– Neišmeskite šio lapelio, nes vėl gali prireikti jį perskaityti. – Jeigu kiltų daugiau klausimų, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką. – Šis vaistas skirtas Jums, todėl kitiems žmonėms jo duoti negalima. Vaistas gali jiems pakenkti (net tiems, kurių ligos simptomai yra tokie patys kaip Jūsų). – Jeigu pasireiškė sunkus šalutinis poveikis arba pastebėjote šiame lapelyje nenurodytą šalutinį poveikį, pasakykite gydytojui arba vaistininkui.
1. Kas yra Zoloft ir kam jis vartojamas 2. Kas žinotina prieš vartojant Zoloft 3. Kaip vartoti Zoloft 4. Galimas šalutinis poveikis 5. Kaip laikyti Zoloft 6. Kita informacija
Šis vaistas priklauso vadinamųjų selektyviųjų serotonino reabsorbcijos inhibitorių (SSRI) grupei.
Zoloft vartojamas, sergant depresija, panikos sutrikimu, obsesiniu kompulsiniu sutrikimu (OKS), potrauminio streso sutrikimu (PTSS), bei socialine fobija (dar vadinama socialinio nerimo sutrikimu).
Depresija yra liga. Jeigu nuolat liūdna, verkšlenate, blogai miegate ar nesidžiaugiate gyvenimu kaip anksčiau, sertralinas gali padėti pasijusti geriau. Vaistas taip pat nuslopins ir nerimą, kuris gali būti kartu su depresija. Be to, gydytojas gali skirti šio vaisto, norėdamas apsaugoti nuo depresijos kartojimosi ar atsinaujinimo ateityje.
Panikos sutrikimas yra negalavimas, susijęs su nerimu. Zoloft gali padėti, jeigu vargina trumpi stipraus nerimo ar panikos priepuoliai arba nerimaujama dėl jų.
Obsesinis kompulsinis sutrikimas (OKS) yra susijęs su nerimu. Zoloft galima vartoti, jei pasireiškia obsesinio kompulsinio sutrikimo priepuolių. Potrauminio streso sutrikimas (PTSS) – tai uždelsta ir (arba) ilgai trunkanti reakcija į stresą, kurį sukėlė itin sukrečiantis ar katastrofiškas įvykis. Jeigu vargina dažnos ir įkyrios mintys apie tokį įvykį, jis iškyla vaizduotėje dieną ir naktį, ZOLOFT gali padėti.
Socialinė fobija (arba socialinio nerimo sutrikimas) yra socialinė ar pasirodymo baimė kai bijoma sutikti nepažįstamų žmonių, būti kritikuojamam ar pažemintam, pasijusti nepatogiai.
Jei kils klausimų, kreipkitės į gydytoją.
– jeigu yra alergija (padidėjęs jautrumas) sertralinui arba bet kuriai pagalbinei Zoloft medžiagai.
Prieš pradėdami vartoti Zoloft, pasakykite gydytojui – jeigu sergate kepenų liga; – jeigu yra buvę epilepsijos traukulių; – jeigu esate jaunesnis kaip 16 metų ir sergate depresija ar panikos sutrikimu; – jeigu esate jaunesnis kaip 16 metų ir sergate obsesiniu kompulsiniu sutrikimu; – jeigu buvo taikoma elektrotraukulių terapija.
Zoloft paprastai nėra skiriamas vaikams ir jaunesniems kaip 18 metų paaugliams, išskyrus pacientus, sergančius obsesiniu kompulsiniu sutrikimu. Taip pat turėtumėte žinoti, kad jaunesniems nei 18 metų pacientams, vartojantiems šios klasės medikamentų, padidėja šalutinio poveikio, pavyzdžiui, bandymo nusižudyti, galvojimo apie savižudybę ir priešiškumo (daugiausia agresijos, opozicinio neklusnumo ir pykčio) apraiškų tikimybė. Nepaisant to, gydytojas gali skirti Zoloft jaunesniems kaip 18 metų pacientams, jeigu, jo manymu, tai yra jiems tinkamiausias gydymas. Jeigu gydytojas skyrė Zoloft jaunesniam nei 18 metų pacientui ir Jūs pageidaujate tai išsamiau aptarti, dar kartą kreipkitės į gydytoją. Būtinai pasakykite gydytojui, jei jaunesniems nei 18 metų pacientams, vartojantiems Zoloft, pasireiškė ar pasunkėjo bent vienas iš pirmiau išvardytų simptomų. Taip pat šiuo metu dar nėra pateikta ilgalaikio saugumo duomenų apie Zoloft poveikį šios amžiaus grupės pacientų augimui, brendimui ir jų pažinimo bei elgsenos vystymuisi.
Jeigu sergate depresija ir (arba) jaučiate nerimą, kartais Jums gali kilti minčių apie savęs žalojimą ar savižudybę. Pradėjus pirmą kartą vartoti antidepresantus, tokių minčių gali kilti dažniau, nes turi praeiti šiek tiek laiko (paprastai apie dvi savaitės, bet kartais ir ilgiau), kol šie vaistai pradės veikti.
