Tyrimo objektai
Sveikatos apsaugos ministerija prieš kelias dienas buvo surengusi dviejų dienų seminarą ir jame su užsienio kolegomis aptarė, kokios pirminės sveikatos priežiūros reikia šiuolaikinei visuomenei.
„Vakaro žinių” žurnalistai, vakar atlikę eksperimentą, dar kartą įsitikino: sveikatos apsaugos sistemos formuotojams pacientai nerūpi. Tyrimo objektais tapo 12 Vilniaus Centro poliklinikos antrinio lygio specialistų. Pas juos žurnalistai, prisirašę šioje pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje ir apsidraudę privalomuoju sveikatos draudimu, bandė prisiregistruoti.
Už pinigus – be eilės
Iš 12 specialistų tik pas tris nemokamai galima patekti per artimiausias 40 dienų. Dermatovenerologas ir kraujagyslių chirurgas su šeimos gydytojo siuntimu priimtų birželio 10-ąją, kraujagyslių chirurgas – diena anksčiau, o kiti, kaip paaiškino poliklinikos registratūroje, artimiausias 40 dienų neturi laisvo laiko.
Įdomu: pasirodo, dauguma medikų toje pačioje poliklinikoje savo darbo metu vis dėlto turi laiko ir artimiausiu metu. Tačiau tik poliklinikoje prisirašiusiems pacientams, kurie susimoka už konsultaciją pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymu nustatytus įkainius.
Pavyzdžiui, nemokantiems, bet privalomuoju sveikatos draudimu apsidraudusiems pacientams (kuriems gydymas turėtų būti nemokamas) laiko neturintys kardiologai, pulmonologai ir vaikų oftalmologai už pinigus kvietė ateiti net ir vakar. Tokia absurdiška padėtis yra daugelyje šalies poliklinikų.
Mokama dukart
Centro poliklinikos direktorius Kęstutis Štaras paaiškino, kodėl mokesčius mokantys piliečiai, norėdami greičiau patekti pas medikus, už tai privalo dar kartą sumokėti.
„Yra specialistų trūkumas. Tačiau problema yra ir ta, kad vieni specialistai yra mylimi, kiti – nemylimi. Pas mylimus – eilės, pas nemylimus – niekas nenori eiti. Aišku, yra ir tokių paslaugų, kurių per tam tikrą laiką nemokamai suteikti negalime, jei nėra būtinosios pagalbos. Tačiau tų specialistų konsultaciją galima gauti greičiau už mokestį. Paliekame tarpus žmonėms, kurie nori gauti paslaugas be siuntimo”, – dėstė K.Štaras.
„Jei žmogus už pinigus gali apeiti kitus, laukiančius eilėje, yra netoleruotina. Tačiau kartais ligonių kasos neturi galimybės sumokėti už visus norinčius gauti paslaugas, nes, trumpai tariant, yra kvotos. Tokiu atveju, jei yra pajėgumo, bet ligonių kasos neskiria reikiamų lėšų, greitesnis paslaugų teikimas už pinigus yra normalus dalykas”, – įrodinėjo Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorius Haroldas Baubinas.
Sveikata perkama tik už pinigus
Seimo Sveikatos reikalų vicepirmininkė Dangutė Mikutienė eilėje pas medikus nenorintiems laukti mokesčių mokėtojams siūlo išeitį: už medicinos paslaugas susimokėti dar kartą. „Labai blogai, jei turintys privalomąjį sveikatos draudimą ir šeimos gydytojo siuntimą turi laukti eilėje. Tačiau galima kitoje poliklinikoje prisiregistruoti pas antrinio lygio konsultantus. Žinoma, jei žmogus nenori mokėti, sunku problemą išspręsti, jei yra didelis krūvis, trūksta medikų”, – kalbėjo D.Mikutienė.
Parlamentarė neslepia, kad dėl nenormalios situacijos kalti yra ir politikai. „Sunku žmogui paaiškinti, kodėl pas tą patį gydytoją vieniems vietų nėra, o už pinigus – yra. To pakeisti negalima, nes sveikatos apsaugos sektoriui skiriama nepakankamai lėšų. Kai tvirtinamas biudžetas, parlamentarai tyli. Paskui visi puola komentuoti”, – sau ir kolegoms priekaištų negailėjo D.Mikutienė.
