Užtenka tik vieną dieną pavėluoti sumokėti įmoką Ligonių kasai, ir sąžiningai su valstybe visą laiką atsiskaičiusiam piliečiui gydymas taps neprieinamas. Su verslo liudijimu dirbęs panevėžietis Vytautas Liugaila po stuburo išvaržos operacijos vis dar nesikelia iš ligoninės lovos, tačiau nėra tikras, ar bet kurią akimirką jam neteks nešdintis lauk.
Valstybė atsisako jį gydyti taip pat rūpestingai, kaip palatos kaimyną, nes panevėžietis viena diena pavėlavo Ligonių kasai pervesti privalomojo sveikatos draudimo įmoką – 72 Lt. Pinigai į sąskaitą įplaukė ne liepos 31-ąją, o rugpjūčio 2-ąją.
Kad jo sąžiningai mokami mokesčiai valstybei nieko nereiškia, V.Liugaila nebūtų sužinojęs, jei nebūtų atsidūręs ligoninėje. Trisdešimt metų stuburo išvaržos kankinamas ir nugaros skausmų nebegalėjęs tverti vyras praėjusią savaitę pateko į Panevėžio ligoninės neurochirurgų rankas. V.Liugailą ištiko šokas, kai jam buvo pasakyta, kad sulauks tik skubios pagalbos, nes nėra socialiai draustas.
„Negalėjau patikėti, ką išgirdau. Nuo balandžio dirbu – turiu verslo liudijimą, kas mėnesį sąžiningai pervedu 72 litus privalomojo sveikatos draudimo mokestį. Ir tik dėl vienos pavėluotos dienos likau išmestas už borto? Bet aš vis tiek sumokėjau, nors ir pavėlavęs”, – graužėsi vyras.
Už vėlavimą – tūkstantinė bauda
Viltį Ligonių kasoje surasti teisybę V.Liugaila visiškai prarado, kai iš jos darbuotojų išgirdo esąs dar netgi skolingas 2400 litų. Neva jei nori gauti nemokamą gydymą, privalai susimokėti tokio dydžio baudą už vienos dienos pavėlavimą.
Panevėžiečiui darosi baisu skaičiuoti, kiek jam gali atsieiti ligoninėje leidžiamos dienos. Už stuburo nuotrauką jis jau susimokėjo 300 litų. Po stuburo išvaržos operacijos keletą dienų nešiotas ortopedinis diržas vakar ligoniui buvo nujuostas taip pat ne todėl, kad šis būtų nebereikalingas. Už įtvarą V.Liugaila privalo pats susimokėti kelis šimtus litų. Socialiai draustam palatos kaimynui diržas nieko nekainuoja.
„Be to diržo bijau ir iš lovos keltis, kad stuburui ko neatsitiktų. Nė į tualetą negaliu nueiti”, – guodėsi V.Liugaila.
Dėl pavėluotos dienos be socialinio draudimo likusiam panevėžiečiui tapo nebeprieinamas ir reabilitacinis gydymas. Kelialapis kelioms savaitėms į sanatoriją kainuotų jo šeimai didžiulius pinigus.
„Dėl stuburo išvaržos negalėjau dirbti sunkių darbų, svorių kiloti. Buvau išsiėmęs verslo liudijimą tik smulkiems remonto darbams. Nors nugarą jau seniai skauda, bet operaciją vis atidėliojau, kad kaip nors užsidirbčiau gydymui.
Net jei esi socialiai draustas ir gydymas nekainuoja, atsigulus į ligoninę vis tiek pinigų reikia. O ką dabar man daryti, kai, pasirodo, net draudimo neturiu”, – ko griebtis, neišmanė V.Liugaila.
Valstybei mokėjo veltui
V.Liugaila ironizuoja, kad verčiau būtų nė karto nemokėjęs privalomojo sveikatos draudimo mokesčio – sutaupytų pinigų būtų užtekę privačiai operacijai.
Dabar vyro kišenėse švilpia vėjai. Jis neišmano, ką darys, jei ligoninė paprašys dar už ką nors susimokėti. Labiausiai ligoniui kelia nerimą mintis, kad vieną dieną iš jo gali pareikalauti pinigų už atliktą operaciją. V.Liugaila nutuokia, kad ji turėtų kainuoti jau ne šimtus, o tūkstančius litų.
Jo šeimai ir litas – dideli pinigai. V.Liugailos žmona jau porą metų bedarbė, vyras yra vienintelis šeimos maitintojas. Tačiau ir maitinti nelabai yra iš ko, iš remonto darbelių vyras teuždirba šimtą kitą.
„Turbūt manęs laukia reabilitacija prie šiukšlių konteinerių. Suprasčiau, jei manęs negydytų, jei būčiau mokesčių nemokantis valkata. Bet aš visą gyvenimą mokėjau valstybei tiek, kiek reikėjo, o iš jos negavau nė cento. Ligoninėje tik antrą kartą guliu. Pirmąkart gydžiausi, kai dar rubliai buvo”, – pamena panevėžietis.
Išeitis – apgaudinėti valstybę
Panevėžio teritorinės ligonių kasos vyriausioji specialistė Vanda Širkienė pripažįsta, kad V.Liugailos iš tiesų gaila, tačiau teisės aktai į bėdą patekusiam žmogui negailestingi.
„Įstatymas numato, kad, įmokoms nutrūkus, iš naujo sumokėjus sveikatos draudimas įsigalioja tik po trijų mėnesių. Duomenų bazėje matyti, kad liepą V.Liugala nemokėjo, todėl draudimas nutrūko”, – aiškino V.Širkienė.
Už rugpjūčio pradžioje sumokėtus 72 litus vyras nemokamas gydymo paslaugas galės gauti tik lapkritį.
Jei žmogui medikų pagalba reikalinga ne po trijų mėnesių, o tuojau pat, Ligonių kasai jis privalo pakloti 2400 Lt.
Vis dėlto išeitis, kaip nemokant milžiniško mokesčio gauti visą nemokamą gydymą, yra. Iki šiol mokesčius sąžiningai mokėjusiam V.Liugailai siūloma apgaudinėti valstybę: nutraukti individualią veiklą ir tapti dar vienu valstybės išlaikytiniu – įsiregistruoti Darbo biržoje.
„Tokių pavėlavusiųjų būna ne vienas. Labai gaila žmonių, mokėjusių įmokas ir taip staiga likusių be sveikatos draudimo. Bet taip yra visur. Juk ir turto draudimas nutrūksta pavėlavus sumokėti nors vieną dieną”, – pažymi V.Širkienė.
Sužino per vėlai
Panevėžio ligoninės Neurochirurgijos skyriaus vedėjas Gediminas Miliūnas ramina, kad bent jau už operaciją ir gydymą be draudimo likusiam pacientui mokėti nereikės. Apie 5000 litų kainavusią stuburo išvaržos operaciją Ligonių kasa apmokės tik todėl, kad ji priskiriama prie būtinųjų sveikatos priežiūros paslaugų. Tačiau už įtvarus, nuotraukas ir pan. ligonis privalo atsiskaityti iš savo kišenės.
Pasak G.Miliūno, kad neturi sveikatos draudimo, daugelis pacientų sužino tik patekę į ligoninę. Dažniausiai tokių problemų kyla sveikatos draudimo įmokų nemokėjusiems emigrantams ir susimokėti uždelsusiems smulkiesiems verslininkams.