Tokia minčių tikimybė Jums yra didesnė šiais atvejais: – jeigu anksčiau mąstėte apie savižudybę arba savęs žalojimą; – jeigu esate jaunas suaugęs. Klinikinių tyrimų duomenys parodė, kad psichikos sutrikimais sergantiems jauniems suaugusiems (jaunesniems kaip 25 metų), vartojant antidepresantų, su savižudybe siejamo elgesio rizika yra didesnė.
Prieš pradėdami vartoti Zoloft, informuokite gydytoją: – jeigu vartojate pimozidą; – jeigu pastarąsias dvi savaites vartojote vaistų, vadinamų monoamino oksidazės inhibitoriais (sutrumpintai MAO inhibitorių); – jeigu vartojote kitų vaistų, pavyzdžiui, litį ar kitą SSRI; – jeigu vartojate triptofaną, sumatriptaną, fenfluraminą, varfariną, diazepamą, fenitoiną, tolbutamidą ar cimetidiną;
Jeigu vartojate ličio preparatų ar varfariną, gydytojas gali Jums skirti kraujo tyrimą.
Zoloft galima gerti ir valgant, ir nevalgius.
Vartojant Zoloft patariama negerti alkoholio.
Nėščioms Zoloft vartoti negalima, nebent gydytojas nurodė kitaip. Vaisingos moterys, vartodamos Zoloft, turi naudotis veiksmingomis kontracepcijos priemonėmis. Jeigu pastojote ar manote esanti nėščia, nedelsdama kreipkitės į gydytoją.
Vartojančioms Zoloft, rekomenduojama kūdikio nežindyti, nebent gydytojas nuspręstų kitaip.
Zoloft gali sutrikdyti psichinį bei fizinį gebėjimą atlikti padidintos rizikos užduotis, pavyzdžiui, vairuoti automobilį ar valdyti mechanizmus.
Zoloft visada vartokite tiksliai, kaip nurodė gydytojas. Jeigu abejojate, kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.
Zoloft yra geriamasis vaistas.
Pradinė dozė sergant depresija – 50 mg vieną kartą per parą. Paprastai vartojama 50 mg dozė.
Įprastinė pradinė dozė sergant panikos sutrikimu – 25 mg vieną kartą per parą. Po savaitės gydytojas dozę gali padidinti ir skirti vartoti 50 mg kartą per parą.
Pradinė dozė suaugusiesiems ir 13‑17 metų paaugliams, sergantiems OKS, yra 50 mg vieną kartą per parą. OKS sergantiems 6‑12 metų vaikams iš pradžių skiriama vartoti 25 mg kartą per parą, o po savaitės gydytojas dozę gali padidinti iki 50 mg kartą per parą.
Įprastinė pradinė dozė sergant PTSS – 25 mg vieną kartą per parą. Po savaitės gydytojas dozę gali padidinti ir skirti vartoti 50 mg kartą per parą.
Pradinė dozė sergant socialine fobija – 25 mg vieną kartą per parą. Po savaitės gydytojas dozę gali padidinti ir skirti vartoti 50 mg kartą per parą.
Kartais gydytojas skiria didesnę dozę. Didžiausia paros dozė – 200 mg. Ant pakuotės nurodyta, kokią dozę Jums reikia vartoti. Jei dėl ko nors nerimaujate, teiraukitės gydytojo.
Jei sergate kepenų liga, gydytojas gali skirti vartoti mažesnę dozę ar vartoti vaistą rečiau.
Jei vartojate Zoloft tablečių, – užgerkite vaistą vandeniu, – vaistą vartokite kasdien tuo pačiu dienos metu, valgio metu ar nevalgius, – tabletės nedalinkite ir nekramtykite, – gerkite vaistą kasdien. Ant pakuotės nurodytos dienos, kad lengviau būtų atsiminti.
Išgėrus per daug tablečių, gali kilti pavojus Jūsų sveikatai, todėl nedelsdami kreipkitės į gydytoją arba, jei neįmanoma, į artimiausios ligoninės skubiosios pagalbos skyrių.
Neverta nerimauti. Praleistos dozės negerkite. Praleidus dozę, vėliau vietoj jos dvigubos dozės vartoti negalima. Toliau vaistą vartokite taip, kaip nurodyta. Negerkite didesnės vaisto dozės, nei gydytojo buvo nurodyta.
– Vartojant Zoloft savijauta pagerės po 2‑4 savaičių. – Vaistas bus veiksmingas Zoloft vartojant nuolat. – Baigiantis tabletėms, kreipkitės į gydytoją. – Net ir pasijutę geriau, nenustokite vartoti tablečių. Jums gali tekti ir toliau gerti vaisto, kad jaustumėtės gerai.
Kreipkitės į gydytoją, jei suvartoję visą skirtąjį vaistą nesijaučiate geriau arba pasijutote blogiau.
Zoloft, kaip ir kiti vaistai, gali sukelti šalutinį poveikį, nors jis pasireiškia ne visiems žmonėms.
