Kaip elgtis nėščiajai, kad pagimdytų sveiką kūdikį? Ką valgyti, kad mažylis nebūtų alergiškas? Ar galima dažyti plaukus, lakuoti nagus? Pokalbis apie tai – su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadove profesore Rūta Jolanta Nadišauskiene.
– Koks amžius palankiausias motinystei?
– Kiekviena moteris, planuojanti susilaukti vaikų, turėtų tam pasišvęsti iki 35 metų. Mokslo pasiekimai dideli, vis daugiau moterų, turėjusių nevaisingumo problemų, gali pastoti. Vis dėlto gamta yra dar galingesnė. Po 35-erių moters vaisingumas pradeda mažėti. Be to, pradeda pulti ligos, o tai irgi nepadeda užmegzti naujos gyvybės. Šiuolaikinės moterys, besimokydamos, siekdamos profesinės karjeros, motinystę atideda vyresniam amžiui. Mes, medikai, skatiname susimąstyti ir nepamiršti to, kas iš tiesų yra svarbiausia.
– Kodėl pastarąjį dešimtmetį gimsta didesnio svorio vaikai nei anksčiau?
– Medikai aiškinasi, dėl kokių priežasčių vaisius yra didelis. Tai gali būti susiję su motinos ligomis. Dabar gimdo moterys, kurios anksčiau neturėdavo galimybės pastoti, pavyzdžiui, sergančios cukriniu diabetu. Tėvai, žinoma, visada džiaugiasi, kad vaikas yra didelis ir stiprus, tačiau reikėtų įvertinti, ar kūdikio dydis atitinka mamos fizinius duomenis ir kūno sudėjimą. Juolab kad ir mes šiandien esame šiek tiek didesni už protėvius, gyvenusius prieš šimtmetį. Naujagimių svoris didėja ir dėl to, kad dabar gimdo vis vyresnės moterys. Dar viena priežastis, daranti įtaką vaisiaus svoriui, yra netinkama mityba. Valgome daug ir bet ką, neretai prarasdami saiką, todėl atsiranda ligų, susijusių su medžiagų apykaitos sutrikimais.
– Ar tiesa, kad vyresnių tėvų palikuonių intelekto lygis aukštesnis?
– Tyrimo niekas neatliko, bet tokių tendencijų galima bandyti įžvelgti. Ko gero, kiekvienas žinome bent po šeimą, kurioje auga labai išmintingi vyresnio amžiaus tėvų vaikai. Tai gali būti susiję su auklėjimu. Gal ir galima daryti prielaidą, kad jaunesni tėvai skiria mažiau dėmesio savo atžaloms, nes jie sau kelia daugybę profesinių užduočių, nori susikurti materialinę gerovę. Vyresni, jau subrendę žmonės tai turi ir žino, kas svarbiausia gyvenime. Yra toks posakis, kuriame slypi daug tiesos: tėvai vaikus augina, o seneliai myli.
– Kone kiekvieną šeimą kamuoja vaikų alergijos. Ar dėl to gali būti kalta mamos mityba besilaukiant kūdikio?
– Nėščiosios mityba labai svarbi. Galime bandyti išvengti alergijos rinkdamiesi tuos maisto produktus, kurie užauginti mūsų gyvenamojoje, švarioje aplinkoje. Turėtume vengti egzotiškų vaisių ir daržovių. Senajame Lietuvos kaime žmonių nekankino alergijos, ši liga yra susijusi su užterštumu ir cheminėmis medžiagomis.
– Ar tėvai turi galimybę pasirinkti vaiko lytį?
– Jokioje mokslinėje konferencijoje neteko girdėti, kad būtų galima suplanuoti vaiko lytį. Žinoma, egzistuoja įvairių tikėjimų ir mitų ir būna, kad žmonėms pasiseka susilaukti labiausiai jų geidžiamos lyties kūdikio. Šiuolaikinės technologijos leidžia anksti sužinoti, ko lyties kūdikio laukiasi moteris. Tokia informacija ir sprendimas sunaikinti nepageidaujamos lyties vaisių kai kuriose šalyse pradeda kelti demografinių problemų.
Kinijoje, Armėnijoje, Azerbaidžane gimsta daugiau berniukų nei mergaičių. Žmonėms reikėtų džiaugtis, kad gimė sveikas vaikas, nesvarbu, mergaitė ar berniukas, nes tai yra didžiulė Dievo dovana.
