Prieštraukulinis vaistas
1 ml yra: 50 mg natrio valproato, 800 mg likazino (cukraus pakaitalo) 1 mg 4-hidroksibenzenkarboksirgšties metilesterio, 0,4 mg 4-hidroksibenzenkarboksirgšties propilesterio, 1 mg natrio sacharino, 3 mg natrio ciklamato.
Valproinė rūgštis yra prisotinta, vienos grandinės riebalinė rūgštis, šiomis savybėmis besiskirianti nuo visų kitų žiedinės struktūros prieštraukulinių vaistų. Tyrimuose su gyvnais valproinė rūgštis buvo mažai toksiška ir veiksmingai slopino traukulius. Dėl valproinės rūgšties nuotaiką gerinančio veikimo gerėja rėgėjimo ir motorikos koordinacija bei gebėjimas koncentruotis. Manoma, kad valproinė rūgštis farmakologiškai veikia dėl jos įtakos gama amino sviesto rūgšties (GASR) metabolizmui. Dėl suaktyvėjusios gliutamino rūgšties dekarboksilazės ir slopinamos GASR transaminazės sinapsėse ir tarpsinapsiniame plyšyje labai padidėja GASR koncentracija. GASR kaip slopinimo mediatorius stabdo priešsinapsines ir posinapsines iškrovas ir tuo būdu apsaugo nuo traukulinio aktyvumo didėjimo. Veiklioji medžiaga absorbuojama virškinamajame trakte. Didžiausia jos koncentracija plazmoje susidaro praėjus 1-3 h po vartojimo. Kartu valgomas maistas neturi įtakos absorbuojamos veikliosios medžiagos koncentracijai. Pastovi ši koncentracija plazmoje pasiekiama, atsižvelgiant į dozavimo intervalus, po 2-4 dienų. Jos terapinės ribos yra tarp 50 ir 100 mg/l (apytiksliai 300-600 mol/l). 80-95% valproinės rgšties jungiasi su plazmos baltymais. Koncentracija likvore gerai koreliuoja su laisvąja veikliosios medžiagos dalimi. Tik 1-3% išgertos dozės išsiskiria nepakitusios pro inkstus. Didžioji dalis jungiasi su gliukurono rūgštimi ir oksiduojama kepenyse. Metabolitai šalinami pro inkstus. Pusinės eliminacijos periodas plazmoje svyruoja individualiai tarp 9-16 h.
* Pirminė generalizuota epilepsija. * Mažieji (petit mal) epilepsijos priepuoliai: piknolepsiniai absansai; miokloniniai – astatiniai priepuoliai (Lennox sindromas); impulsiniai mažieji (miokloniniai petit mal) priepuoliai; infantiliniai spazmai (West sindromas). * Didieji (grand mal) epilepsijos priepuoliai (kilę atsibundant, taip pat fotosensityvios formos). * Daliniai (židininiai) priepuoliai, ypač sudėtiniai, pereinantys į antrinius generalizuotus priepuolius.
Lašus įlašinti į saldų vandenį ir išgerti valgant ar po valgio.
Pradedama nuo 15 mg/kg kno masės per parą dozės, vėliau dozę galima iš lėto didinti po 5-10 mg/kg kno masės per savaitę, kol traukuliai nebesikartoja. Bendroji dozavimo nuoroda: 30 mg/kg kno masės per parą. Vidutinė paros dozė vaikams: Kno masė Dozė 7,5-14 kg 3-9 ml 14-21 kg 6-12 ml 21-32 kg 12-18 ml Patartina paros dozę dalinti į kelias dalis. Gydant tik valproine rgštimi (monoterapija), paros dozę (iki 15 mg/kg kno masės per parą) taip pat galima skirti kartą per parą vakare. Reikia reguliariai kontroliuoti vaisto kiekį kraujyje. Anksčiau vartoto prieštraukulinio vaisto dozė palengva mažinama.
Padidėjęs jautrumas valproinei rūgščiai. Kepenų ar kasos funkcijos sutrikimai. Vaistas vartotinas ypač atsargiai, jei yra: * buvusių kepenų ar kasos ligų arba kaulų čiulpų pažeidimas; * hemoraginė diatezė; * sutrikusi inkstų funkcija; * įgimtos fermentų ydos; * sunkios epilepsinių traukulių formos; * psichinis vaikų atsilikimas; * organinis smegenų pažeidimas; * vaikai iki 2 metų (jiems ypač greitai pažeidžiamos kepenys).
