JAV psichologai teigia, kad iš sunkia liga sergančių žmonių atėmus viltį pasveikti, jie tampa laimingesni.
Mokslininkai išsiaiškino, kad tie pacientai, kurie visą laiką puoselėja viltį, kad kažkoks vaistas padės jiems įveikti ligą, paprastai būna nelaimingesni už tuos, kurie su savo liga susitaikė ir priima ją kaip savo gyvenimo dalį, rašo „Telegraph.co.uk”.
Mičigano universiteto (JAV) Elgsenos ir sprendimų priėmimų mokslo centro direktorius Peteris Ubelis pabrėžė, kad egzistuoja ir „tamsioji vilties pusė”. „Mes nesakome, kad viltis – tai blogai. Tiesiog yra ir kita vilties pusė – ji gali skatinti žmones laikyti įsikibus į esamą padėtį ir nieko nekeisti. Užuot ėjus į priekį ir bandžius kaip galima geriau išnaudoti susiklosčiusias aplinkybes, kai kurie ima manyti, kad viskas kaip nors susitvarkys ir be jų įsikišimo”, – sakė jis.
P. Ubelio vadovaujama tyrėjų grupė stebėjo daugiau nei 70 pacientų, kuriems dėl vėžio buvo pašalinta gaubtinė žarna, būklę. 41 iš 71 tokių ligonių buvo pasakyta, kad galima atlikti chirurginę operaciją, kuri „sutaisytų” jų žarnas, o likusiems pranešta, kad medikai daugiau nieko nebegali padaryti.
Tie, kurie susitaikė su mintimi, kad nuo šiol teks gyventi su maišeliu prie šono, kuriame per išvestą kolostomą kaupiasi jų išmatos, praėjus 6 mėnesiams buvo laimingesni už tuos, kurie turėjo viltį, kad viską pakeis chirurginė operacija.
„Manau, kad jie buvo laimingesni dėl to, kad susitaikė su pasikeitusiu savo gyvenimu. Jie pamatė, kokias kortas dabar gavo į rankas, ir suvokė, kad nebeturi kitos išeities, kaip tik tęsti žaidimą su jomis”, – sakė mokslininkas.
