Nobel biocare

Ar reikia vaikams duoti čiulptuką

Ar gali vaikas užaugti be čiulptuko? Viena mama sako, kad jos ketverių sūnus nežino, kas yra čiulptukas. Kita mama čiulptuką nuo gimimo davė visiems trims savo vaikams ir jiems nieko blogo neatsitiko. Kaip geriau?

Centrine miesto gatve vaikštinėja mamos su vaikučiais. Vienas jų gal trejų metų, o gal šiaip didelis ir stambus, krenta į akis todėl, kad jo burnoje – čiulptukas. Kitas vežimėlyje gal kokių pusantrų metų mažylis taip pat su čiulptuku.

Lauke – šalta. Ar guma burnoje neatšaldys jos, ar vaikams neskaudės gerklės? Ar čiulptukas nepakenks sąkandžio formavimuisi? Apskritai čiulptukas yra gėris ar blogis?

Į šiuos klausimus atsako ir apie čiulptuko keliamus pavojus perspėja trys įvairių sričių specialistai. Tėveliams spręsti, ar pasinaudoti jų patarimais.

Vilma Palepšaitienė, ausų, nosies, gerklės ligų gydytoja:

– Jei vaikui į burną dedamas ant grindų voliojęsis čiulptukas – labai blogai. Jei mama, jį pakėlusi nuo grindų, geriausiu atveju nulaižo pati ir duoda vaikui – taip pat labai blogai, nes prie aplinkos bakterijų prisideda dar ir mamos burnoje esančiosios.

Jei vaikui duodamas sterilizuotas ar bent švariai nuplautas čiulptukas, jis tikrai nekenkia. Nebent jį čiulpia net ir didelis, trejų ketverių metų vaikas. Tai gali turėti neigiamos įtakos sąkandžio formavimuisi.

Mažas vaikas gali sušalti, jei čiulpia čiulptuką sloguodamas, kai nosis užsikimšusi. Tokiu atveju iš viso nepatariame žiemą eiti su vaiku į lauką. Jei dėl kokių nors priežasčių vaikui labai gausiai teka seilės, jo šaltuoju metų laiku taip pat negalima vesti į lauką, nes gali nušalti lūpas, smakrą.

Sergant ausų ligomis čiulptukas yra tarsi vaistas. Čiulpiant gaminasi daugiau seilių, o jų rijimas yra tarsi masažas ausų būgneliams.

Antanas Šidlauskas, ortodontijos profesorius:

– Nemanau, kad čiulptukas gali ką blogo padaryti, nebent naudojamas per ilgai. Iki dvejų metų čiulpiant čiulptuką jis neigiamos įtakos sąkandžio formavimuisi neturi.

Netaisyklingo sąkandžio priežastys yra kitos. Viena jų – kai dėl kokių nors priežasčių vaikas kvėpuoja ne pro nosį, o pro burną.

Kita priežastis – netaisyklinga liežuvio padėtis, kai jis būna tarp dantų arba anksti netekus pieninių dantų liežuvis neturi atramos. Dėl netaisyklingo sąkandžio gali būti kaltas piršto čiulpimas. Pasitaiko, kad tai daro net šešerių-aštuonerių metų vaikai. Netaisyklingas sąkandis gali susiformuoti ir dėl genetinio paveldėjimo.

Visas priežastis galima pašalinti laiku jas pastebėjus. Į tai turi atkreipti dėmesį šeimos gydytojas ir laiku nusiųsti vaiką pas odontologą

Laima Miliukienė, psichologė:

– Naujagimiui čiulptuko tikrai nereikia. Jo labiau reikia tėvams, nemokantiems mažylio nuraminti. Geriausias ir nepakeičiamas čiulptukas yra mamos krūtis. Ji labai tinka kūdikiui nuraminti. Jei mama pieno nebeturi ir vaiko krūtimi nebemaitina, o tai dažniausiai būna vaikeliui jau paaugus, duoti čiulptuką dar blogiau. Nepripratinus vaiko prie čiulptuko nuo gimimo, laikui bėgant jo tikrai nereikės. Atvirkščiai, įkišus į burną, jį išspjaus kaip svetimkūnį. Gamtos taip sutvarkyta.

Tai, kad vaiką galima užauginti be čiulptuko, liudija mano asmeninė patirtis. Taip auginu antrą vaiką ir neturime jokių problemų. Būna momentų, kai vaikas irzlus, dantukams dygstant, bet galima puikiausiai išsiversti be čiulptuko. Jis niekuo nepadeda, tik pagal mūsų įsitikinimus atrodo, kad pagelbės.

Pirmasis čiulptukas – iš košės

Čiulptukas išrastas daugiau kaip prieš 500 metų.

Pirmieji čiulptukai buvo formuojami iš košės ar duonos, suvyniojus tai į marlę.

Vėliau buvo vyniojama aguonos galvutė.

Pirmasis tikras čiulptukas buvo pagamintas iš kaučiuko. Vystantis pramonei, čiulptukai pradėti gaminti iš silikono, latekso ir kitų medžiagų.

Pagalba mažyliui

TAIP PAT SKAITYKITE