Sigita Lesinskienė. Skatinti ar slopinti vaikų norą pirmauti?
Parašyti šia tema paskatino tėvų klausimai, išreiškiantys susirūpinimą ir nuogąstavimą, kad jų vaikas pernelyg nori visur būti pirmas: labai pyksta, verkia, rėkia, jeigu ne pirmas praėjo pro lifto duris, ne pirmas laimėjo, ne pirmas pavalgė ir pan., t. y. labai skaudžiai ir jautriai išgyvena pralaimėjimus. Kai kyla nuogąstavimų ir matome, kad kažkas yra neįprasta, nenormalu, galime svarstyti, kodėl, kada ir kaip sutriko natūrali pusiausvyra ir ieškoti tinkamų būdų ją atkurti. Tema diskusinė, nuomonių ir samprotavimų yra daug ir įvairių. Manau, kad labai svarbu visų pirma suaugusiesiems patiems sau atsakyti, kiek ir kokio rungtyniavimo su aplinkiniais gyvenime reikia ir yra priimtina.
Mokyklinis ugdymas Suomijoje ir JAV: kur geriau?
Keiksnodami savąją švietimo sistemą, kaip idealą neretai iškeliame JAV švietimą: ten viskas kitaip, žymiai protingiau ir efektyviau. O štai amerikiečių pedagogai, kalbėdami apie kokybišką mokymą, vis dažniau mini Suomiją. Kuo Suomijos švietimo sistema skiriasi nuo amerikietiškosios? Kviečiame susipažinti su knygos „Tėvai be sienų“ autorės Kristinos Gross-Lo mintimis apie Suomijos švietimą.
Sue Johnson. Mums būtina sukurti saugius ryšius ir emocinius saitus
Sue Johnson – klinikinė psichologė, San Diego ir Otavos universitetų profesorė, pelniusi tarptautinį pripažinimą kaip geriausia porų santykių psichologė. Dirbdama su problemų turinčiomis poromis Sue Johnson išplėtojo Emocijų terapijos metodą (ETM), kuris davė puikių rezultatų ir daugeliui porų neleido iširti.
Pedagogų perdegimas: ką gali padaryti mokytojai ir mokyklos, neprašydami valstybės paramos
Neadekvatūs atlyginimai, nutolintas pensijinis amžius, per didelis moksleivių skaičius klasėje – tai skundai, kuriuos tenka girdėti ir viešuose, ir asmeniniuose pedagogų pareiškimuose. Nors daug kalbama apie objektyvias priežastis bei konkrečius pokyčius, kurių siekia pedagogai, nuošalyje paliekama kita problemos pusė – mokytojams, kaip ir kitų profesijų, kurių darbas reikalauja didelių emocinių išteklių, atstovams, būdingas perdegimas. Su profesiniu perdegimu susijusi ir motyvacijos stoka, ir psichinis, ir fizinis nuovargis.
Tyrimas: lietuviai vis labiau linkę atidėti šeimos kūrimą
Bendrovės OMD atliktas tyrimas „The Future of Lithuania“ parodė, kad lietuviai vis labiau linkę atidėti šeimos kūrimą. Anot Vilniaus universiteto socialinių mokslų daktaro Audriaus Bitino, tam didelės įtakos turi įvairūs socialiniai veiksniai. Pavyzdžiui, vyraujančios darbo rinkos tendencijos. „Anksčiau žmonės dirbdavo viename darbe visą gyvenime. Dabar pasižiūrėkite, plinta terminuotos sutartys, įvairiausi nestabilūs darbo santykiai, naujos darbo formos. Tai ne tik Lietuvoje. Tai ateina ir iš Vakarų Europos, ir kitų šalių“, – pastebėjo A. Bitinas.
Sigita Lesinskienė. Ką daryti, jei vaikas nevalgo?
Ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvai, klausiami, ar jie patiria su vaiko valgymu maitinimu susijusių sunkumų, neretai atsako: vaikas nevalgo, neragauja naujų patiekalų, atsisako valgyti naujus kiek neįprastesnius valgius, itin išrankus maistui, neišsėdi ilgai prie stalo, suvalgo labai mažai, nesidomi maistu, prašosi pamaitinamas (nors gali pavalgyti pats), yra maitinamas, „nes kitaip nepavalgo“ ir pan. Tėvai išsako daugybę nusiskundimų, gamina vaikui maistą atskirai, įdeda daug laiko ir pastangų, „kad tik vaikas pavalgytų“. Tokio elgesio priežastys gali būti labai įvairios, taigi ir pagalba skirtinga, kiekvienu atveju individuali.
Svajonių algoritmai
Nereikia būti mokslininku, jog suprastum, kokia svarbi yra šypsena. Paprasčiausias algoritmo principas: išsipildžiusi svajonė virsrta dovana; dovanos visad džiugina ir verčia nusišypsoti, šypsena padeda gamintis laimės hormonams, o laimingas žmogus bet kokioje kovoje yra stipresnis. Netgi tada, kai kovojama su tokia liga, kaip vėžys.
Kad oro tarša nekenktų sveikatai
Pastarosiomis dienomis vyravusios oro sąlygos (sausas, be lietaus, oras, pietinių krypčių vėjas) lėmė kietųjų dalelių koncentracijos ore padidėjimą tiek Vilniuje, tiek kituose Lietuvos miestuose. Aplinkos apsaugos specialistų teigimu, oro užterštumo padidėjimui įtakos galėjo turėti įvairių vietinių šaltinių keliama tarša – daugiausia šiluminės energijos gamybos įrenginių – katilinių, individualių namų šildymo krosnių, ypač deginančių kietąjį kurą.
Odos priežiūra šaltuoju metų laiku: natūralios veido kaukės
Šaltis ir vėjas – dideli grožio priešai, todėl šaltuoju metų laiku savo oda reikia rūpintis itin atsakingai, kad ji netaptų sausa, nepradėtų šerpetoti ir neatrodytų pavargusi. Žmonėms, kurių oda itin jautri, šaltis ir vėjas gali padovanoti labai nemalonią „dovaną“ – egzemą. Kaip apsisaugoti?
Sportuojančių moterų mityba: valgymo sutrikimai (II)
Bernardinai.lt skaitytojoms siūlome ištraukų iš A. Bean knygos „Sportuojančių moterų mityba“( leidykla „Briedis“, 2014). Autorė įžangoje teigia, kad „palyginti su vyrais, moterims kyla visai kitokių klausimų apie mitybą, kūno svorį ar sportinius rezultatus. Nors vyrų ir moterų pagrindiniai mitybos poreikiai smarkiai nesiskiria, sportuojančios moterys dažnai maitinasi kitaip negu sportininkai vyrai, neretai sportininkėms sutrinka valgymo įpročiai ir atsiranda rimtų valgymo sutrikmų“. Autorė sako, kad šia knyga siekusi sportuojančioms moterims suteikti aktualiausios informacijos, padėti priimti sprendimus ir rasti pagalbą, jei to reikia.
Manifestas už meną ir psichikos sveikatą!
Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad „Sveikata yra visapusė fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligų ar negalių nebuvimas“. Psichikos sveikata yra integrali sveikatos dalis. Žmogus teigiamai vertina savo psichikos sveikatą, kai patiria gerų emocijų, pozityviai vertina ir rūpinasi savimi, kitais ir aplinka, produktyviai gyvena ir dirba, sėkmingai susidoroja su kasdienybėje patiriama įtampa, prisitaiko prie gyvenimo pokyčių. Psichikos sveikata ir gerovė yra būtina tam, kad galėtume mėgautis gyvenimu.
