Ne paslaptis, jog yra įrodytas teigiamas probiotikų poveikis sergant daugeliu ligų. Vienas iš pagrindinių probiotikų veikimo mechanizmų yra imuninio atsako reguliavimas. O kaip dar probiotikai prisideda prie sveikatos gerovės?
Kaip probiotikai palaiko smegenų ir žarnyno sveikatą?
Įsivaizduokite tą jausmą, kurį jaučiate pilvo apačioje, kai nervinatės, nerimaujate ar sužinote jaudinančių naujienų. Paprastai tai apibūdiname kaip „drugelius“ pilve, bet ar žinojote, kad šis jausmas iš tikrųjų yra jūsų smegenų pokalbis su žarnyno mikrobiota? Žarnyno mikrobiota – tai mikroorganizmai, gyvenantys virškinamajame trakte.
Tačiau kyla klausimas, kaip žarnyno bakterijos susijusios su smegenimis? Yra žinoma, kad žarnyne randasi vadinamosios antrosios smegenys (žarnyno nervų sistema). Taigi, jei mūsų žarnynas sveikas, jis prisideda prie geros smegenų veiklos. Probiotikai netgi gali padėti sumažinti depresiją ir nerimą, o tai gali lemti sveikesnį gyvenimo būdą.
Kurie probiotikai geriausiai veikia imuninę sistemą?
Užtikrintas būdas mėgautis probiotikų nauda – vartoti kokybiškus maisto papildus. Tačiau gali būti, kad jūs jau gaunate probiotikų, patys to nesuvokdami. Bene labiausiai paplitę probiotikų šaltiniai yra šie:
- Remiantis 2020 m. rugpjūtį žurnale „Food Bioscience“ paskelbtos metaanalizės duomenimis, jogurte ir piene esantis acidofilas gali padėti imuninei sistemai.
- Bifidobakterijų yra jogurte, kefyre, pasukose, raugintuose agurkuose, vytintoje mėsoje, kai kuriuose vynuose ir actuose, raugintuose kopūstuose ir raugintoje duonoje. Remiantis 2017 m. sausio mėn. žurnale „Nutrients“ paskelbtais metaanalizės duomenimis, šios bakterijos gali mažinti uždegimą. O 2017 m. vasario mėn. tame pačiame žurnale paskelbtame tyrime teigiama, kad bifidobakterijos gali palaikyti ir vyresnio amžiaus žmonių imuninę sveikatą.
Ir priešingai, yra maisto produktų, kurie gali susilpninti imuninę sistemą ir padaryti jus jautresnius ligoms. 2018 m. sausio mėn. žurnalo „Oncotarget“ numeryje paskelbti tyrimai rodo, kad reguliariai vartojant alkoholį, cukrų ir itin apdorotą maistą gali kilti ląstelių uždegimas, imuninės sistemos atsakas į galimą žalą. Uždegimas yra natūralus procesas, tačiau kai jis vyksta netinkamai arba ilgą laiką, gali sukelti lėtines ligas ir būkles, įskaitant depresiją, vėžį, širdies ligas ir Alzheimerio ligą.
Probiotikai padeda greičiau atsigauti
Neseniai Meksikoje atliktas tyrimas parodė, kad koronavirusu užsikrėtę žmonės, kurie vartojo specifinį keturių probiotinių bakterijų derinį, pasveiko greičiau, palyginti su tais, kurie vartojo placebą. Be to, probiotikų gavusių asmenų antikūnų atsakas į virusą buvo stipresnis nei placebo grupės asmenų. Svarbu tai, kad probiotikus vartojusiems asmenims, praėjus 15 dienų po pirminio užsikrėtimo, pasireiškė silpnesni simptomai ir jų organizme buvo mažesnis viruso kiekis, palyginti su placebą vartojusiais asmenimis.
Šie džiuginantys rezultatai yra vieni pirmųjų, rodančių, kad probiotikai gali padėti mūsų imuninei sistemai kovoti su Covid-19. Autoriai teigia, kad probiotikų papildų vartojimas galėtų padėti žmonėms greičiau pasveikti.
Vis dėlto turime atsargiai interpretuoti šiuos rezultatus. Nepaisant to, kad tai buvo kontroliuojamas klinikinis tyrimas, jis turėjo tam tikrų apribojimų. Į jį nebuvo įtraukti vyresni nei 60 metų asmenys ir nebuvo atsižvelgta į tyrimo dalyvių skiepijimo būklę. Tai reiškia, kad kol kas nežinome, ar probiotikai duoda kokios nors naudos tiems, kuriems yra didžiausia rizika susirgti sunkia Covid-19 forma.
Be to, probiotikų vartojimas gali būti netinkamas tiems, kurių imuninė sistema nusilpusi. Taip yra dėl galimos didesnės infekcijos rizikos, atsirandančios vartojant didelį kiekį gyvųjų bakterijų.
Probiotikai padeda subalansuoti gerąsias bakterijas virškinimo sistemoje
Probiotikų sudėtyje yra „gerųjų“ bakterijų. Tai gyvi mikroorganizmai, kurie vartojami gali būti naudingi sveikatai. Manoma, kad ši nauda atsiranda dėl probiotikų gebėjimo atkurti natūralią žarnyno bakterijų pusiausvyrą.
Disbalansas reiškia, kad yra per daug blogųjų ir per mažai gerųjų bakterijų. Taip gali atsitikti dėl ligos, vaistų, pavyzdžiui, antibiotikų, netinkamos mitybos ir kt. To pasekmės gali būti virškinimo problemos, alergijos, psichikos sveikatos problemos, nutukimas ir pan.
Probiotikai gali padėti numesti svorio ir sumažinti pilvo riebalų kiekį
Probiotikai gali padėti numesti svorio. Pavyzdžiui, kai kurie probiotikai neleidžia žarnyne įsisavinti su maistu gaunamų riebalų. Tuomet riebalai pasišalina su išmatomis, o ne kaupiasi organizme.
Probiotikai taip pat gali padėti ilgiau jaustis sotiems, sudeginti daugiau kalorijų ir kaupti mažiau riebalų. Tai iš dalies lemia tam tikrų hormonų, pavyzdžiui, GLP-1, kiekio padidėjimas.
Jie taip pat gali tiesiogiai padėti numesti svorio. Vieno tyrimo metu dietos besilaikančios moterys, 3 mėnesius vartojusios Lactobacillus rhamnosus, numetė 50% daugiau svorio nei moterys, kurios probiotikų nevartojo. Kitame tyrime, kuriame dalyvavo 210 žmonių, nustatyta, kad 12 savaičių vartojant net mažas Lactobacillus gasseri dozes, pilvo riebalų sumažėjo 8,5%.
Tačiau svarbu žinoti, kad ne visi probiotikai padeda numesti svorio. Keista, bet kai kurie tyrimai parodė, kad, pavyzdžiui, Lactobacillus acidophilus, gali net padidinti svorį. Norint išsiaiškinti tikslų probiotikų ir svorio ryšį, reikia atlikti daugiau tyrimų.
