Tradicinis tajų masažas
Pasakojama, kad daugiau nei prieš du su puse tūkstančius metų Budos draugas ir asmeninis gydytojas Živago Kumaras Bhaši sugalvojo masažą, galintį pakeisti visą mediciną. Dabar jis vadinamas tajų masažu, nes labiausiai paplito ir ištobulėjo ne Indijoje, kur atsirado, bet Tailande. Be abejo, tajų masažas nėra vieno žmogaus išradimas. Tai šimtmečiais formavęsis tajų kultūros ir ypatingos jų filosofijos rezultatas. Masažas derinamas su maldomis ir fiziniais pratimais, o jo tikslas – organizmo valymas ir vidinės energijos harmonizavimas.
Nuo 2016 m. į darželį – tik su pažyma apie atliktus skiepus
Atsižvelgdama į valstybės institucijų, visuomenės organizacijų, tėvų pastabas Sveikatos apsaugos ministerija priėmė sprendimą, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. į lopšelius ir darželius būtų priimami vaikai, turintys pažymas apie atliktus skiepus nuo tymų, raudonukės ir poliomielito.
Svoris krinta privertus kūną manyti, kad jis šąla
Kai jums šalta – deginamos kalorijos, tačiau niekam nesinori šalti tik dėl mažesnio „gelbėjimosi rato“. Greitai to gali nebereikėti daryti. Pasirodo, kad imuninės molekulės, paprastai atsirandančios šąlant, gali priversti nutukusias peles numesti svorio be jokio temperatūros kritimo.
Dirbtinis intelektas netrukus dirbs šalia mūsų
Išskirtiniai žmonių protiniai sugebėjimai lig šiol leido mūsų rūšiai užsitikrinti dominavimą Žemėje, todėl įspūdinga pažanga dirbtinio intelekto srityje ne vieną priverčia sunerimti. Visų pirma – dėl savo darbo vietos.
Nuolatinis stresas silpnina atmintį
Naujausio Ajovos universiteto mokslininkų tyrimo duomenimis, egzistuoja potencialus ryšys tarp streso hormonų ir trumpalaikės atminties: didelis kortizolio (natūralaus atpalaiduojančio hormono, išsiskiriančio streso metu) kiekis kraujyje gali lemti trumpalaikės atminties sutrikimus vyresniame amžiuje, skelbia sciencedaily.com.
Ž. Petrulionienė: tradicinis lietuviškas maistas skatina širdies ir kraujagyslių ligas
Blogiausia, kad Lietuvoje labai gajūs senieji mitybos įpročiai, kurie iš tiesų skatina širdies ir kraujagyslių ligas, sako Širdies asociacijos prezidentė Žaneta Petrulionienė. „Galvojame, kad lietuviškas maistas sveikas ir nesukelia jokių problemų. Žinoma, neprotinga teigti, kad privalome atsisakyti cepelinų, vėdarų ir t. t. […] Bet gyvulinės kilmės riebalų lietuvių maiste labai daug ir per mažai vaisių bei daržovių“, – pabrėžia profesorė.
Žolininkė: sergant inkstų akmenlige padės keturių žolelių arbata
Inkstų akmenlige dažniau serga išsivysčiusių šalių gyventojai, beje – baltosios rasės atstovai, sako sveikos gyvensenos žinovė Nijolė Degutienė. „Todėl darau išvadą, kad būtent gerovė, šiuolaikinis negyvas maistas ir nejudrumas yra svarbios priežastys, dėl kurių susidaro akmenys“, – mano ji.
Mokslininkė: rafinuotame aliejuje nėra nei vitaminų, nei kitų gerųjų medžiagų
Kasdien naudojamas rafinuotas aliejus tėra patys gryniausi riebalai ir tuščios kalorijos, sako Kauno technologijos universiteto docentė Dainora Gruzdienė. „Pašalinami vitaminai, fosfolipidai, iki 95 proc. sterolių. Kitaip sakant, aliejus visiškai išvalomas, jame nelieka ne tik gerųjų, mums reikalingų medžiagų, bet ir pesticidų likučių, sunkiųjų metalų“, – aiškina ji.
Psichologė: su savimi turime elgtis taip, kaip elgiamės su geriausiais draugais
Emocinis intelektas padeda suprasti, kas žmogui leidžia jaustis gerai, kas – ne, ir suvokti, kad reikia kažką keisti, sako psichologijos daktarė Edita Dereškevičiūtė. „Patarimas – elgtis su savimi taip, kaip elgtumeisi su geriausiu savo draugu. Jei žiūri į save kaip į geriausią savo draugą, pradedi domėtis, kas tinka, kas ne, globoti, rūpintis, atrandi laimės, džiaugsmo, pasitenkinimo jausmus ir vidinę darną“, – sako ji.
