Vaikai rankomis atsispiria nuo žemės ir atsargiai stato pirmuosius savo žingsnius. Bėgant laikui, jų tempas pamažu greitėja, atsiranda noras pavyti, pagauti, bėgti. Tėtis arba mama parodo kamuolį, ir jis tampa neatsiejamu aktyvių pramogų pagalbininku. Juk neįmanoma atsispirti norui į kažką pataikyti, nuspirti ar numesti apvalų daiktą. Vaikai pamažu ugdo koordinacijos įgūdžius, prie kamuolio pripranta rankos, delnai, pirštai. Ir tuomet, kai žengiami pirmieji žingsniai į komandinių žaidimų aikštelę, daugelis vaikų jau būna fiziškai sutvirtėję, kad kūliais (dažnai tiesiogine to žodžio prasme) panirtų į nepakeičiamą komandinių žaidimų sūkurį.
Esame krepšinio šalis, tad nenuostabu, jog kiekvienas miestelis ar kaimas (kartais net kiemas) turi savo krepšinio aikštelę, kur renkasi jaunimas. Natūralia atranka vaikai buriasi į komandas ir pagal savo gebėjimus žaidžia tarpusavyje. Mažesnieji ateina pamėtyti į krepšį, vyresni pradeda nuo paprastesnių krepšinio žaidimų, o vyriausieji pliekia komandinį krepšinį, stengdamiesi atkartoti savo dievukų taktikas bei gudrybes ir galbūt svajodami, kad ateityje patys taps profesionaliais sportininkais.
„Tegu sau laksto“ pasakytų abejingesnis, tačiau mes norime užkirsti kelią galimoms sveikatos problemoms, apie kurias derėtų pasidomėti vaikui pradėjus aktyviai sportuoti dar augant. Šįkart apie kelių sąnarių ir girnelių problemas bei jų prevenciją sportuojant nuo mažų dienų kalbamės su vaikų ortopedijos gydytoja Vitalija Pačekajūte ir viena geriausių Lietuvos krepšininkių Rima Vadapalaite – Valentiene.
„Ne paslaptis, kad krepšinį mėgsta ir merginos, tačiau ankstyvoje vaikystėje jos yra truputį mažiau judrios ir dėl to neretai turi antsvorio, kuris kenkia ne tik visam organizmui, bet ir apkrauna vaikų kelius,“ – sako gydytoja. Ji teigia, kad mergaitės pradeda augti truputį anksčiau už berniukus. Dėl to kaulai taip pat auga greičiau, o paskui juos ne visuomet spėjantys raiščiai gali sukelti kelių skausmus.
Aktyvumas labai svarbus jau pačioje vaikystėje, tad kompiuterinius sportinius žaidimus visiems vaikams patartina iškeisti į pajudėjimą gryname ore. Tačiau ką daryti, kai dar vaikystėje judėti trukdo sąnarių skausmai? Gydytoja siūlo išskirti augimo skausmus, kurie gali kamuoti daugelį, ir nepaaiškinamą skausmą, kuomet geriau nieko nelaukus pasirodyti specialistui. Galimas ir viso kūno sąnarių laisvumas . Tokiu atveju taip pat vertėtų kreiptis į gydytoją.
Jei jūsų vaikas nesiskundžia sąnarių skausmu, tačiau sportui skiria itin daug dėmesio, gydytoja Vitalija Pačekajūtė siūlo užsiregistruoti pas ortopedą – traumatologą kalcio ir vitamino D koncentracijos kraujyje tyrimui. Neišsigąskite, net ir neigiami tyrimo rezultatai dar nereikš, kad reikalingas rimtas ir sudėtingas gydymas. Dažniausiai užtenka reguliariai pavartoti maisto papildų ar žuvies taukų, kurie puikiai tinka sąnarių stiprinimui.
Žinome, kad niekas neužkirs kelio jaunuolio svajonei tapti profesionaliu sportininku, tad net ir turintys sąnarių problemų gali aktyviai sportuoti, tačiau nepavyks apsieiti be kruopščios mankštos ir rūpestingai atliekamų tempimo pratimų. Labai svarbus kokybiškas apšilimas ir prasitampymai pradiniame treniruotės etape. Juos padės išmokti treneris arba kineziterapeutas, pas kurį, ko gero, užsukti teks, nes turint silpnus sąnarius ir reguliariai nestiprinant raumenų, gali būti sunku pasiekti rimtesnių rezultatų.
– Ar yra dar būdų stiprinti savo sąnarius? – klausiame gydytojos.
– Žinoma. Gerkite daug vandens ir valgykite maisto produktus, skatinančius kalogeno gamybą: šaltieną, soją, lašišą, skumbrę, špinatus, kopūstus, lapines salotas.
Atlikus visus šiuos prevencijos veiksmus, labai svarbus dar vienas apsisaugojimo būdas – kokybiškas kelio įtvaras, kuris pagal poreikį gali imobilizuoti, fiksuoti, apsaugoti, lengvai sutvirtinti.
Rima Vadapalaitė – Valentienė, 2011 metų geriausia Lietuvos krepšininkė, prisimena tik vieną traumą, privertusią koją įstatyti į įtvarą, kai prieš septynerius – aštuonerius metus buvo patempusi šoninius kelio raiščius: „Kelių traumos labai priklauso nuo daugybės dalykų: prigimtis, maistas, įgimti dalykai, sporto šakos pasirinkimas ir kt. Galima aktyviai sportuoti visą gyvenimą ir neturėti nė vienos traumos, o būna ir taip, kad labai perspektyvūs sportininkai vien dėl traumų turi nutraukti karjerą.“
Rima prisimena, kad po kelio traumos atlikdavo specialius raiščių stiprinimui skirtus pratimus.
Vaikų keliams stiprinti taip pat yra daug pratimų, tačiau juos derėtų atlikti individualiai, trenerio paliepimu, nes kiekvieną vaiką akylai stebintis profesionalas galėtų geriausiai iškelti tikslus ir nustatyti apkrovas.
Sportuojantys vaikai, tarp kurių ir krepšininkės sūnus bei jo bendraamžiai, dėvi kelio girnelės sutvirtinimus. Tačiau kiekviena auganti koja reikalauja individualių sprendimų, pritaikytų būtent vienų ar kitų vietų stiprinimui ar apsaugojimui. Krepšininkė pastebi, jog įtvaro tikrai nereikia, jei gydytojas neliepė jo įsigyti, nes uždėtas įtvaras riboja tam tikrus sausgyslių ir raumenų darbus, ir dėl to galima tų vietų atrofija.
Taigi, leiskite vaikams sportuoti, būti aktyviems, o susidūrus su konkrečiomis problemomis, kreipkitės į tos srities specialistus, kurie patars ir padės.
Tel. pasiteiravimui +370 685 6001
