Mamai Ritai iš Vilniaus kūdikis buvo tikras atradimas. Kuo labiau ji laukė susitikimo su savo sūneliu ir kuo labiau ji norėjo būti mama, tuo labiau ji jautėsi nepasiruošusi didžiajai akimirkai. Žmonės ją įspėjo, kad ji įsimylės taip, kaip niekada anksčiau, tačiau ji nesuprato, ką jie turėjo omenyje, kol pasaulio neišvydo Tadukas. Jausmai ir emocijos išsiveržė, kai tik ji jį pamatė. „Atrodė, kad prieš tai aš net negyvenau,“ – pasakoja mama.
Ryšys tarp mamos ir vaiko yra stipriausias gamtoje. Romanai prasideda ir baigiasi, tačiau su vaiku jūs esate susieti visam gyvenimui ir tikrai ne todėl kad jus žavi tūkstančių sauskelnių keitimas. Be abejo, vaikai moka pasiekti ir proto, ir širdies gelmes.
Meilė, kurią jaučiate vaikui, nėra tik protinė arba kultūrinė – tai pagrindinė jūsų esmės dalis. Neseniai mokslininkai pradėjo tyrinėti šią paslaptingą, bet esminę žmogaus prigimties dalį. Jų atradimai padeda paaiškinti, kodėl kūdikiai yra tokie priklausomi nuo mamytės ir kodėl mes taip mylime savo paaugusius vaikus, nepaisant jų atžagarumo, barnių ir pykčių. Šis kūdikystėje užsimezgęs ryšys, bėgant metams, keičiasi, tačiau jo svarba išlieka tokia pati. Vaikui reikia meilės taip pat kaip ir maisto. Ir net jei jūs šiek tiek nervinatės dėl būsimos motinystės, esate pasirengusi duoti jam reikalingos meilės. Galų gale, jūsų pusėje dar ir biologija.
Nėštumas: Meilė prieš pirmą žvilgsnį
Nenustebkite, pamilusios savo kūdikį, net jo nepamačiusios. Stiprus emocijų, lūkesčių ir galingų mamytės hormonų mišinys nėštumo metu daro savo ir nustato pirmąjį santykių su kūdikiu etapą.
Kol jūs svajojate apie kūdikį ir renkate jam vardą, jūsų kūnas jau kloja stipraus emocinio ryšio pamatus. Didžiajai akimirkai vis artėjant, jūsų smegenys pradeda gaminti vis daugiau oksitocino – hormono, kuris padeda jumyse prabusti motiniškiems jausmams. Dabar jis padeda jums nusiraminti, tačiau stiprina vaikelio laukimą.
Oksitocinas patraukė mokslininkų dėmesį. Gyvūnų tyrimai parodė, kad jis vaidina didžiulį vaidmenį įvairiuose socialiniuose aspektuose, nuo kūdikių auginimo iki ilgalaikių ryšių su gyvenimo partneriais. Gyvūnai, kurių organizmas negamina oksitocino, ignoruoja savo palikuonis ir kiekvieną sezoną ieško naujų partnerių. Rūšys, kurios gamina šį hormoną, būna ištikimi tėvai, kurie išlaiko tamprius santykius su savo partneriais. Taigi, kai jūsų kūnas nėštumo metu pradeda gaminti oksitociną, tarsi meilė srūva jūsų kraujagyslėmis.
Jūsų kūdikis taip pat vysto ryšius su jumis, net būdamas gimdoje. Tyrimai rodo, kad išgirdus jūsų balsą, jo širdutė ima plakti šiek tiek dažniau. Tai kažkas, kas džiugina ir nuramina jūsų mažylį dabar ir dar daugelį metų.
