Konsultuodama žmones dažnai girdžiu: „Aš nujaučiau, kad taip atsitiks…” arba „Žinojau, kad viskas įvyks būtent taip…”. Žmonės neretai klausinėja, ar pasitikėti savo nuojauta, intuicija, ar paisyti tik proto ir logiškų argumentų.
Ypatingas žinojimas
Buityje intuicija apibūdinama kaip nuojauta, įžvalgumas, subtilus suvokimas, skverbimasis į esmę. Psichologijoje intuicija laikomas ypatingas žinojimas, specifinė savybė, kūrybinės veiklos mechanizmas.
Visos jutimų formos pasireiškia intuityviai. „Jutimine intuicija” vadinami suvokimas, atmintis, vaizduotė, emocijos, valia, o „intelektualia intuicija” – intelektas, loginis mąstymas.
Tūkstantmečius intuicija buvo laikomas dievų, mūzų, genijų, demonų, šešiasparnio Serafimo, balsų įsikišimas. Pavyzdžiui, kai Dekartui į galvą atėjo analitinės geometrijos idėja, jis tikėjo, kad jį apėmė dieviška nuojauta. Tuomet mokslininkas puolė ant kelių ir ėmė melstis.
Psichologija intuicijos procesą aiškina tuo, kad vienu metu veikia kairysis ir dešinysis pusrutuliai.
Skaičiavimai rodo, kad nesąmoningu psichologiniu lygiu (intuityviai) per laiko vienetą apdorojama maždaug 10 000 000 kartų daugiau informacijos negu sąmoningai. Be to, sutaupoma labai daug energijos. Pastebėta, jog intuityvus aktas atliekamas greitai ir lengvai.
Pervargimas silpnina
Norint, kad intuicija veiktų, labai svarbus fizinis poilsis.
Pervargimas, kuris kamuoja daugelį, depresinė nuotaika, dažni stresai gali smarkiai sumažinti intuityvius sugebėjimus. Sėkmingus sprendimus skatina jėgų perteklius ir sveikata. Daugelis patyrė, kad po gero poilsio lengviau randamas ilgai ieškotas sprendimas.
Kai sprendimas subręsta, kai kada atsitiktinė nuoroda gali tapti postūmiu, sukeliančiu iškrovą, sprogimą, nušvitimą. Gerai žinomas F.A.Kekulės biografijos faktas: žiedu susikabinusius beždžionės jam pašnibždėjo žiedo formos benzolo formulės struktūrą.
Sėkmingi tyrinėtojai ir vadybininkai žino, jog daugelis esminių mokslo išvadų bei originalių dalykinių sprendimų priimami pasitelkus ne tik racionalius analitinius metodus, bet ir intuiciją.
Stipria intuicija apdovanoti vadovai, vadybininkai sugeba regėti vientisą sudėtingų objektų vaizdą. Jie lengvai įsivaizduoja stambių užsakymų įvykdymą, gali priimti greitus ir teisingus sprendimus. Sudėtingus dalykus jie regi kaip paprastus ir vieningus, todėl sumažėja jų galimybė priimti klaidingus sprendimus.
Būtent taip meno kūrinius (portretus, sudėtingas siužetines kompozicijas ir kt.) suvokia išvystytą meninę intuiciją turintys žmonės. Jie suvokia kūrinio esmę, įžvelgia gilią, paviršiuje nematomą prasmę.
Galima išsiugdyti
Neišvystytą intuiciją turintis žmogus negali iškart, iš vieno žvilgsnio susidaryti vientisą nepažįstamo miesto, didelės gamyklos ar architektūros statinio vaizdą.
Šveicarų psichoterapeutas Maksas Liušeras mano, kad kiekvienas žmogus gali išsiugdyti intuiciją. Svarbu gerbti save, pasitikėti savimi, jausti vidinį pasitenkinimą ir laisvę. Nepakankamas savęs vertinimas, abejojimas savimi, nevisavertiškumo jausmas mažina intuiciją. Tokios būklės žmogus nepasitiki savimi, todėl ima abejoti savo intuicija, o neteisingas savęs suvokimas intuiciją blokuoja.
Psichologas gali padėti žmogui atsikratyti asmeninio susivaržymo, išmokyti aiškiau suvokti savo išgyvenimus ir pojūčius. Visa tai gali padėti įžiebti ir intuicijos kibirkštį.
Šiandien daug ginčijamasi dėl to, ar „mąstančios” mašinos gali sumodeliuoti intuicijos procesus. Vis dėlto galima spėti, kad intuicija mašinoms nepavaldi. Intuityvios, nepakartojamos, laisvos žmogaus dvasios veiklos neįmanoma nuspėti, negalima iki galo suformuluoti, vadinasi, ir perduoti mašinoms.
