Rawpowders

Kokie pavojai tyko storuliukų

Teigiama, kad nuo 10 iki 30 proc. vaikų turi antsvorio. Medikų tvirtinimu, tai grėsmingas rodiklis.

Nutukimas sukelia labai daug sveikatos sutrikimų, susijusių net ir su žmogaus gyvybe: padidėja rizika susirgti cukriniu diabetu, ateroskleroze, įvairiomis širdies, kepenų ligomis, pakyla kraujospūdis, kamuoja sąnarių skausmai, netgi gresia kai kurios vėžio formos. Tiesa, mažyliams šie pavojai tarsi ir neaktualūs, bet antsvorio turinčiam vaikui augant vis didėja tikimybė, kad kada nors jis taps antsvorio turinčiu suaugusiu. Įvairūs šaltiniai pateikia skirtingą statistiką. Teigiama, kad jei dešimties metų vaikas yra nutukęs, tikimybė, jog jis toks liks ir užaugęs, yra 50 ar net 80 proc. Tad jeigu mažylis turi antsvorio ar jau yra nutukęs, reikėtų pagalvoti, kaip pristabdyti riebalų kaupimo procesą.

Kodėl mažyliai apvalėja

Išskiriamos dvi nutukimo priežasčių grupės:

1. Organinis nutukimas. Nutukimas būna endokrininės, nervų, genetinės ligos simptomas arba atsiranda dėl vartojamų vaistų. Ši nutukimo rūšis labai reta ir sudaro apie 5 proc. visų nutukimo priežasčių. Vienas organinės ligos pavyzdžių galėtų būti skydliaukės funkcijos sutrikimas – hipotireozė. Gimdymo namuose gimęs kūdikis iškart bus patikrintas, ar jam negresia ši liga. Hipotireoze sergantys vaikai atrodo nutukę, išblyškę. Mažylio reakcijos, jo judesiai bei kalba sulėtėja, jis nuolat šąla, sutrinka nakties miegas. Oda tampa blyški, sausa ir stora. Gali pradėti slinkti plaukai (tai ne avitaminozės, o įsisenėjusios hipotireozės padarinys). Vaikelį gali kamuoti nuolatinis vidurių užkietėjimas, kurio neįmanoma sureguliuoti mityba. Jam nieko nesinori, mažasis ligoniukas tampa irzlus. Tėveliams šie požymiai turėtų signalizuoti ligos pradžią.

2. Funkcinis nutukimas. Mažyliui nenustatoma nutukimą lemianti organinė liga, jis kaupia riebalus dėl kitų priežasčių.

  • Jeigu tėvai nutukę ar turi antsvorio, jie vaikui su genais perduoda polinkį pilnėti. Tokiems vaikams nutukimo tikimybė padidėja nuo 50–60 iki 80–90 proc. Jeigu nėra liesėjimą skatinančių išorinių veiksnių (lėtinių ligų, fizinio aktyvumo, nesilaikoma dietų, nekamuoja maisto trūkumas dėl sunkių gyvenimo sąlygų), nepatiriama streso (aplinkos pakeitimas, konfliktai su bendraamžiais), vaiko kūno masė tampa per didelė.
  • Didelę reikšmę nutukimui atsirasti turi riebalų ląstelių (adipocitų) kiekis. Kuo daugiau adipocitų, tuo didesnė tikimybė, kad žmogus bus nutukęs. Vaikams iki 7–10 m. amžiaus daugėja adipocitų, vėliau šios ląstelės tik didėja, „pučiasi” ir kartu didėja kūno svoris. Todėl labai svarbu, kad mažylio organizme nepadaugėtų riebalų ląstelių (dėl netinkamos mitybos ar permaitinimo), antraip bus sunku išvengti nutukimo, nes pasidalijusios ląstelės niekur nedingsta.
  • Permaitinimas, ypač ankstyvo amžiaus vaikučių, sukelia medžiagų apykaitos sutrikimų, kurie bėgant metams didėja. Mamos pienu maitinami kūdikiai daug rečiau kaupia atsargas, nei maitinami adaptuotais pieno mišiniais. Pirmųjų metų pabaigoje maitinami mamos pienu mažyliai būna liesesni ir net šiek tiek žemesni nei dirbtinį maistą gaunantys bendraamžiai. Tai normalu, o per greitai augdamas vaikas vėliau gali susirgti cukriniu diabetu ar ateroskleroze.
  • Žindomas mažylis rečiau persivalgo: jis geria pienuko tiek, kiek nori. Kadangi ne visuomet galima nustatyti suvalgyto maisto kiekį, mama ir nepersistengia siekdama sumaitinti „normą”. Svarbu ir tai, kad žindomas kūdikis valgo tada, kada nori. O adaptuotą pieno mišinuką kūdikiui mama duoda laikydamasi režimo ir skaičiuodama valandas. Ji žino, kiek mažylis turi suvalgyti, ir stengiasi tą pieno kiekį būtinai sugirdyti – pats vaikas tuomet jau nieko negali pasirinkti. Taip nuo mažens sudaromos sąlygos persivalgyti. Kita vertus, jei mažylis turi labai puikų apetitą, reikia stengtis, kad jis ir neperalktų. Tuomet skubėdamas jis išgeria daugiau pieno ir nespėja pasijusti sotus – taip formuojasi įprotis persivalgyti.
  • Netinkama mityba. Nutukimą skatina per didelis riebalų bei lengvai pasisavinamų angliavandenių, patenkančių į organizmą su maistu, kiekis. Jie patenka į kraują ir kaupiasi organizmo riebalų ląstelėse. Mažylių nutukimą itin skatina perdirbti produktai (pvz., manų košė), miltų gaminiai: makaronai, meduoliai, sausainiai, bandelės, pyragėliai, tortai. Nereikia pamiršti įvairių cukrumi, fruktoze ar gliukoze saldintų gazuotų vaisvandenių, kurie yra tikros kalorijų bombos. Reikia nepamiršti, jog ir vaisių sultys gana kaloringos, tarkime, viename litre slyvų sulčių yra per 700 kalorijų, t.y. vienerių metų vaikas, išgėręs 1,5 l sulčių, galėtų daugiau nieko ir nevalgyti, nes jis būtų gavęs paros kalorijų normą.
  • Fizinio aktyvumo stoka. Nustatyta, kad dažniau atsargas kaupti pradeda vaikai, palikti senelių priežiūrai. Kadangi patys seneliai mažiau juda, ir mažieji prie jų taikosi: mažiau ir ne taip sparčiai vaikšto, o noras bėgioti dar griežčiau apribojamas. Be to, seneliai į anūko širdį dažnai skinasi kelią per maistą, todėl perka jiems saldainių, šokoladų, sausainių ir kitokių skanėstų.

