Sin­dro­mas, pa­si­glem­žian­tis kū­di­kio gy­vy­bę be jo­kio per­spė­ji­mo

Atliksime tikslų, bet kokį DNR tyrimą visoje Lietuvoje

Natula – opokos mineralų galia

Šiuolaikiška vaikų sveikatos priežiūros įstaiga

Kokybiški funkcinio maisto produktai Jūsų sveikatai

Tikras vasaros kvapas ir skonis tavo delne

Maisto papildai Jūsų gerai savijautai!

Ekologiški, natūralūs maisto papildai

Pasirūpinkite savo pėdų sveikata

Aboca – iš gamtos Jūsų sveikatai!

Jau­na tvar­kin­ga Re­na­tos ir Gin­ta­ro Pau­liu­kai­čių šei­ma dar ne­at­si­ga­vu­si po pa­tir­tos tra­ge­di­jos – vie­nin­te­lės duk­re­lės, ku­ri te­bu­vo su­lau­ku­si vos ke­lių sa­vai­čių, ne­tek­ties. Dar nė mė­nuo ne­pra­ėjęs po to siau­bin­go ry­to, kai mo­ti­na lo­vy­tė­je sa­vo vi­siš­kai svei­ką bu­vu­sią mer­gy­tę ra­do už­ge­su­sią. Ko ge­ra, nie­ko ne­ga­li bū­ti šiur­piau: mie­go­ti kū­di­kį tė­vai pa­gul­do vi­siš­kai svei­ką, o nak­tį jam tie­siog su­sto­ja kvė­pa­vi­mas. Tai, kas iš­ti­ko ma­žą­ją Ger­dą Pau­liu­kai­ty­tę, me­di­ci­no­je va­di­na­ma stai­gios kū­di­kių mir­ties sin­dro­mu.

Apie bū­si­mą tra­ge­di­ją – jo­kių įspė­jan­čių žen­klų

Pau­liu­kai­čiai duk­re­lės su­si­lau­kė  spa­lio 4 d. Gim­dy­mas bu­vęs sėk­min­gas, la­bai lauk­tas kū­di­kis gi­mė vi­siš­kai svei­kas. Tie­sa, pa­ti Re­na­ta duk­re­lės ne­mai­ti­no, gal dėl to ma­žy­lei iš pra­džių pūs­da­vo pil­vu­ką, ta­čiau vė­liau vis­kas su­si­tvar­kė. Ger­du­tę iš pat pra­džių ap­lan­kė ir gy­dy­to­ja, ku­ri, pro­fi­lak­tiš­kai mer­gy­tę ap­žiū­rė­ju­si, pa­tvir­ti­no, jog iš tie­sų vis­kas ge­rai. Ir iš tie­sų – vis­kas bu­vo ge­rai: Ger­du­tė už­mig­da­ma vis šyp­so­da­vu­sis, bu­vo pra­dė­ju­si net­gi bal­su juok­tis, jau ban­dė pa­ti gal­vy­tę lai­ky­ti…
Lem­tin­ga­sis spa­lio 26-osios ry­tas at­ne­šė bai­sią staig­me­ną: apie 9 val. Re­na­ta su­ne­ri­mo, kad sal­džiai mie­go­ju­si Ger­du­tė val­gy­ti ne­pra­šo. Šo­ko iš­kart prie mer­gai­tės: duk­re­lė bu­vo dar šil­ta, bet jau ne­ju­dė­jo. Gin­ta­ras, kol žmo­na skam­bi­no grei­ta­jai pa­gal­bai, ban­dė dar dirb­ti­nį kvė­pa­vi­mą kū­di­kiui da­ry­ti – vel­tui: ro­dos, mer­gy­tė bu­vo pra­mer­ku­si vie­ną aky­tę, ta­čiau ir vėl už­mer­kė. Ir at­vy­ku­si grei­to­ji nie­kuo ne­ga­lė­jo pa­dė­ti, tik kon­sta­tuo­ti Ger­du­tės mir­tį. Vė­liau bu­vo nu­sta­ty­ta ir mir­ties prie­žas­tis: jau mi­nė­tas stai­gios kū­di­kių mir­ties sin­dro­mas.

