Kodėl vieni žmonės dėl mažiausio menkniekio ar provokacijos įniršta, tuo metu kiti išlieka ramūs? Vokietijos mokslininkai tvirtina, jog tai nulemia tam tikri genai.
Bonos universiteto mokslininkai apklausė per 800 žmonių. Jų buvo paprašyta paaiškinti, kaip jie suvaldo savo pykčio priepuolius. Vokietijos mokslininkai taip pat atliko ir DNR testus tam, kad išsiaiškintų kokią iš trijų galimų geno DARPP-32 versijų šie nešioja.
Britų naujienų portale telegraph.co.uk teigiama, kad genas veikia dopaminą, žmogaus smegenų cheminę medžiagą, atsakingą už pyktį bei agresiją. Mokslininkai išsiaiškino, kad tie, kurių geno versijos buvo „TT” ir „TC” supykdavo daug dažniau nei nešioję „CC” geno versiją.
Bonos universiteto mokslininkai taip pat išsiaiškino, kad dažniau supykstantys smegenų dalyje, atsakingoje už emocijų balansą, turi mažiau pilkųjų ląstelių.
Šiais metais jau buvo publikuotas tyrimas, kuriame teigta, kad slepiantys savo pyktį savo asmeniniame ir profesionaliame gyvenime būna mažiau sėkmingi nei tie, kurie atvirai demonstruoja savo emocijas.