– Medikų požiūris į maisto papildus ir vitaminus skiriasi. Teko girdėti, kad lietuvių gydytojų išrašytus vitaminus Didžiosios Britanijos ginekologė pavadino pernelyg stipriais – esą pakuotėje gerokai viršijamos dozės medžiagų, būtinų organizmui. Ar iš tiesų vitaminai ir maisto papildai gali pakenkti?
– Žinoma, kad gali pakenkti. Pavyzdžiui, didelės dozės vitamino A gali būti įvairių anomalijų priežastis. Turėtume nepamiršti, kad didžiąją dalį medžiagų, reikalingų mūsų organizmui, gauname su maistu. Vienintelis papildas, kuris yra naudingas ir jį reikia naudoti dar prieš pastojant bei esant nėščiai, yra folinė rūgštis. Ji apsaugo nuo kai kurių apsigimimų. Kartais moterims skiriama magnio preparatų, tačiau tik tuomet, kai to reikia. Geležies preparatų, kai jos trūksta, taip pat skiriama labai atsargiai. Suomių atliktas tyrimas parodė, kad geležies perteklius gali sukelti labai rimtų sveikatos problemų vaisiui ir naujagimiui. Kuo atsargiau naudosime įvairius vaistus ir papildus, tuo bus geriau.
– Ar tiesa, kad nėščiajai kenkia elektromagnetinis laukas ir reikėtų mažiau žiūrėti televizorių, trumpiau dirbti kompiuteriu?
– Nedrįsčiau sakyti, kad tai yra prietaras, bet labai norėčiau pamatyti rimtus tyrimus, kurie, tikiuosi, kada nors bus atlikti. Dabar beveik visos moterys ir televizorių pažiūri, ir prie kompiuterio pasėdi. Mano nuomone, nė vienam žmogui nėra sveika pernelyg ilgai dirbti prie kompiuterio ir visą dieną žiūrėti televizorių. Tai, kas kenkia visiems, dar didesnę neigiamą įtaką daro nėščiosioms, nes jos jautresnės aplinkos poveikiui.
– Ar nėščiajai nekenksminga dažytis plaukus, lakuotis nagus, darytis makiažą?
– Skandinavijos šalyse vis labiau pritariama moterų judėjimui, skatinančiam gyventi kuo natūraliau, vartoti ekologiškus produktus. Nėščiosioms naudoti kuo mažiau cheminių medžiagų ten tampa norma. Dažų yra visokių: vieni pagaminti iš natūralių medžiagų, kiti – iš labai kenksmingų. Kiekviena moteris turėtų atidžiau vertinti tai, ką naudoja, gyventi kuo natūraliau ir švariau ne tik fizine, bet ir dvasine prasme.
Patarimai nėščiosioms:
Rinkitės natūralų, kuo mažiau perdirbtą maistą be sintetinių priedų ar saldiklių.
Venkite termiškai neapdorotų mėsos, žuvų ir kiaušinių patiekalų.
Jūrų žuvų patiekalus valgykite kartą per savaitę, nes juose gali būti gyvsidabrio.
Atsisakykite kepenų paštetų, nes juose yra daug vitamino A ir tai kenkia vaisiui.
Nesilaikykite dietų, nes gali sutrikti vaisiaus augimas ir raida.
Pirmenybę teikite vandeniui be angliarūgštės. Jo reikėtų išgerti ne mažiau kaip 1,5–2 l per dieną.
Po kontakto su naminiais ar laukiniais gyvūnais nepamirškite nusiplauti rankų.
Kačių tualetus tvarkykite su pirštinėmis, o sutvarkę švariai nusiplaukite rankas.
Būdamos nėščios venkite bet kokių vaistų, negerkite alkoholio, nerūkykite.
Šaltinis: „Nėščiosios atmintinė”, www.sam.lt
Amžiaus statistika
1999 m.: 30–34 m. gimdyvių grupė sudarė 18 proc., 35–39 m. – 8,2 proc., per 40 m. – 2 proc.
2009 m.: 30–34 m. – 25,5 proc., 35–39 m. – 11,8 proc., per 40 m. – 2,6 proc.