Galimas valproinės rūgšties teratogeninis poveikis įrodytas tyrimais su gyvūnais. Taigi nėštumo metu valproinė rūgštis vartotina tik mažiausiomis veiksmingomis dozėmis. Jei įmanoma, nereikėtų jos derinti su kitais prieštraukuliniais vaistais. Per pirmuosius tris nėštumo mėnesius patartina gydymo valproine rūgštimi nepradėti. Jei nėščioji gydoma valproine rūgštimi, gydyti nevalia liautis (padažnėjusių traukulių ar galimos epilepsinės bsenos – status epilepticus, pavojingų motinos ir vaisiaus gyvybei, grėsmė). Valproinės rūgšties koncentraciją plazmoje (terapines ribas) derėtų reguliariai kontroliuoti. Jei krūtimi maitinančiai motinai vaistas būtinas, kūdikio patartina nežindyti.
Convulex sirupas gerai toleruojamas. Retų šalutinių reiškinių paprastai atsiranda, kai koncentracija plazmoje didesnė kaip 100 mg/l ir kai gydoma keliais vaistais (kombinuotoji terapija). Tarp dažniausių šalutinų reiškinių yra virškinamojo trakto sutrikimai. Pykinimas, vėmimas ir anoreksija dažniausi gydymo pradžioje ir praeina parinkus dozę bei vartojant vaistą valgant ar po valgio. Taip pat pastebėta pagerėjęs apetitas, kno masės didėjimas, skrandžio skausmas ir mėšlungis, viduriavimas, vidurių užkietėjimas. Sedacija, galvos svaigimas, depresija, agresyvumas, nevalingi judesiai, padidėjęs aktyvumas, toniniai spazmai, ataksija, koordinacijos sutrikimai, tremoras, asterixis, dizartrija, nistagmas, diplopija (dvejinimasis akyse) pasitaiko itin retai. Retkarčiais, pasiekus plazmoje terapinę koncentraciją, po kelių dienų pastebėtas pasimetimas, stuporas ar koma, leidžiantys galvoti apie išankstinę neįprasto poveikio diagnozę psichologiškai taip nusiteikusiems pacientams. Iš hematologinių sutrikimų pasitaiko trombocitopenija, trombocitų agregacijos slopinimas, neutropenija, limfocitozė, hipofibrinogenemija ir labai retai – anemija bei kaulų čiulpų slopinimas. Taip pat pastebėta hiperamonemija, plazmos glicino gausėjimas ar karnitino mažėjimas. Alerginės odos reakcijos labai retos. Pavieniais atvejais buvo petechinis kraujavimas, polinkis hematomoms ar laikinas plaukų slinkimas. Labai retai aprašomas nuo vartojamos dozės dydžio nepriklausantis sunkus kepenų pažeidimas, pasireiškiantis per pirmąjį gydymo pusmetį. Taip pat aprašyti į Reye sindromą panašs simptomai. Pakitę kepenų funkcijos rodikliai (padidėję GGT, GPT, LAP, gama-GT, šarminė fosfatazė, bilirubinas) gydymo metu dažni, bet paprastai sunormalėja parinkus tinkamą dozę. Jei atsiranda kepenų pažeidimui bdingų simptomų (besikartojantys epigastriniai sutrikimai, vėmimas, anoreksija, nuovargis, silpnumas, gelta, ascitas, hepatinė encefalopatija), gydyti nedelsiant baigiama. Labai retai pastebėtas kasos pažeidimas (minis pankreatitas), lydymas didelio amilazės ir lipazės kiekio kraujyje bei bdingų simptomų. Galima edema, retai – dismenorėja ir galaktorėja.