Mokymasis virtualiose aplinkose – vis populiaresnis
Lietuvoje nuotoliniu būdu mokosi ar studijuoja apie 8 proc. studentų, teigiama 2012 metų Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) atliktoje analizėje apie nuotolinį mokymąsi. Tai kiek daugiau nei Europos Sąjungos šalių bendras vidurkis – 7 proc. Tokiu būdu besimokančių studentų skaičių galėtų būti ir daugiau, tačiau ŠMM, kaip didžiausius iššūkius įgyvendinimui, nurodo informacinių ir komunikacinių technologijų, infrastruktūros trūkumą bei menkus naudojimosi IKT įgūdžius.
Vasaros desertas – uogos: kaip laikyti ir išvengti grėsmės sveikatai
Mėgautis šviežiomis uogomis, o ypač iš savo daržo – didelis malonumas. Visi gerai žinome bei vertiname šiuos puikius maisto produktus, išsiskiriančius savo skoninėmis savybėmis bei maistine verte. Uogose nemažai vitaminų (A, E, B grupės, PP, C), mineralinių medžiagų (natrio, magnio, fosforo, kalio, kalcio, geležies, cinko, jodo), skaidulinių medžiagų, daug celiuliozės ir pektino.
Apie gydomąsias Druskininkų mineralinių vandenų galias byloja kelių šimtmečių patirtis
Šiandieninis Druskininkų miestas yra laikomas moderniu tarptautiniu kurortu, teikiančiu aukštos kokybės sveikatingumo paslaugas bei siūlančiu sveiką gyvenseną skatinančias pramogas. Tiesa, tokį statusą šis miestas įgijo neatsitiktinai. Ilgametės sanatorinio gydymo tradicijos bei paslaptį savyje saugantys mineraliniai vandenys – per amžius prigiję šio kurorto sinonimai.
Ar dažnai širdis Jums primena apie save?
Kol esame sveiki, paprastai nesusimąstome, kiek įvairių medžiagų reikia, kad mūsų organizmas veiktų tarsi laikrodukas. Kalis ir magnis, vieni būtiniausių mineralų kurių turime gauti su maistu. Jie būtini kiekvienai organizmo ląstelei, audiniui, organui. Kalis ir magnis ypač svarbūs normaliai širdies veiklai, ir geriausia, kai abu juos vartojame vienu metu.
Nepakeičiama trijulė organizmui
Kuris iš mūsų šiandieną galėtų pasigirti, jog jaučiasi puikiai, nepatiria streso, valgo pilnavertį ir šviežią maistą? Dažnai apie tai daugiau kalbame, nei iš tiesų rūpinamės savo sveikata. Nepakeičiamoji trijulė – vieni būtiniausių žmogaus organizmui mineralų – kalcis, magnis ir cinkas, dėl kurių stokos gali gesti dantys, kankinti mėšlungis, skaudėti sąnarius, o vyresniame amžiuje retėti kaulai.
Vitella U Nutrilotio ir sausa oda
Atopinis dermatitas itin dažna lėtinė uždegiminė odos liga, kuria labiausiai serga vaikai. Vienas iš pagrindinių ligos požymių – odos barjero sutrikimas, kuris atsiranda pakitus epidermio lipidų (keramidų) struktūrai. Dėl to sutrinka odos hidratacija ir keratinizacija. Tinkamai parinktas emolientas gali padėti
Balzamas moters organizmui
Kartais moterys, nuolat besirūpindamos namais, šeima ar karjera, pamiršta deramai pasirūpinti savo sveikata ir grožiu. O tam žinių reikia ne tiek ir daug – užtenka prisiminti jau prieš kelis šimtmečius pradėtą vartoti vaistinį augalą, kurio eliksyras padeda išsaugoti sveiką odą, nagus, plaukus, išvengti hormoninių pokyčių sukeltų negalavimų.
Slaugykime atsakingai: kodėl slaugomam ligoniui ne visada pakanka su meile pagamintos trintos sriubytės?
Turbūt kiekvienas iš mūsų bent kartą gyvenime esame susidūrę su situacija, kai slaugėme savo senelį, tėvus, sergantį vaiką ar artimą žmogų, sveikstantį po sunkios ligos. Nors, rodos, rūpinamės savo artimaisiais atsakingai ir su didžiule meile, gaminame jiems savo pačių paruoštas sriubytes, maistą, bet ar visada susimąstome, ar tikrai ligonis gauna visų reikiamų medžiagų, ir kas gali atsitikti, jei nepastebėsime, kad slaugomam ligoniui kažko trūksta? Juolab kad kai kurie ligoniai turi specifinių poreikių ir mitybos problemų.
