Pastaruosiuose „Mamos žurnalo“ numeriuose rašėme apie kamienines ląsteles. Tema sulaukė Jūsų susidomėjimo.
Akušerė, virkštelės kraujo surinkimo koordinatorė Larisa Šalkovskaja
Šiuo metu laukiuosi antrojo vaikelio. Domiuosi galimybe saugoti gimdymo metu surinktą virkštelės kraują. Jūsų žurnale skaičiau, kad kamieninės ląstelės gali būti saugomos tik tada, kai mama yra visiškai sveika, neserga jokiomis virusinėmis ligomis. Aš nuo vaikystės turiu herpes virusą, kuris pasireiškia labai aktyviai ir dažnai – per metus bent keletą kartų atsiranda lūpų pūslelinė, o prieš iškylant pūslelėms jaučiuosi taip, lyg sirgčiau gripu – „suka“ visus kaulus. Ar sergant šiuo virusu galima padėti saugoti kamienines ląsteles į banką?
Kamieninės ląstelės banke yra saugomos laikantis tarptautinių normų, reglamentuojančių audinių bankų veiklą. Jose herpes viruso infekcija nėra įtraukta kaip indikacija nesaugoti virkštelės kraujo. Taigi turint aktyvią ar neaktyvią herpes viruso infekciją (lūpų pūslelinę) vaikučio ląsteles saugoti galima.
Ar iš virkštelės paimtų kamieninių ląstelių žmogui užtenka visam gyvenimui? Ar tos atsargos yra nedidelės, skirtos tik 1 kartui?
Jeigu kalbėsime apie ląstelių naudojimą kraujo ligoms gydyti, tai šių ląstelių gali nepakakti vaikui, kuris paaugs ir svers daugiau kaip 40 kg. Įprasta transplantacinė dozė yra 10- 30 milijonų ląstelių kilogramui kūno svorio. Vidutiniškai iš vieno virkštelės kraujo mėginio yra išskiriama apie 500-800 milijonų ląstelių. Jeigu kalbėsime apie kitų ligų gydymą, tokių kaip dendritinių ląstelių gamyba iš virkštelės kraujo, imunosupresija naudojant virkštelės kraujo ląsteles, audinių inžinerija ir kitos procedūros, kurios jau taikomos Europos Sąjungos šalyse, užtenka ir mažesnio ląstelių kiekio. Ar šių ląstelių užteks visam gyvenimui? Galima atsakyti taip: jeigu kamienines ląsteles po atšildymo taikysime iškart, jas panaudoti bus galima tik vieną kartą. Jeigu atšildytas ląsteles dauginsime, tuomet naudoti galima kelis kartus. Saugykloje saugomi du mėginiai. Tai užtikrina, kad, esant reikalui, vieną mėginį galima naudoti neliečiant kito.
Papasakokite plačiau, ar kamieninėms ląstelėms turi įtakos chroniškos mamos ligos: diabetas, alergija?
Šios ligos gali būti gydomos kamieninėmis ląstelėmis. Mamos būklė visada svarbi kūdikiui, be to, svarbus genetikos vaidmuo. Jeigu mamos liga genetinė, didelė tikimybė, kad šią ligą turės ir kūdikio kamieninės ląstelės. Dabar tokias ląsteles galima koreguoti, tokios technologijos taikomos, pvz., Prancūzijos klinikose. Vėliau jau koreguotomis, sveikomis ląstelėmis galima sėkmingai gydyti ligą. Tik labai retos ligos yra paveldimos 100 proc., dažniausiai susergame dėl gyvenimo būdo ir aplinkos įtakos. Todėl svarbu išsaugoti jaunas virkštelės kraujo kamienines ląsteles, kurios gali ateityje pagelbėti ne tik kūdikiui, bet ir kitiems šeimos nariams.
Kokia garantija, kad ir po 20 metų saugykla veiks, nebus užsidariusi?
Lietuvos įstatymai bei audinių banko kokybės sistema remiasi Europos Sąjungos direktyvomis bei audinių bankų patirtimi, kurie sėkmingai veikia. Kamieninių ląstelių banko veikla mūsų šalyje yra licencijuota, nuolat prižiūrima valstybinių valstybinių institucijų, Nacionalinio transplantacijos biuro. Sustabdžius veiklą, pati licencija įpareigoja turėti „užnugarį“ – instituciją, turinčią audinių banko licenciją ir galinčią tęsti ląstelių priežiūrą. Be to, visi saugomi mėginiai yra apdrausti.
Ar Lietuvoje jau padaryta nors viena virkštelės kraujo transplantacija kamieninių ląstelių?
Lietuvoje virkštelės kraujas dar nebuvo transplantuotas. Remiantis pasauline statistika, kraujo ligoms gydyti, virkštelės kraujo bankai transplantuoja vidutiniškai 1 mėginį iš 2000 surinktų mėginių. Lietuvos banke saugoma arti 1000 mėginių. Taigi iki transplantacijos dar reikia truputėlį palaukti. Tačiau pasaulinė statistika rodo, kad, pvz., Prancūzijoje, virkštelės kraujo transplantacijų atliekama tris kartus daugiau nei kaulų čiulpų.
Ar tiesa, kad užsienyje yra daug kamieninių ląstelių saugyklų? Ar gali lietuviainaudotis užsienio bankų paslaugomis?
Pasaulyje veikia keli šimtai privačių ir valstybinių virkštelės kraujo saugyklų. Privačiuose bankuose saugomos kamieninės ląstelės naudojamos tik tos šeimos poreikiams. Valstybiniuose – visų labui. Lietuvos piliečiai gali naudotis bet kurio užsienio audinių banko paslaugomis, tačiau dažniausiai rekomenduojama gimdyti toje šalyje, kur veikia pats bankas. Kalbant apie tolesnį ląstelių naudojimą, transportuoti jas galima į bet kurią Europos Sąjungos valstybę, kur būtų gydoma.
Straipsnis publikuotas: „Mamos žurnalas”