Storuliukų dieta

Pirmiausia tėveliai skuba mažyliui pritaikyti dietą. Suaugusiam žmogui tai paprasta, bet negalima pamiršti, kad mažylio valia daug silpnesnė. Jeigu mama privers savo dukrytę ar sūnelį laikytis dietos, jai teks arba drausti valgyti maistą, kurį valgo visa šeima, arba versti laikytis dietos visą šeimą. Pirmasis būdas visiškai neveiksmingas, todėl reikia valgyti visai šeimą tą, ką valgo ir storuliukas. Deja, tai, ko jam nebuvo leista valgyti, vaikas gali atsigriebti nepastebimai įlindęs į šaldytuvą.

  • Stenkitės gamindami maistą vartoti kuo mažiau riebalų. Nors kalorijos gali būti šiek tiek sumažintos riebalų sąskaita, jie vis tiek turi sudaryti ne mažiau nei 30 proc. dienos raciono.
  • Pasiūlykite mažiesiems liesesnių maisto produktų, ypač jei giminėje pastebimas polinkis pilnėti. Visai nebūtina rinktis, tarkim, pačių liesiausių, 0 proc. riebumo pieno produktų. Tiesiog nereikia sąmoningai pirkti ar gaminti riebaus maisto vaikams: riebių padažų, riebios mėsos arba pačių riebiausių pieno produktų.
  • Duokite mažyliui paragauti kuo įvairesnių sodo ir daržo gėrybių, nes kuo daugiau jų pažins, tuo didesnė tikimybė, kad iš jų ką nors pamėgs.
  • Saldumynai, pyragaičiai, tortai, saldūs gėrimai nėra būtinieji maisto produktai. Išbraukite juos iš apkūnaus vaiko valgiaraščio.

Ugdykite įpročius

  • Apkūniam mažyliui rekomenduojama fizinė veikla, geriausiai tokia, kuri suteiktų jam malonumo. Svarbiausia, jog vaikas judėtų, o tai reiškia, kad jis užsiimtų ta fizinės veiklos rūšimi, kuri jam įdomiausia. Labiausiai tinka plaukimas, įvairūs šokiai – visi tie judrūs pratimai, kuriuos atliekant juda daug raumenų grupių. Puiku, jei vaikas gali apsilankyti čiuožykloje, važinėtis riedučiais, dviračiu.
  • Būtina mažinti sėdėjimo laiką. Vyresniems vaikams žiūrėti TV ar žaisti kompiuteriu galima ne ilgiau kaip 1–2 val. per parą.
  • Užkandžiams tarp valgymų – ne. Vaikas turi žinoti, kad ateis metas – ir jis gaus valgyti, alkano tikrai nepaliksite. O tie valgymai privalomi bent jau tris kartus per dieną: ryte, vidury dienos ir vakare. Dar geriau, jei linkęs apvalėti vaikas valgytų ne mažiau kaip keturis kartus. O per tam tikrą laiką susiformavęs tinkamas maitinimosi režimas sutvarko mažylio apetitą, todėl ir neturi būti jokių užkandžiavimų sėdint prie televizoriaus ar kompiuterio.
  • Reikėtų stengtis, kad mažasis valgytojas nuo mažens išmoktų valgymo drausmės: sėdėtų tam skirtoje vietoje prie stalo, turėtų savo lėkštę, į kurią jam dedama maisto, kad ir mama, ir mažylis žinotų, kiek maisto jis suvalgo. Tuo metu vaikas neturėtų žiūrėti televizoriaus, o tėvai aplink šokti, groti ir visais kitais įmanomais būdais stengtis linkusiam pilnėti vaikui sumaitinti visą porciją.
  • Vaikas turi būti pratinamas atsigerti. Mažyliui skysčių proporcingai reikia truputį daugiau nei suaugusiam žmogui, nes vaiko organizme šiek tiek daugiau vandens. Stenkitės vaikui įsiūlyti gerti vandenį, nesaldintus gėrimus. Nepamirškite, kad sultys yra maisto produktas, turintis kalorijų, angliavandenių. Ir, deja, ne visos sultys yra tokios maistinės vertės, kokios mes tikimės. Žinoma, šviežiai spaustos sultys – tikrai puikus pasirinkimas. Bet ir vien tokių sulčių sąskaita neturi būti patenkinamas skysčių poreikis. Tą pat galima pasakyti ir apie pieną, kuris irgi yra maistas.

Konsultavo specialistas, vakų gastroenterologas med. dr. doc. Vaidotas Urbonas

Jolanta Kristanaitytė

Žurnalas Mažylis

Pagalba mažyliui

TAIP PAT SKAITYKITE