Klas­tin­ga­sis sin­dro­mas – ne­pa­aiš­ki­na­mas reiš­ki­nys

Yra ne­ma­žai prie­žas­čių, ko­dėl nau­ja­gi­mis ga­li iš­ei­ti iš šio pa­sau­lio jau pir­mai­siais sa­vo gy­ve­ni­mo mė­ne­siais – ga­li su­trik­ti ku­ri nors or­ga­niz­mo sis­te­ma, už­pul­ti rim­ta li­ga. Ta­čiau tik tie at­ve­jai, ku­rių me­di­ci­na ne­ga­li pa­aiš­kin­ti, va­di­na­mi stai­gios kū­di­kių mir­ties sin­dro­mu. SKMS api­brė­žia­mas taip: „Stai­gi ne­ti­kė­ta jau­nes­nio nė me­tų kū­di­kio mir­tis, iš­ti­ku­si mie­gan­tį kū­di­kį, kai ne­pa­si­se­ka nu­sta­ty­ti mir­ties prie­žas­ties at­li­kus kruopš­tų po­mir­ti­nį ty­ri­mą ir mir­ties ap­lin­ky­bių bei kli­ni­ki­nės si­tu­a­ci­jos įver­ti­ni­mą”. Mie­gant vai­ke­liui tie­siog su­sto­ja kvė­pa­vi­mas (kū­di­kis tie­siog „pa­mirš­ta” kvė­puo­ti) ir šir­de­lė. Pa­aiš­kin­ti, ko­dėl taip yra, nie­kas ne­ga­li: esa­ma įvai­rių hi­po­te­zių, o vie­no at­sa­ky­mo kol kas nė­ra.
Stai­gios kū­di­kių mir­ties sin­dro­mas (SKMS) nė­ra nau­jas reiš­ki­nys. Me­di­ci­no­je jis ap­ra­šo­mas jau ga­na se­niai. Čia dar daug kas ne­aiš­ku, tik ieš­ko­ma ir ban­do­ma nu­sta­ty­ti prie­žas­tis. Klas­tin­gas sin­dro­mas pa­sau­ly­je kas­met nu­si­ne­ša šim­tus ar net tūks­tan­čius kū­di­kių gy­vy­bių. Pa­vyz­džiui, JAV ir Pran­cū­zi­jo­je tai pa­ti daž­niau­sia kū­di­kių iki vie­nų me­tų mir­ties prie­žas­tis. SKMS at­ve­jų pa­si­tai­ko ir Lie­tu­vo­je, tik, lai­mei, ne tiek daug (sta­tis­ti­ka tei­gia, jog mū­sų ša­ly­je šis sin­dro­mas ten­ka vie­nam iš de­šim­ties tūks­tan­čių kū­di­kių). Ri­zi­kos gru­pė – vi­si vai­ke­liai iki vie­nų me­tų, o daž­niau­siai stai­gi ir ne­pa­aiš­ki­na­ma mir­tis iš­tin­ka 2-4 mė­ne­sių kū­di­kius. Lie­tu­vo­je dau­giau­sia SKMS at­ve­jų re­gist­ruo­ja­ma šal­tuo­ju me­tų lai­ku – ru­de­nį ir žie­mą.

Kaip su­ma­žin­ti SKMS ri­zi­ką?

