Neseniai po Europos Sąjungos valstybėse atlikto tyrimo paaiškėjo apie 170 vaistų klastojimo ir neteisėto platinimo atvejų. Sunerimti verčia ir Pasaulio sveikatos organizacijos statistika: vaistinių preparatų rinkoje aptinkama 10–15 procentų falsifikuotų vaistų.
Nelegalūs vaistai – nuodai
Medikų, farmacininkų, atsakingų pareigūnų nuomonė vieninga – nelegaliai pagamintais ar įvežtais vaistais neturi būti prekiaujama.
„Tačiau nuolat atsiranda žmonių, besistengiančių bet kokia kaina sutaupyti keletą centų. Būtent jie ir renkasi turgavietėse ar pažįstamų siūlomus nelegalius, bet užtat pigesnius vaistus. Deja, tokius vaistus pirkti yra tas pats, kaip savanoriškai pirkti nuodus. Sveikatos ar net gyvybės sąskaita taupyti negalima”, – įsitikinęs valstybinės Panevėžio ligonių kasos direktorius, gydytojas Jonas Narbutas.
Yra paklausa, bus ir pasiūla
Tik vaistinėse pirkdami vaistus žmonės gali tikėtis mažiausios rizikos. Juk vaistines nuolat tikrina Valstybinės vaistų kontrolės tarnyba, kompensuojamųjų vaistų kokybę – Ligonių kasos.
Prieš kelerius metus kai kurių šalies rajonų vaistinėse buvo pradėta prekiauti nelegaliais rusiškais vaistais. Tačiau šis pažeidimas buvo greitai išaiškintas, o šiuo metu tokių medikamentų vaistinėse nebebūna. Pasak J.Narbuto, visi Rusijoje pagaminti vaistai Lietuvoje įvardijami kaip nelegalūs, jais prekiauti draudžiama.
Rusiškų vaistų dar nepamiršo juos sovietmečiu vartodavę vyresni žmones. Manydami, kad tokie vaistai kokybiški ir veiksmingi, jie vis dar pageidauja šių vaistų ir perka turgavietėse ar iš perpardavėjų. Ypač pensininkams labai svarbu, kad rusiški vaistai yra ir daug pigesni. Kadangi yra paklausa, egzistuoja ir pasiūla: turgavietėse iš po skverno jų visada galima gauti.
Nelegaliai gamina čia pat
Pasak specialistų, iš turgavietėse siūlomų medikamentų legaliai gali būti pagaminta tik nedaugelis vaistų. Dauguma jų Rusijoje ar kitose Rytų šalyse gali būti gaminami nelegaliai, todėl perpardavėjams parduodami pigiau. „Būna ir taip, kad populiarūs, paklausą turintys vaistai nelegaliai gaminami čia pat, Lietuvoje. Pakuotes suklastoti dabar nesudėtinga”, – sako J.Narbutas.
Specialistai nustatė, jog padirbtuose vaistuose aptinkama nuodingų medžiagų, nerandama aktyviosios medžiagos arba jos kiekis yra netinkamas, pakuotės lapelyje pateikiama klaidinga informacija.
Statistika rodo, kad 2007 metais Europos Sąjungos šalių muitinės sulaikė per keturis milijonus nelegalių medicinos produktų pakuočių. Siekiant apsaugoti rinką nuo falsifikuotų vaistų, nuolat tikrinami visi vaistinių preparatų gamintojai, didmeninio platinimo licencijų savininkai.
Tačiau falsifikatai vis tiek prasiskverbia. Tikimasi, kad griežtesni ES teisės aktai bus priimti iki šių metų pabaigos. Europos Komisija pateikė projektus, kurie numato, kad vaistų pakuotės būtų itin sandarios, užplombuotos, jas būtų draudžiama perpakuoti.
Pavojingi ir nesaugiai laikomi
Pavojų žmonių sveikatai kelia ne tik nelegaliai pagaminti vaistai. Net licencijuotose farmacijos įmonėse pagaminti vaistai, patekę į nelegalią rinką, būna netinkamai laikomi, nepaisoma jų galiojimo terminų.
Specialistai pataria iš perpardavėjų nepirkti ne tik neaiškios kilmės vaistų, bet ir maisto papildų. Šie taip pat siūlomi turgavietėse, jų atneša į darbovietes, juos platina iš kelionių grįžusieji. Maisto papildus reikėtų įsigyti vaistinėse. Jose nei vaistai, nei papildai pasibaigus galiojimo laikui nebeparduodami. Inspektoriai nuolat atlieka kontrolinius pirkimus ir radę netinkamų preparatų griežtai baudžia.
Nuolat tikrinama ir kompensuojamųjų vaistų kokybė. „Stebina faktas, jog į kompensuojamųjų vaistų sąrašą įrašytų vaistų galima įsigyti ir nelegaliai. Turgavietėse juos pigiai perkantiems žmonėms tikriausiai visiškai nerūpi sveikata”, – svarsto J.Narbutas.
Kontroliuodama licencijuotas įmones – didmeninio, mažmeninio vaistų platinimo, vaistų gamintojus – Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba dar nėra nustačiusi nė vieno vaistinio preparato falsifikavimo atvejo.
Internetinės vaistinės – ateityje
Daug padirbtų vaistų parduodama ir internetu. Dažniausiai – augimo hormonų, piliulių erekcijos sutrikimams gydyti (pvz., „Viagros”), migdomųjų, antibiotikų, analgetikų. Visos internetinės vaistinės yra nelegalios, tad jose pirkdami žmonės labai rizikuoja.
Tačiau, pasak J.Narbuto, taip yra šiandien, o apskritai tokios vaistinės – ateities perspektyva. „Kai ši prekyba bus įteisinta, elektroninės vaistinės bus licencijuotos, turės sertifikatus, bus visiškai legalios – jų baimintis nebereikės. Net receptai tuomet bus elektroniniai. Tačiau kol to nėra, šios vaistinės nėra saugios”, – tikina Ligonių kasos direktorius.
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenimis, falsifikuotų vaistų pardavinėjimas internetu klesti visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. Manoma, kad apie 90 procentų internetu parduodamų vaistų yra falsifikuoti. Siūlomos neįprastai didelės nuolaidos tik patvirtina įtarimus.
