Šiais metais Abromiškių reabilitacijos ligoninės vaikų skyriuje pradėtos teikti Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos (toliau – ankstyvoji reabilitacija) ambulatorinės paslaugos. Iki šiol Elektrėnų savivaldybėje tokios asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos nebuvo. Abromiškių reabilitacijos ligoninės socialinė pediatrė Jūratė Pranckevičienė sutiko atsakyti į kelis esminius klausimus apie ankstyvąją reabilitaciją ir kam ji taikoma:
- Kam teikiamos šios paslaugos ir koks yra ankstyvosios reabilitacijos tikslas?
Dalis vaikų vystosi skirtingai nei daugelis kitų, jiems reikia papildomos pagalbos. Vaiko vystymuisi labai svarbūs pirmieji treji metai – šiuo periodu smegenys vystosi intensyviausiai, didėja jų apimtis, susiformuoja iki 80 proc. neuronų jungčių, per kurias vaikas priima ir gauna informaciją, todėl turime skubėti jam padėti. Ankstyvosios reabilitacijos paslaugos teikiamos ankstyvojo amžiaus vaikams (nuo gimimo iki 7 metų), turintiems psichologinės, motorinės, socialinės raidos sutrikimų. Tikslas – ankstyvas vaikų raidos sutrikimų nustatymas ir ankstyva kompleksinė pagalba.
- Kokie specialistai dirba?
Su mūsų mažaisiais pacientais dirba visa specialistų komanda, kuri, ištyrusi vaiką bei šeimos poreikius, sudaro pagalbos planą. Gydytojas socialinis pediatras nustato medicininę ir raidos diagnozes, sudaro gydymo planą, suteikia informacijos apie galimą tolesnę vaiko raidą; psichologas konsultuoja šeimą, padeda spręsti psichologines problemas; logoterapeutas padeda vaikui pažinti pasaulį, išmokti kalbėti, žaisti; kineziterapeutas atlieka judesių terapiją, moko tėvelius, kaip ugdyti teisingą vaiko judesį, rekomenduoja specialią įrangą vaiko sėdėjimui, stovėjimui; socialinis darbuotojas suteikia informacijos, kur galima gauti tinkamą pagalbą, supažindina su socialinėmis garantijomis, padeda šeimai spręsti socialines buitines problemas. Labai svarbu, kad su specialistais aktyviai bendradarbiautų tėvai.
- Ar tėvai gali pastebėti vaiko raidos sutrikimus?
Būtent tėvai pirmieji gali pastebėti, jog vaiko vystymasis vėluoja arba normaliai augusiam vaikui staiga lyg kažkas nutinka, jis „užmiršta“ jau mokėtus įgūdžius, ima elgtis neįprastai. Todėl, kilus net menkiausiam įtarimui, būtina atvirai klausti gydytojo.
- Kokioms vaiko sveikatos problemoms esant dažniausiai reikalinga ankstyvoji reabilitacija?
Apibendrinant galima įvardinti eilę susirgimų ar būklių, kuomet būtina su šeimos gydytoju aptarti galimybę vaikui skirti ankstyvosios reabilitacijos kompleksus:
1. Vaikai su raidos sutrikimų rizika: neišnešiotumas, gimdymo trauma, naujagimių maitinimo sutrikimai, naujagimių raumenų tonuso sutrikimai, genetinės ligos, įgimtos CNS vystymosi ligos, medžiagų apykaitos ligos, aklumas, prikurtimas.
2. Raidos problemos: judėjimo, kalbos, bendravimo sutrikimai, raidos sutrikimas ar atsilikimas, maitinimo sutrikimai, mišrūs raidos sutrikimai.
3. Elgesio problemos: probleminis elgesys, hiperaktyvumas, dirglumas, agresyvumas, sunkus atsiskyrimas nuo tėvų.
4. Emocinės problemos, miego sutrikimai.
- Ką daryti norint gauti ankstyvosios reabilitacijos paslaugas jūsų skyriuje?
Kreiptis į Abromiškių reabilitacijos ligoninės vaikų skyrių, turint šeimos gydytojo, vaikų ligų gydytojo ar kitų vaikų ligų specialistų (vaikų neurologo, vaikų psichiatro, vaikų endokrinologo) siuntimą. Paslaugos su siuntimu nemokamos, kompensuojamos PSDF biudžeto lėšomis.
Išankstinė registracija telefonais 8-528-22279, 8-607-71378
Atmintinė tėvams ir globėjams
(parengta remiantis moksline literatūra)
Patariame kreiptis į gydytoją, jei:
- 3 mėn. kūdikis nereaguoja į stiprų garsą, neklauso kalbančiojo balso, nežiūri į kalbančiojo veidą, nepradeda guguoti, valandų valandas ramiai guli lovytėje nežaisdamas ir nebendraudamas, nekelia galvos gulėdamas ant pilvo.
- 6 mėn. kūdikis nepasisuka į kalbantįjį asmenį, nemėgsta žaisti, nesišypso, nesijuokia, neguguoja, nesiekia ir negriebia daikto, nerodo noro sėstis.
- 12 mėn. vaikas nežaidžia žaidimų, neploja katučių, nesako skiemenų (ma-ma, tai-tai), nesistoja.
- 18 mėn. vaikas nebando valgyti pats su šaukštu; nemėgdžioja garsų, nesiekia akių kontakto, neatsitupia keldamas daiktus, nejudrus ir nenoriai keičia padėtį.
- 24 mėn. vaikas – nevardija keleto pažįstamų objektų, netaria 2-3 žodžių frazių, nepastebi mašinų ir kitų žaislų, nebėgioja, nelipa ant baldų, nelipa laiptais, nesiekia spalvotų daiktų, nesidomi knygelėmis.
- 36 mėn. vaikas nesidomi vaikais ir suaugusiais, mažai kalba, nežaidžia fantazinių žaidimų, nemėgsta žiūrėti į nuotraukas ir pažįstamus daiktus, nuolatos žaidžia vieną ir tą patį žaidimą, negali važiuoti triračiu, didesnę laiko dalį vaikšto ant pirštų galų, eidamas dažnai krenta ir užsigauna, vengia akių kontakto.