Ar nuo saulės priklauso mūsų laimės jausmas?
Mes, lietuviai, nuolat bambame, kad būtume gerokai laimingesni, jei dažniau mėgautumėmės saule. O dabar juokaujame, kad mūsų metuose yra devyni rudens mėnesiai ir trys – žiemos. Todėl mes ir niūresni, ir ne taip matomai spinduliuojame džiaugsmą, kaip kokie italai ar ispanai. Ir depresija mus užklumpa dažniau…
Programos „Pienas vaikams“ ir „Vaisiai mokykloms“ tęsis ir toliau
Lietuvoje lankėsi Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros direktorato atstovas Rudy VAN DER STAPEN, kuris susipažino su dviejų Žemės ūkio ministerijos kuruojamų programų – „Vaisiai mokykloms“ ir „Pienas vaikams“ įgyvendinimu ir aptarė jų ateities perspektyvas.
Sėkmės darbe leidžia pasiekti ne viršvalandžiai, bet rūpinimasis savimi
Pavasarį atliktas tyrimas apie lietuvių įpročius darbe parodė, kad šalies gyventojams saldumynai ir bandelės – dažnas užkandis darbe (60 proc.), kava ir energiniai gėrimai – būdas kovoti su snauduliu (33 proc.), o pertraukėlės, kurias, specialistų teigimu, būtina daryti kas kelias valandas, – prabanga, kurią galima sau leisti tik jei darbų yra mažiau (80 proc.). Nors sveikos gyvensenos idėjos Lietuvoje plinta sparčiai, o bėgimo ar dviračių maratonai sutraukia minias neprofesionalų, tačiau biurus jos vis dar pasiekia sunkiai.
Sonata Aleksandravičienė. Tėvo įtaka mažam vaikui
Natūralu, kad gimus mažam vaikeliui keičiasi sutuoktinių statusas – moteris tampa mama, o vyras tėčiu. Sakoma, kad moteriai motinystė įgimta, o štai vyrui tenka tapti tėčiu, sąmoningai suvokiant šį naują vaidmenį. Moteris natūraliai daugiau mąsto apie vaikelį, nes jį nešioja savyje, belaukdama jo gimimo, o štai vyras yra lyg šio proceso stebėtojas, jam sunkiau įsijausti, suvokti, kad netrukus taps tėčiu. Tačiau ar jo vaidmuo menkesnis? Anaiptol. Juk nauja gyvybė užsimezga dalyvaujant abiem – tiek vyrui, tiek moteriai, tad ir atsakomybė užauginti ją tenka taip pat abiem.
Ar atostogaujantis vaikas nėra priklausomas nuo kompiuterio?
Vasara jau įsibėgėja, atostogauja visi mokyklinio amžiaus vaikai. Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras primena, jog svarbu, kaip vaikai leidžia laisvalaikį: kompiuteris, išmanusis telefonas ir kitos naujosios technologijos neturėtų tapti pagrindiniu atostogaujančių vaikų užsiėmimu.
Parfumeris iš Prancūzijos Lietuvoje kurs odos kvapą
Šią savaitę į Lietuvą atvykęs parfumeris iš Prancūzijos Gaelis Peltier kartu su natūralių kvapų eksperte aromaterapeute Laime Kiškūne „Kvapų namuose“ surengė parfumerijai skirtą seminarą ir kvepalų dirbtuves, kurių metu turėtų gimti odos ir citrusų sodo kvapai. Gaelis Peltier studijavo ISIPCA, „Cinquieme Sense“, „Firmenich“, „Givaudan“ parfumerių mokyklose, sulaukęs 21 metų jau turėjo savo įmonę. Dabar jis nepriklausomas kvapų kūrėjas, gerai žinomas visame pasaulyje.
VGTU mokslininkai sukūrė dešimt kartų pigesnį būdą valyti užterštą orą
Siekiant sumažinti oro užterštumą, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkai sukūrė daugiakanalį cikloną, kuris gali išvalyti net 95-96 proc. ypač smulkių kietųjų dalelių. Daugiakanalis ciklonas iš valomo oro pašalina 1-10 mikronų dydžio dulkes, kurios ilgainiui gali sukelti pneumokoniozę – plaučių ligą, kuria suserga itin užterštose ir prastai valomose aplinkose būnantys žmonės.