2015 metų PSDF biudžetas didėja 6,6 proc
Ministrų kabinetas pritarė 2015 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektui. Kitų metų PSDF biudžetas sudaro 4,7 mlrd. litų (1,4 mlrd. eurų). Lyginant su 2014 m. PSDF biudžetas didėja 6,6 proc. arba 292,3 mln. litų. Toks augimas rodo, kad situacija sveikatos priežiūros sektoriuje gerėja. Vyriausybėje patvirtintas PSDF biudžeto projektas artimiausiu metu bus svarstomas Seime.
Kaip vyksta skubi donorinės širdies paieška?
Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos sulaukia daugybės Lietuvos gyventojų klausimų apie širdies transplantacijos laukiančią mažąją Estrėją. Ši mergaitė – viena iš trijų mažųjų pacientų, kurie yra labai skubūs širdies recipientai (kuriems būtina labai skubiai atlikti širdies transplantaciją). Šiemet Lietuvoje jau atlikta 10 širdies transplantacijų, tačiau vaikų tame sąraše nėra.
STT išvados patvirtina, kad Nacionalinis transplantacijos biuras dirba teisinga kryptimi
Specialiųjų tyrimų tarnyba atliko Nacionalinio transplantacijos biuro prie SAM (toliau – Biuras) dokumentų ir teisės aktų analizę. Biuro specialistai analizuoja pateiktas išvadas ir išsako savo poziciją. Daugelis iškeltų problemų ir nurodytų spręstinų dalykų Biurui nėra naujiena – išvadose minimi faktai yra baigiami išspręsti (pavyzdžiui, Plaučių aprašo patvirtinimas), o kai kurių problemų sprendimas stringa dėl finansų stygiaus.
Gyvenimas su šizofrenija – iššūkis, kurį galima įveikti
Psichikos sveikata – sudėtinė žmogaus sveikatos dalis. Stiprios psichikos sveikatos žmogus lengviau įveikia stresą, geba palaikyti gerus santykius su šeima, draugais, priima tinkamus sprendimus ir už juos atsako, džiaugiasi gyvenimo pilnatve ir tą malonumą išreiškia aplinkiniams. Kai žmogaus organizme sutrinka vidinė pusiausvyra, dažnai pablogėja ne tik psichikos sveikata, bet ir fizinė. Sutrikusi sveikata tampa milžiniška problema pačiam individui, jo šeimai, taip pat visuotinė sveikatos, socialinė ir ekonominė
Spalio 10-oji – Pasaulinė psichikos sveikatos diena
Šiais metais ypatingas dėmesys skiriamas sergantiesiems šizofrenija, jų aplinkai, šios ligos prevencinėms priemonėms. Mes, Valstybinio psichikos sveikatos centro kolektyvas, prašėme psichikos sutrikimus patyrusius žmones, jų artimuosius bei specialistus papasakoti, kaip tokia liga keičia žmogaus mąstymą, elgesį, keičia jo gyvenimą.
Artritas – aukštu sergamumu bei neįgalumo lygiu pasižyminti liga
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad spalio 12-ąją minime Pasaulinę artrito dieną. Pasaulio sveikatos organizacija ir įvairių šalių žinomi specialistai (ortopedai, reumatologai, pediatrai, traumatologai, imunologai ir kt.) ragina atkreipti dėmesį į specifines lėtines neinfekcines ligas, kurioms būdingas žemas mirtingumo lygis, bet kurios pasižymi aukštu sergamumo bei neįgalumo lygiu ir sukelia lėtinius skausmus. Šios dienos tikslas – kuo plačiau ir geriau informuoti visuomenę apie įvairius kaulų, sąnarių ir jungiamojo audinio sistemos susirgimus, jų priežastis, gydymą ir, visų svarbiausia, profilaktiką
Profesorė Rūta Nadišauskienė pataria keliaujančioms neščiosioms
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos vyriausioji respublikos specialistė akušerijos ir ginekologijos klausimai, profesorė Rūta Nadišauskienė informuoja: jeigu Jūsų nėštumas priskiriamas mažos rizikos grupei, kelionės gali neturėti jokios neigiamos įtakos. Ar pavojinga keliauti nėštumo metu?
