7 proc. šeimų, auginančių vaikus iki 16 metų, neišgali bent kartą per dieną juos maitinti mėsa, žuvimi ar lygiaverčiu vegetarišku maistu.
8 proc. negali kasdien nupirkti šviežių vaisių ir daržovių. Tarp skurdo rizikoje gyvenančių šeimų tokių buvo atitinkamai 17 ir 15 proc., tarp vieno suaugusio asmens su vaikais namų ūkių – 19 ir 14 proc., praneša Statistikos departamentas.
Leisti savo vaikams švęsti gimtadienius su draugais ar pasikviesti draugų kitomis progomis pažaisti ir pasivaišinti negalėjo 9 proc. visų namų ūkių su vaikais ir beveik dvigubai didesnė dalis žemiau skurdo rizikos ribos gyvenančių namų ūkių su vaikais.
Leisti savo vaikams reguliariai dalyvauti laisvalaikio veikloje (pvz., groti muzikos instrumentu, plaukioti, dalyvauti jaunimo organizacijų veikloje) dėl pinigų stokos negalėjo 14 proc. vaikus auginančių šeimų. Tarp žemiau skurdo rizikos ribos gyvenančiųjų tokių buvo 28 proc., tarp vieno suaugusio asmens su vaikais namų ūkių – kas penktas.
Statistikos departamento atliekamo pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo duomenimis, pernai 15 proc. namų ūkių buvo įsitikinę, kad užimamo būsto plotas jiems yra per mažas. Miestuose būsto plotą nepakankamu laikė 18 proc., kaime – 9 proc. namų ūkių.
Tarp vaikus auginančių namų ūkių nepakankamu būsto plotą laikė kas trečias (30 proc.). Prieš dvejus metus užimamo būsto plotą nepakankamu laikė 19 procentų namų ūkių.
Tyrimo duomenimis, beveik kas antras (46 proc.) gyventojas gyveno būste, kuriame vienam asmeniui teko mažiau negu vienas kambarys, neįskaitant virtuvės. Namų ūkiuose be vaikų tokiomis sąlygomis gyveno penktadalis, namų ūkiuose su vaikais – net 68 proc. asmenų.
Ne visi mokyklą lankantys vaikai namuose turėjo mokymuisi ir namų darbams atlikti tinkamą vietą: 6 procentai namų ūkių su vaikais iki 16 metų nurodė, kad tokios vietos neturi. Dar didesnė namų ūkių su vaikais dalis nurodė, kad vaikai neturi vietos lauke netoli namų, kur galėtų saugiai žaisti.
Dalis namų ūkių, turinčių vaikų iki 16 metų amžiaus, nurodė, kad dėl pinigų stokos turi riboti vaikų poreikius maistui, drabužiams, laisvalaikio reikmenims ir užsiėmimams. 11 procentų namų ūkių, turinčių vaikų iki 16 metų, nurodė, kad negali sau leisti bent dalį drabužių vaikams pirkti naujų.
Pirkti naujų drabužių vaikams neišgalėjo 27 proc. žemiau skurdo rizikos ribos gyvenančių namų ūkių su vaikais iki 16 metų ir 20 procentų vieno suaugusio asmens su vaikais iki 16 metų namų ūkių.