Nors ži­nių apie SKMS tė­ra la­bai ne­daug, pa­ste­bė­ta tam tik­rų dės­nin­gu­mų. SKMS daž­niau­siai iš­tin­ka ant pil­vo mie­gan­čius kū­di­kius. Pir­mo­ji ir svar­biau­sia SKMS pro­fi­lak­ti­kos prie­mo­nė – kū­di­kį mig­dy­ti tik ant nu­ga­ros. Tai pa­grin­di­nis bū­das, kaip su­ma­žin­ti SKMS ti­ki­my­bę. Vė­liau, kai ma­žy­lis pa­au­ga, jis ima var­ty­tis lo­ve­lė­je ir pa­si­ren­ka jam pa­tin­kan­čią pa­dė­tį. Ta­čiau pir­mai­siais gy­ve­ni­mo mė­ne­siais kū­di­kį gul­dy­ti prieš mie­gą ga­li­ma tik ant nu­ga­ros. Tai, be­je, svar­bu net ta­da, jei ma­žy­lį pa­lie­ka­te lo­ve­lė­je tik snaus­ti.
Vis dėl­to lie­ka ne­aiš­ku, ko­dėl vi­siš­kai svei­kai at­ro­dan­tys kū­di­kiai mirš­ta. Tai­gi ką rei­kia da­ry­ti no­rint kuo la­biau su­ma­žin­ti SKMS ri­zi­ką? Me­di­kai pa­ta­ria per nėš­tu­mą steng­tis kuo anks­čiau gau­ti me­di­ci­ni­nę prie­žiū­rą. La­bai svar­bu yra ge­ra mi­ty­ba, nes tai su­ma­ži­na prieš­lai­ki­nio gim­dy­mo ri­zi­ką. Prieš lai­ką gi­mę kū­di­kiai yra ypa­tin­gos ri­zi­kos gru­pė­je. Taip pat pa­ta­ria­ma ne­rū­ky­ti ir ne­var­to­ti nar­ko­ti­kų per nėš­tu­mą (ta­ba­ko, he­roi­no ir ko­kai­no var­to­ji­mas per nėš­tu­mą pa­di­di­na SKMS ri­zi­ką). Di­des­nė SKMS ri­zi­ka, jei gim­do pa­aug­lė. Bū­ti­na pa­lauk­ti nors me­tus tarp vai­kų gi­mi­mo. Kuo ma­žes­nis tar­pas tarp vai­kų gim­dy­mo, tuo di­des­nė SKMS ri­zi­ka.
Gi­mus kū­di­kiui, kaip mi­nė­ta, gul­dy­ti mie­go­ti jį rei­kė­tų tik ant nu­ga­ros. Spe­cia­lis­tai taip pat pa­ta­ria vai­ke­lį mig­dy­ti sa­vo kam­ba­ry­je, bet ne sa­vo lo­vo­je. Kū­di­kis tu­ri bū­ti gul­do­mas tik į sa­vo lo­vy­tę ar lop­šį, ku­rių čiu­ži­niai tu­ri bū­ti kie­ti ir kuriuo­se ne­tu­ri bū­ti jo­kių lais­vų pa­ta­lų ar pa­gal­vių. Tė­vų lo­va daž­nai tu­ri per minkš­tą čiu­ži­nį, pa­lai­dus pa­ta­lus, per sto­rą ir di­de­lę ant­klo­dę ir ma­žą kū­di­kį leng­vai ga­li iš­tik­ti mir­tis įsi­pai­nio­jus į pa­klo­des ar trūks­tant oro po sto­ra ant­klo­de. Ne­rei­kia vai­ko per šil­tai ap­reng­ti. Kai kū­di­kis pri­reng­tas, jis už­mie­ga la­bai gi­liu mie­gu ir jam sun­ku pa­bus­ti rei­kia­mu at­ve­ju. Šliauž­ti­nu­kai ir ma­ža na­tū­ra­laus pluoš­to ant­klo­dė­lė tu­rė­ti bū­ti pa­kan­ka­ma. SKMS ri­zi­ką su­ma­ži­na ir čiulp­tu­ko čiul­pi­mas. Ty­ri­mais bu­vo įro­dy­ta, kad SKMS ri­zi­ka su­ma­žė­jo dviem treč­da­liais, kai kū­di­kiai mie­go­da­mi čiul­pė čiulp­tu­kus. Spė­ja­ma, kad tai at­si­tin­ka dėl to, kad čiul­pi­mas stu­mia kū­di­kio lie­žu­vį į prie­kį ir pa­de­da la­biau ati­da­ry­ti kvė­pa­vi­mo ta­kus. Taip pat kū­di­kiai su čiulp­tu­kais ne­nu­grimz­ta į to­kį gi­lų mie­gą, kaip kū­di­kiai, mie­gan­tys be čiulp­tu­kų. Ki­tas pa­ta­ri­mas – mai­tin­ti kū­di­kį krū­ti­mi. Ty­ri­mais įro­dy­ta, kad kū­di­kius, mai­ti­na­mus na­tū­ra­liu bū­du, re­čiau iš­tin­ka SKMS ne­gu kū­di­kius, ku­rie yra mai­ti­na­mi mi­ši­nė­liais. Dar vie­nas pa­ta­ri­mas – ne­lai­ky­ti kū­di­kio pri­rū­ky­to­se pa­tal­po­se ir ne­leis­ti ki­tiems rū­ky­ti ša­lia jo.
* * *
De­ja, vi­si šie pa­ta­ri­mai ne­pa­aiš­ki­na, kaip iš­vis už­bėg­ti už akių klas­tin­ga­jam sin­dro­mui. To­kiais at­ve­jais gal­būt la­biau­siai guo­džia ne moks­li­nės hi­po­te­zės, o pa­pras­tas pa­mąs­ty­mas, jog, ma­tyt, dan­gu­je vis pri­trūks­ta an­ge­liu­kų, kad stai­giai iš­plė­šia­mi sap­nų ka­ra­lys­tėn nu­grimz­dę kū­di­kė­liai…