Spalio 15-oji – Pasaulinė baltosios lazdelės diena: Kauno klinikose – interaktyvus Lietuvos aklųjų bibliotekos stendas
Artėjant Pasaulinei baltosios lazdelės dienai, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Akių ligų klinikoje pacientams ir klinikos kolektyvui pristatytas Lietuvos aklųjų bibliotekos (LAB) reklaminis interaktyvus stendas, skirtas žmonėms su regėjimo negalia bei jų artimiesiems. Stende pateikiama akliesiems ir silpnaregiams, jų artimiesiems bei medikams aktuali informacija. Stendo paskirtis – informuoti regos neįgaliuosius apie Lietuvos aklųjų bibliotekos leidžiamus specialiųjų formatų leidinius Brailio raštu, garsinius, padidintu šriftu, daugiafunkcinius, virtualią aklųjų biblioteką, projektą ELVIS ir kitas LAB paslaugas.
Stuburo srities funkcinių sutrikimų, ūminių ir lėtinių susirgimų profilaktika, diagnostika bei gydymas
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad kasmet Pasaulio sveikatos organizacijos iniciatyva spalio 16-oji minima kaip Pasaulinė stuburo diena. Jos tikslas – kuo plačiau ir geriau informuoti visuomenę apie galimus stuburo srities funkcinius sutrikimus, ūminius ir lėtinius susirgimus (kurie dažniausiai pasireiškia įvairaus pobūdžio skausmais), jų priežastis, gydymą ir ypač profilaktiką. Įvairių sričių specialistai medikai raginami labiau atkreipti dėmesį į šią vis dažniau pasitaikančią sveikatos sutrikimų rūšį, į jos sudėtingą diagnostiką, gydymą (kuris, deja, ne visada būna sėkmingas) ir profilaktiką.
90 procentų visų per maistą plintančių užkrečiamųjų ligų protrūkių registruojama šeimose
Šiandien, spalio 16-ąją, minime Pasaulinę maisto dieną. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai ragina pasirūpinti maisto saugumu. Aktualia problema Lietuvoje išlieka per maistą plintančios užkrečiamosios ligos, dažniausiai pasireiškiančios vėmimu ir viduriavimu. Šios ligos nėra valdomos skiepais (išskyrus hepatitą A ir rotavirusinę infekciją), todėl labai svarbi yra maisto tvarkymo kultūra ir higiena.
Osteoporozė – didelė sveikatos problema visame pasaulyje
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad Pasaulio sveikatos organizacija yra paskelbusi šią ligą antra didžiąja liga pasaulyje ir todėl spalio 20-oji yra minima kaip Tarptautinė osteoporozės diena.
ECAD tyrimas apnuogina nepatogią tiesą
Kokia dalis uostamiesčio paauglių yra linkusi svaigintis, atskleis speciali apklausa. Spalio 22 d. suplanuotame tyrime ECAD („European cities against drugs“) dalyvaus visos Klaipėdos mokyklos, kuriose mokosi dešimtokai. Minėtoji apklausa nuo 2006 m. vykdoma daugiau nei 20 Europos miestų. Šiemet ECAD tyrime dalyvaus du Lietuvos miestai – Klaipėda ir Kaunas.
Lietuvos neatlygintinų kraujo donorų pagerbimo šventė
Šių metų spalio 18 dieną Vilniaus Kongresų rūmuose buvo pagerbti ir apdovanoti Lietuvos neatlygintini kraujo donorai. Iškilmingo renginio metu LR Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė Lietuvos nusipelniusio donoro pažymėjimus įteikė 119, o Lietuvos donorystės žymūno pažymėjimus – 28 kraujo donorams. Aukščiausias kraujo donoro apdovanojimas – Garbės donoro vardas (kartu su tai patvirtinančiu ženklu ir pažymėjimu) buvo suteiktas 39 asmenims.