Valproinė rūgštis iš junginių su plazmos baltymais išstumia fenitoiną, fenobarbitalį ir diazepamą, todėl didėja Iaisvų šių veikliųjų medžiagų koncentracija. Diazepamo metabolizmas slopinamas. Be to, daugėja plazmos primidono. Etosuksimido poveikis aktyvinamas. Fenitoinas, fenobarbitalis ir primidonas valproinės rgšties klirensą didina ir tuo būdu mažina jos koncentraciją plazmoje. Kartu vartojamas karbamazepinas gali didinti arba mažinti kraujyje valproinės rgšties kiekį. Retai nuo valproinės rgšties ir klonazepamo derinio netenkama sąmonės. Gydant keliais prieštraukuliniais vaistais, btina tiksliai nustatyti pastarųjų kiekį kraujyje (vaistų monitoringas). Valproinė rgštis didina kai kurių vaistų (pvz., neuroleptikų, antidepresantų) ir svaigiųjų gėrimų centrinį slopinamąjį poveikį. Stiprėja trombocitų agregacijos inhibitorių (acetilsalicilo rūgšties), kumarinų grupės antikoaguliantų ir heparino veikimas. Keli tyrimai parodė, kad salicilatai iš junginio su plazmos albuminais išstumia valproinę rgštį ir trikdo pastarosios metabolizmą – dėl to valproinės rgšties kiekis kraujyje padidėja iki toksinio (tai reikšminga kliniškai, ypač vaikams). Kartu vartojami hepatotoksiniai vaistai gali didinti šalutinį valproinės rūgšties poveikį kepenims. Sąveika su geriamais kontraceptikais nežinoma. Vaisto įtaka laboratorinių tyrimų duomenims Dalis valproinės rgšties skyla iki į ketonus panašių metabolitų, todėl nustatant ketonus sergančiųjų cukriniu diabetu šlapime duomenys gali būti netiksls. Atsižvelgiant į koncentraciją plazmoje, valproinė rgštis iš junginio su plazmos baltymais išstumia tireoidinius hormonus ir greitina jų metabolizmą, todėl skydliaukės funkcijos tyrimo metu klaidingai diagnozuojama hipotireozė.
Kepenų funkcijos, kraujo krešėjimo sistemos tyrimus (kraujavimo laikas, Quick testas, plazmos fibrinogenas, trombocitų skaičius, trombocitų agregacijos kontrolė, trombelastograma) ir serumo amilazės bei lipazės kontrolę reikia atlikti prieš gydymą, didinant dozę ir paskui – kas 2 mėnesiai. Gydyti nedelsiant baigiama, atsiradus hipofibrinogenemijai ar sutrikus kraujo krešėjimui, tris kartus padaugėjus transaminazėms, taip pat šarminei fosfatazei ir bilirubinui ar kilus pirmiesiems toksinio hepatito simptomams (esti patologiniai laboratorinių tyrimų duomenys ir kartu – klinikiniai simptomai). Jei truputų padaugėjo tik transaminazių, dozė mažinama, kartu kontroliuojant kepenų funkciją ir kraujo krešėjimą. Kepenų funkcijos (amilazė, Iipazė) tyrimus reikia atlikti prieš gydymą ir kartotinai gydant valproine rūgštimi, ypač kilus neaiškios kilmės epigastriniams sutrikimams, organinio pažeidimo simptomams ar kraujavimui. Gydyti nedelsiant baigiama, pasireiškus pirmiesiems pankreatito simptomams (esti patologiniai laboratoriniai tyrimai ir kartu – klinikiniai simptomai). Taip pat patartina reguliariai tirti inkstų funkciją ir nustatyti plazmoje amoniako kiekį. Staiga nustojus gydyti valproine rūgštimi, gali padažnėti traukuliai.
Valproinės rūgšties negalima pradėti ir baigti vartoti be gydytojo nurodymo. Atsiradus pirmiesiems šalutiniams reiškiniams (ypač kepenų ir kasos, taip pat nežinomos kilmės epigastriniams sutrikimams, vėmimui, anoreksijai, dideliam karščiavimui, nuovargiui, bendram silpnumui, orientacijos sutrikimams, abulijai, mėšlungiui, netekus sąmonės, Iaikinai paraudus odai, padidėjus kepenims, atsiradus geltai, ascitui, pagilėjus kvėpavimui, atsiradus centrinės nervų sistemos pažeidimui, kraujo krešėjimo sutrikimams), nedelsiant pasitarti su gydytoju. Būtina gydytojui tuoj pat pranešti ir apie nėštumą. Pacientai, besigydantys Convulex, turi pasitarti su gydytoju dėl bet kurio kito vaisto vartojimo. Prieš bet kokią chirurginę ar stomatologinę procedrą gydytoją reikia informuoti apie vartojamą Convulex. Kartu vartojant alkoholį, ypač gydymo pradžioje, gali ilgam pakisti reaktyvumas, sukeldamas sunkumų vairuojant ar dirbant su mechanizmais. Reikėtų vengti vartoti svaigiuosius gėrimus.
Ūminis perdozavimas sukelia komą bei refleksų išnykimą ir centrinį kvėpavimo slopinimą. Gydoma plaunant skrandį, skiriant aktyvuotos anglies bei perpilant kraujo. Ligonius reikia atidžiai stebėti. Aprašyta sėkmingas naloksono kaip antidoto vartojimas.
100 mI buteliukas
Laikyti ne didesnėje kaip 25 laipsnių C temperatroje, tamsioje vietoje. Vaistą laikyti vaikams neprieinamoje vietoje!
Gerot Pharmazeutika Vienna, Austria