Jūs ir jūsų kūdikis. Priklausomi nuo meilės
Kai galų gale atėjo metas jūsų kūdikiui išvysti pasaulį, oksitocino kiekis jūsų smegenyse staiga tampa liūtimi. Be kitų svarbių darbų hormonas sukelia susitraukimus ir pienelis pradeda tekėti. Kai galų gale laikote kūdikį, jūs praktiškai plaukiojate hormonuose. Oksitocinas nugali net išsekimą ir skausmą, suteikdamas jums euforijos ir meilės jausmą. Pasak pediatrų, oksitocino jėga padeda paaiškinti, kodėl kūdikiai beveik niekada nepaliekami vieni ligoninėse jie būna mamytės glėbyje ir pirmą kartą paragauja jos pienelio.
Jaunieji tėveliai taip pat nėra atsparūs kerinčiai kūdikių galiai. Domantas sako, kad niekada neteikė didelės reikšmės tėvystei, net kai žmonos nėštumas ėjo į pabaigą. „Aš gana stipriai tai neigiau, kol išvydau gimusią dukrytę“ – pasakoja jis. Tėtis niekada nesitikėjo verkti, tačiau pamatęs savo mažylę, negalėjo sutramdyti upeliais riedančių ašarų.
Kaip ir mamos, tėvai gauna oksitocino dozę, kai pirmą kartą pamato savo kūdikį. Tačiau tai ne vienintelis pasikeitimas jų organizme. Kanados mokslininkų tyrimai rodo, kad kai vyras pirmą kartą tampa tėvu, jo testosterono lygis staigiai krenta. Dar keisčiau – kai kurie vyrai ima gaminti papildomai estrogeno, o tai, ko gero, geriausias transformuojamos tėvystės galios ženklas. Estrogenas padeda smegenims dar jautriau reaguoti į oksitociną, tai yra, tėčiams tapti dar labiau mylintiems ir dėmesingiems.
Oksitocinas – ne vienintelis meilės variklis. Kai jūs laikote, sūpuojate ir prižiūrite savo kūdikį, abu gaunate dopamino dozę. Tai pagrindinė malonumo valiuta smegenyse. Kol jūs abu džiaugiatės, kūdikio jausmai jūsų atžvilgiu taip pat nesnaudžia. Tai paaiškinti padeda vėl gyvūnų tyrimai. Italų mokslininkai nustatė, kad jei peliukas negali pajausti dopamino, jam labai ir nerūpi, ar jo mama sukiojasi šalia.
Natūralus hormonų antplūdis suteikia tėvams didžiulį postūmį gyvenimo ryšiams. Visgi, nebūtinai reikia būti biologiniu tėvu ar mama, kad įsimylėtum vaikelį. Pasak specialistų, mažylį įsivaikinę tėvai taip pat patiria oksitocino bei dopamino šuolius. Jie nepatiria hormonų antplūdžio, kurie seka gimimą, tačiau akimirka, kai jie pirmą kartą susitinka su savo vaiku, yra gana galinga.
Kai kuriais atvejais gimimo patirtis ne visada suartina su vaiku. Mokslininkai teigia, jog apie 30 procentų mamų ne iš karto pamilsta savo kūdikį, dažnai todėl, kad kūdikis arba gimdymo procesas buvo ne toks, kokio jos tikėjosi. Nusivylimas, stresas, išsekimas gali nugalėti meilės hormonus, tačiau tik laikinai. Didžioji dalis mamų pajunta ryšį su mažyliu pirmaisiais jo gyvenimo mėnesiais.
Trijų vaikų mama Janina buvo visiškai pasirengusi įsimylėti savo kūdikį, vos tik jį pamačiusi, tačiau ji neturėjo progos. Po ilgo ir sunkaus gimdymo seselės mažylę iš karto išgabeno iš palatos. Ji jos nematė ir negalėjo maitinti ištisas 8 valandas. Jai buvo sunku užmegzti ryšį su rėkiančiu ryšuliuku rankose. „Aš tiesiog nusistačiau, kad mano kūdikis gimė ir aš jį myliu, – pasakoja mama, – Aš niekada nemaniau, kad reikės save kontroliuoti, kad jos neuždusinčiau.“ Staiga ji nebebuvo tokia tikra, ar yra pasirengusi būti motina.