– burnos džiūvimas, – pykinimas, – viduriavimas, – drebulys (tremoras), – padidėjęs prakaitavimas, – lytinės funkcijos sutrikimas, pavyzdžiui, užsidelsusi ejakuliacija vyrams, – galvos svaigimas, – miego sutrikimas, – mieguistumas, – virškinimo sutrikimas, – anoreksija.
Paprastai vaisto sukeltas šalutinis poveikis būna silpnas ir laikinas. Jeigu Jus tai vargina arba tęsiasi pernelyg ilgai, kreipkitės į gydytoją.
– bloga savijauta be aiškios priežasties, – alerginės reakcijos, pavyzdžiui.: dusulys, sutrikęs kvėpavimas ar spaudimas krūtinės ląstoje; patinę vokai, veidas ar lūpos, odos išbėrimas ar niežtinčios raudonos dėmės; viso kūno niežulys, nuovargis, karščiavimas ir karščio antplūdis, – kūno svorio padidėjimas, – sutrikęs akių vyzdžių plėtimasis, – sutrikusi rega, – galvos skausmas, traukuliai ir koma, – nevalingi trūkčiojimai, mėšlungis ar sutrikę bei sulėtėję judesiai, – pakitę kepenų funkcijos tyrimų rodmenys, – padidėjęs hormono prolaktino kiekis – dėl to gali padidėti krūtys ar pradėti gamintis ir skirtis pienas, – antidiuretinio hormono (ADH) išsiskyrimo sutrikimas, – skydliaukės funkcijos sutrikimas, – skausmas krūtinėje, kraujospūdžio pokyčiai, palpitacija ir pagreitėjęs širdies susitraukimų dažnis, – nenormalus kraujavimas, kraujosruvos ir kiti kraujo pakitimai, – sujaudinimas, agresija, depresijos simptomai, sumišimas, haliucinacijos, psichozė, nenormaliai pakili nuotaika, košmarai sapnuose ar žiovulys, – pasunkėjęs kvėpavimas, – plaukų slinkimas, – patinęs veidas, skysčių susilaikymas organizme ir kaupimasis galūnėse, druskų balanso sutrikimas, nevalingas šlapinimasis, – pakitę jutimai ir reakcija į šviesą, – odos lupimasis, dilgėlinė, – šleikštulys, – pilvo skausmas, vidurių užkietėjimas, apetito padidėjimas, – spengimas ausyse, – sąnarių skausmas, – sutrikusios mėnesinės, – sumažėjęs lytinis potraukis (vyrams).
Reikia stebėti, ar neatsiranda savižudiško elgesio apraiškų, minčių apie savižudybę ar noras sau kenkti, tokiems simptomams atsiradus nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
Nutraukus gydymą sertralinu, dažnai pasireiškia nutraukimo simptomai, iš dalies, jeigu gydymas nutraukiamas staiga. Nutraukimo simptomų rizika gali priklausyti nuo keleto faktorių, tokių kaip gydymo trukmės, vartotos dozės dydžio ir dozės mažinimo trukmės. Nutraukus gydymą sertralinu, pasireiškia svaigulys, jutimo sutrikimų (parestezija, elektros šoko pojūtis), miego sutrikimų (nemiga ir ryškūs sapnai), susijaudinimas ar nerimas, pykinimas ir/ar vėmimas, drebulys, sumišimas, prakaitavimas, galvos skausmas, viduriavimas, smarkus širdies plakimas, emocinis nestabilumas, dirglumas ir regėjimo sutrikimai. Paprastai šie sutrikimai yra lengvi ar vidutinio stiprumo, tačiau kai kuriems pacientams jie gali būti ir sunkūs. Nutraukimo simptomai dažniausiai pasireiškia per pirmąsias keletą dienų nutraukus gydymą, tačiau labai retais atvejais jie gali pasireikšti pacientams, kurie netyčia pamiršta išgerti vaisto. Dažniausiai šie simptomai praeina savaime per 2 savaites, tačiau priklausomai nuo paciento jie gali trukti ir ilgiau (2-3 mėnesius ir daugiau). Rekomenduojama, kad, nutraukiant gydymą, Zoloft dozė būtų mažinama palaipsniui keleto savaičių ar mėnesių bėgyje, priklausomai nuo paciento poreikio.
Kai kada šis šalutinis poveikis pasireiškia nutraukus sertralino vartojimą.
Jei atsiranda šiame lapelyje neminėtas šalutinis poveikis, pasakykite gydytojui arba vaistininkui.
Laikyti vaikams nepasiekiamoje ir nepastebimoje vietoje.
Laikyti ne aukštesnėje kaip 30°C temperatūroje.
Ant pakuotės nurodytam tinkamumo laikui pasibaigus, preparato vartoti negalima.
– Veiklioji medžiaga – sertralinas. Vienoje plėvele dengtoje tabletėje yra 50 mg sertralino (hidrochlorido druskos pavidalu). – Pagalbinės medžiagos: kalcio vandenilio fosfatas, mikrokristalinė celiuliozė, hidroksipropilceliuliozė, karboksimetilkrakmolo natrio druska, magnio stearatas, hipromeliozė, polietilenglikolis, polisorbatas, titano dioksidas (E 171).
Pakuotėje yra 28 arba 10 tablečių.
