A, E). Naktiniam šlapimo nelaikymui gydyti gaminami vaistažolių mišiniai su bruknių lapais, valerijonais.

Paprasta, bet efektyvu!

  • Saulučių ir debesėlių dienoraštis. Patariama 3–6 mėnesius pildyti enurezės dienoraštį, pažymint sausas ir šlapias naktis. Jis padės ne tik gydytojui reguliuoti gydymo eigą. Dažnai vaikui, ypač sergančiam antrine enureze, saulutės yra neįtikėtinas motyvas „pasveikti”. Nesišaipykite – tai išties padeda!
  • Gėrimo kontrolė. Tėveliai turi laikytis vienos taisyklės – neleisti vaikui daug gerti vakare. Tačiau dieną mažylis turi gerti tiek, kiek nori ir kiek reikia. Per dieną mažylis turi gauti apie 1–1,2 l skysčių. Jei vaikas nepakankamai gers dieną, jis vis tiek, net ir paslapčia, mėgins numalšinti troškulį vakare. Tad jei darželinukas darželyje pakankamai neatsigeria, jam reikia įdėti mėgstamos arbatėlės ar kitokio gėrimo. Tuomet vakare jam užteks kelių gurkšnių.

Ar veiksmingas alternatyvus gydymas

1. Refleksoterapija. Šlapinimosi sutrikimai gydomi dirginant atitinkamus kūno taškus, darant įvairias voneles ir taip stiprinant pūslės raumenis. Refleksoterapija dažniausiai taikoma kartu su medikamentiniu gydymu.

2. „Kelnių žadintuvai”. Enurezei gydyti naudojami garso signalus skleidžiantys aparatai. Į kelnaites prie kūno dedami elektrodai ir pradėjus tekėti šlapimui „žadintuvas” pradeda triukšmauti – tol, kol atsikėlęs vaikas ar jo tėveliai neišjungia triukšmadario ir nenueina į tualetą. Šio būdo gydymu net nepavadinsi, jis tik gali padėti išugdyti natūralų šlapinimosi refleksą. Vaikams iki penkerių metų „žadintuvas” netinka, nes gali išgąsdinti.

3. Kiti metodai. Deja, daugelio alternatyvių gydymo metodų (dietos, hipnozės, homeopatijos, akupunktūros, žolinių preparatų ir kitų) veiksmingumas nėra įrodytas. Jei gydant kuriuo nors metodu per mėnesį nebūna pagerėjimo, reikia bandyti kitą metodą ar derinti jį su vaistais. Gydymas veiksmingas, kai ligoniukas iš eilės 14 naktų nesišlapina į lovą. Ligos recidyvu, baigus gydymą, vadinama, kai per dvi savaites vėl pasitaiko dvi šlapios naktys. O gydymas laikomas pavykusiu, kai lovytė išlieka sausa net šešis mėnesius iš eilės.

Jolanta Kristanaitytė, konsultavo vaikų nefrologė Elvyra Bačiulienė

Žurnalas Mažylis

Pagalba mažyliui

TAIP PAT SKAITYKITE