Janina dažnai pasakoja savo istoriją mamoms, kurios nerimauja dėl neužsimezgančio ryšio tarp jų ir kūdikių. Istorija baigiasi laimingai – po kokių trijų mėnesių mažylė liovėsi rėkusi, Janina pasijuto užikrintesnė, ėmė pasitikėti savimi ir meilės šventė prasidėjo.
Jei negalite priglusti prie ką tik gimusio savo kūdikio, nepulkite į neviltį. Net jei jūsų mažylis gimė neišnešiotas ir jam tenka gulėti inkubatoriuje, jūs dar turėsite begales akimirkų pamilti vienas kitą. Tačiau vien mintys apie kūdikį neprivers užlieti jus hormonams. Visgi jūs turite praleisti kaip įmanoma daugiau laiko kaip mamytė jūsų ir jūsų kūdikio labui. Tyrimai rodo, kad kontaktas su mama yra viena geriausių terapijų neišnešiotukams.
Kai pradedate vis labiau pamilti savo kūdikį, jis savotiškai pradeda pamilti jus. Pirmąją budrumo valandą jūsų vaikelis žiūrės jums į akis, įsimindamas jūsų veidą, ar bent jau išplaukusią jūsų veido versiją. Tyrimai rodo, kad kūdikiai gali atpažinti savo mamas net po keleto valandų po gimimo. Būdamas 7 – 8 mėnesių jūsų mažylis jau bus išvystęs stiprius emocinius ryšius su jumis ir kitais svarbiais žmonėmis jo gyvenime. Naujagimiams svarbu išmokti pasitikėti savo auklėtojais. Jūsų kūdikiui labai rūpės jį maitinantys ar raminantys žmonės. Jis ilgėsis jūsų, kai išeisite į kitą kambarį ir bus laimingas, kai grįšite. Tai ne ta meilė, kurią apibrėžia suaugusieji, tačiau tai viena stipriausių kūdikiui pažįstamų emocijų.
Atminkite, neįmanoma sugadinti kūdikio meile, dėmesiu ir švelnumu, sako ekspertai. Kai raminate jį, jūs statote pamatus pasitikėjimui ir prisirišimui, kuris tęsis visą gyvenimą.
Ikimokyklinukai: ar įniršio priepuoliai – prisirišimo ženklas?
Ryšys tarp jūsų ir vaiko stiprėja, net jei daugumą laiko jis ožiuojasi ir spyriojasi. Iš tiesų, tai jūsų artumo įrodymas. Mažųjų įniršio priepuoliai yra kažkas panašaus kaip įsimylėjėlių kivirčai, teigia mokslininkai. Jie gali tai daryti, nes labai jus myli. Kitais žodžiais sakant, jūsų vaikas negalėtų būti toks nusivylęs ir piktas, jei jis taip stipriai nepasitikėtų jumis.
Ir nesvarbu, kiek dažnai užeina įniršio priepuoliai, ar kiek lėkščių jis sudaužo, jūs jo nemylėsite nė kiek mažiau. Tiesą sakant, greičiausiai jūs viską jam netrukus atleisite. Britų mokslininkai nuskanavo 20 mamų smegenis, joms žiūrint į savo vaikų nuotraukas. Smegenų dalis, kuri kontroliuoja malonumą, ta pati, kuri susijusi ir su romantine meile, nušvito kaip žaidimų automato švieselės, pranešančios apie laimėjimą. Dalis, kuri vertina ir kritikuoja, praktiškai užgeso. Nieko nuostabaus, kad taip sunku barti vaiką, žiūrint jam į akis.
