Per keletą metų Klaipėdos apskrities rajonų ligoninėse gali nelikti kai kurių skyrių bei medicinos paslaugų. Kokios permainos laukia uostamiesčio ligoninių – dar nedrįstama prognozuoti.
Vyriausybės patvirtintose pertvarkos metmenyse numatoma gydymo įstaigas suskirstyti į aiškiai apibrėžtą paslaugų spektrą teikiančias ir viena kitos nedubliuojančias rajono, regiono ir Respublikos lygmens ligonines.
Naikins skyrius
Sveikatos apsaugos ministerijos sudaryta darbo grupė, į kurią įeina ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos (TLK) direktorius Alfridas Bumblys, nutarė pertvarką pradėti ištyrus paslaugų paklausą rajonų ligoninėse. Klaipėdos apskrityje veikia Šilutės, Gargždų, Kretingos, Palangos, Skuodo ligoninės.
„Aptarėme, ką turėtų atlikti rajoninės ligoninės. Planuojama, kad jose liks tik terapinis profilis, dienos chirurgija, slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugos. Pažiūrėsime, kiek ir kokių paslaugų rajonų ligoninės suteikė 2008 metais. Kitame posėdyje pateiksime gautus duomenis ir rekomendacijas”, – „Vakarų ekspresui” sakė A. Bumblys.
Anot Klaipėdos TLK direktoriaus, remiantis pertvarkos metmenimis, galima spėti, kad Kretingos ligoninėje neliks Ginekologijos-akušerijos skyriaus, bus panaikinti chirurgijos skyriai Šilutėje, Kretingoje. Neturėtų išlikti ir reanimacijos skyrių.
Iki liepos 31 dienos teritorinės ligonių kasos įsipareigojo sveikatos apsaugos ministrui pateikti duomenis apie visų lygių ligoninių teikiamas paslaugas ir rekomendacijas dėl jų ateities.
„Kaip bus su Klaipėdos ligoninėmis – dar nėra žinoma”, – nuo klausimo apie uostamiesčio stacionarų likimą išsisuko A. Bumblys.
Skuodas – pavyzdinis modelis
Kokia ateitis laukia daugiaprofilinių uostamiesčio ligoninių – ar jos bus prilygintos regiono, ar respublikiniam lygmeniui – neskubėjo spręsti ir šių ligoninių vadovai.
„Mūsų ligoninė turėtų tapti respublikine, nes yra daugiaprofilinė ir didžiausia Klaipėdoje”, – trumpai savo nuomonę išsakė Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas Eugenijus Zalagėnas.
„Dar niekas neaišku. Vadovas gali norėti vienaip, o bus kitaip. Bet medicinoje negali būti schematiško požiūrio. Kas sukurta ir veikia gerai – neturėtų būti sugriauta”, – diplomatiškai pareiškė Klaipėdos apskrities ligoninės (KAL) vyriausiasis gydytojas Romaldas Sakalauskas.
KAL priklausančioje Skuodo ligoninėje, be pertvarkos metmenyse numatytųjų palikti, teikiamos ir hemodializės bei reanimacijos paslaugos.
„Šiandien nieko Skuode nereikia pertvarkyti – ten jau viskas pertvarkyta, tai pavyzdinė ligoninė, – mano R. Sakalauskas. – Hemodializė turi išlikti, nes ne visi neįgalūs ligoniai gali važinėti 80 kilometrų šioms procedūroms. O dėl reanimacijos… Pagal galiojančius įstatymus, jei yra terapijos skyrius, turi būti ir reanimacija. Jei pakeis įstatymą ir terapinis skyrius galės egzistuoti be reanimacijos – tada valio, nereikia reanimacijos. Bet praktika rodo, kad prireikus skubios pagalbos reanimatologas turi būti kuo arčiau. Iki Skuodo reanimatologas važiuoja 45 minutes, bet kartais lemia 5 minutės.”
Palangai – išimtis?
„Kad nemažai gydytojų važinėja į rajonus ir naktį teikia ten pagalbą, nėra gerai. Manau, pacientai turėtų važiuoti į centrus. Klaipėdoje teikiamos visų rūšių paslaugos, ne blogesnės nei Vilniaus ir Kauno universitetų ligoninėse, – savo nuomonę išsakė Jūrininkų ligoninės vadovas Jonas Sąlyga. – Todėl pritarčiau, kad kai kurių paslaugų rajonų ligoninės atsisakytų. Tačiau pagrindinės turi išlikti, ypač stipri greitoji medicinos pagalba. Lietuvoje geri keliai, tad paslaugos turėtų kooperuotis didžiuosiuose centruose ir pacientas bet kada turi būti į juos pristatytas ir gauti kvalifikuotą paslaugą.”
Anot J. Sąlygos, atsisakant kai kurių paslaugų rajonų ligoninėse, reikėtų stiprinti didžiuosius centrus. Beje, stengiantis, kad paslaugos uostamiesčio ligoninėse nesidubliuotų, Jūrininkų ligoninėje teikiama apie 70-80 proc. paslaugų, kurios kitose Vakarų Lietuvos gydymo įstaigose neteikiamos.
Kokia ateitis laukia šiai ligoninei priklausančio Palangos sveikatos priežiūros centro? Be pertvarkos metmenyse numatytųjų palikti, šioje ligoninėje veikia Intensyviosios terapijos skyrius, visą parą dirbanti laboratorija ir rentgenas.
J. Sąlygos nuomone, Palangą reikėtų išskirti iš kitų rajonų ligoninių, nes čia vasaros savaitgaliais suplaukia iki 400 tūkst. svečių ir jiems turi būti užtikrinama pagalba nevėluojant. Todėl bent jau vasarą šie skyriai turėtų išlikti.
„Bet turime gyventi pagal išgales. Jei matysime, kad lėšos naudojamos nuostolingai, imsimės priemonių”, – sakė J. Sąlyga.
Kaip numatyta pertvarkyti ligonines
Rajono ligoninėse žadama atsisakyti brangiausiai kainuojančių budinčių tarnybų – reanimacijos skyriaus, operacinių, laboratorijų. Optimalus modelis – terapijos, slaugos, dienos chirurgijos ir ambulatorines konsultacijas teikianti įstaiga, kuriai nebūtina visą parą išlaikyti minėtų tarnybų.
Regiono ligoninės teiks platų spektrą paslaugų, kurioms nereikia ypač brangių technologijų bei siauros specializacijos gydytojų.
Respublikos lygio ligoninėse, kurios telktųsi penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose, būtų gydomi tik tie pacientai, kuriems pagalbos negali suteikti kitų lygmenų ligoninės.