Laima neturėjo jokių problemų, auklėjant savo 5 metų sūnų. Jis buvo vienas iš tų retai verkiančių angeliukų, kurių kiti tėvai pavydi. „Kai jis buvo kūdikis, mes kartais pajuokaudavom, kad mums reikia kumštelėti jį, kad tik pamatytume jį verkiantį,“ – pasakoja ji. Tačiau ji visiškai taip pat myli savo dukrytę, kuri verkia, rodos, be paliovos. „Prieš jai gimstant, aš bijojau, kad negalėsiu dar ko nors mylėti taip, kaip savo pirmagimio sūnaus, – teigia mama, – Tačiau myliu.“
Jūsų ikimokyklinukas turi gana platų emocijų spektrą. Jei praleidžiate su juo 15 minučių parduotuvėje, turite gerą šansą pamatyti jas visas. Tačiau jis vis dar nesupranta meilės taip, kaip suprantate jūs. Šio amžiaus vaikai dažnai beria žodžius, jų neapgalvoję. Jie gali sakyti, kad myli jus, tačiau taip pat sako, kad myli knygas, žaislus ar košę. Netgi tada nesijaudinkite dėl savo vietos mažylio pasaulyje. Jis tikrai žino, kad jūs esate svarbi ir kai jam blogai ir reikia paguodos, jis nebėga pas savo žaislus, knygutes ar valgį. Vaikams reikia žmonių, kuriais jie pasitiki, pagalbos.
Dideli vaikai: patobulinta meilė
Augant jūsų vaikui, jis pradeda slėpti savo emocijas, iš dalies dėl bendraamžių spaudimo, iš dalies dėl to, kad ikimokyklinuko būdas išreikšti emocijas yra varginantis. Visgi kai kurie ūgtelėję vaikai yra be galo dosnūs švelnumo. Mildos Viliukas negali išeiti į mokyklą, mamai nepasakius, jog ji jį myli.
Net jei jūsų vaikas nesiglėbesčiuoja, pasitaikius bet kokiai progai, meilės ženklai vis tiek čia pat. Kai kurie vaikai yra labai atviri ir papasakos visas savo gyvenimo smulkmenas, o kiti iš prigimties yra uždaresni. Tačiau kai jam reikės išsipasakoti ir jūs būsite šalia, meilė padarys savo.
Skurdoka ankstyvosios vaikystės meilė tampa vis turtingesnė ir sudėtingesnė. Jūsų vaikas dabar jaučia simpatiją jums ir kitiems, jis pradės jus mylėti kaip asmenį, o ne kaip juo besirūpinantį žmogų. Pradinukas gali mėgautis naktimi pas močiutę, tačiau netrukus ima maldauti grįžti pas mamytę. Tuo pačiu metu jis pradeda reikalauti daugiau nepriklausomybės, kas reiškia, kad jam reikia jūsų meilės ir palaikymo labiau nei bet kada. Atrodo prieštaringai, tačiau kuo daugiau saugumo suteikiate vaikui, tuo nepriklausomesnis jis gali tapti.
Net jei jūsų vaikas siekia tapti savarankišku, jis nenutrauks ryšių su jumis. Jūs turite ryšį, kuris jus sieja nuo gimimo, ryšį, kuris pripildytas meilės, atsiminimų ir, taip – hormonų. Kai jūs apkabinate savo 8-metį arba stebite jį mokyklos vaidinime, jūs gaunate šiek tiek oksitocino, tikrojo jūsų pirmųjų kartu valandų liudininko. Emocijos, kurias tada patyrėte greitai grįžta. To užtenka, kad įsimylėtumėte jį vėl ir vėl ir vėl.
Mama – trumpas, bet kiekvienam iš mūsų daug reiškiantis žodis. Kiekviena iš mūsų turime nusipiešusios mintyse paveikslą tokios mamos, kokia norėtumėme ar turėtumėme būti. Būti gera mama mokomės iš savo mamų, iš knygų ir filmų, iš savų klaidų ir laimėjimų. Būti mama – pats atsakingiausias ir sunkiausias darbas, kokį tikkas nors gali nuveikti gyvenime.
Kiekvienas jūsų vaiko vaikystės tarpsnis dovanoja jums skirtingas žinias, suvokimą, pasitenkinimą ir iššūkius. Kai esi mama – nieko nėra svarbiau už jūsų vaikus.
