REXSAN

Valdydami emocijas – valdysime kraujospūdį!

Kraujospūdžiui labiausiai kenkia rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, antsvoris, cukrinis diabetas, padidėjęs kraujo riebalų kiekis. Poveikį turi ir paveldimumas bei amžius. Manoma, kad aukštas kraujospūdis yra dažnesnis tarp agresyvių, konkuruojančių asmenybių. Kokie dar nežinomi ar mažiau žinomi rizikos veiksniai gali didinti arterinį kraujo spaudimą, širdies ir kraujagyslių ligų riziką?

Dar Hipokratas pagal temperamentą suskirstė žmones į cholerikus, sangvinikus, flegmatikus ir melancholikus. Ar žmogaus temperamentas turi įtakos jo kraujospūdžiui?

Galima sakyti, kad turi. Juk cholerikas greitai įsiplieskia, susijaudina, tuomet smegenyse įsijungia tam tikri reguliaciniai mechanizmai, kurie ir lemia kraujagyslių susitraukimą. O kai kraujagyslės susitraukia, kyla ir arterinis kraujo spaudimas (AKS). Tačiau toks skirstymas gana primityvus. Dabartinis medicinos ir mokslo pasaulis kalba apie emocinį širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnį. O neigiamos emocijos, stresas, depresija kamuoja visų temperamentų žmones.

Taigi naujas rizikos veiksnys, keliantis kraujospūdį, didinantis  širdies ligų riziką – neigiamos emocijos. Kuo pavojinga nuolatinė įtampa, kasdieninis nerimas? Kaip su tuo kovoti? Ar yra gydymo nuo įtampos schemų, vaistų?

Neigiamos emocijos jau visuotinai įvardytos kaip širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys. Apie tai plačiai kalbama visame pasaulyje, ši tema gvildenama kongresuose, žymima ir gydymo gairėse.

Darbuotojas bijo savo viršininko, nerimauja dėl to, kad gali būti pakviestas „ant kilimėlio”, nežino, kada tai įvyks, todėl nuolat yra įsitempęs. Kitas baiminasi, kad gali būti atleistas iš darbo, kad bendradarbiai išstums jį iš pareigų, nes taikosi į jo postą. Pastebėta, kad šie žmonės jau sekmadienio vakarą dėl ateinančios darbo savaitės pradeda jausti nerimą ir įtampą. Kuo pavojinga ši nuolatinė įtampa? Tuo, kad, esant tokiai būklei, nuolat dirginami kraujagysles reguliuojantys centrai, dėl to padaugėja adrenalino, kitų medžiagų, kurios veikia kraujagyslių sienelę. O kai kraujagyslės sienelė susitraukia, kyla spaudimas, nes per susiaurėjusias kraujagysles širdžiai pasidaro sunku išstumti kraują, pakenkiama vidinė kraujagyslės sienelė, ji pažeidžiama, vidinėje kraujagyslės sienelėje greičiau nusėda kraujyje cirkuliuojantis cholesterolis.

Kad emocijos turi didelę įtaką, stebėjau dirbdama Kauno klinikose. Teko gydyti nemažai jaunų pacientų, kurie į ligoninę pateko ištikti infarkto. Apklausdami pacientus, išsiaiškindavome, kad jie teturi vieną rizikos veiksnį – įtampą ir neigiamą atmosferą darbe. Dažnai tai būdavo jauni verslininkai, kurie dieną naktį nepaleisdavo iš rankų mobiliojo telefono, kurie negalėjo atsipalaiduoti ir atitrūkti nuo darbo nei vakarais, nei savaitgaliais.

Todėl šiandien sakome, kad depresija, stresas yra toks pat rizikos veiksnys, kuris skatina arba palaiko aterosklerozės, miokardo infarkto išsivystymą. Todėl kviečiame būti pakantesnius, nedidinti darbinės įtampos, nekurstyti intrigų, ramiai ir dalykiškai spręsti klausimus. Raginame kurti gerą nuotaiką, sveikatai palankią atmosferą darbe. Ir visa tai pačių žmonių rankose. Todėl rekomenduojame mokytis atsipalaiduoti. Tam yra daugybė įvairių priemonių – jogos mokyklos, šokių pamokos, plaukimas, kitoks sportas ar judėjimas. Emocinės būklės įtaką sveikatai stengiamės išaiškinti ir namiškiams, kad ir jie padėtų susidoroti su įtampa, patariame nežiūrėti agresyvių, neigiamus įspūdžius iššaukiančių televizijos laidų.

Mažas fizinis krūvis – vienas svarbių rizikos veiksnių. O galbūt jo metu organizme vykstantys procesai gali įspėti ir apie ligą? Pvz., žinoma, kad fizinio krūvio metu kraujo spaudimas didėja, ir tai normalu. Ar būna atvejų, kad fizinio krūvio metu spaudimas nedidėtų? Ką tai reikštų?

Fizinio krūvio metu didėja maistingųjų medžiagų ir deguonies poreikis. Todėl kartu padažnėja ir širdies susitraukimų dažnis, ir spaudimas. Tačiau  jeigu yra aterosklerozinis procesas, jei kraujagyslės standžios, jos tinkamai nesureaguoja, t.y. nesusitraukia ir dėl to nedidėja nei širdies dažnis, nei spaudimas. Ir tai yra rimtas signalas, kad reikia tikrinti kraujagyslių būklę, nes gali paaiškėti, kad žmogus persirgo infarktu arba jam jis gresia.

Teigiama, kad kava trumpam padidina kraujo spaudimą, tačiau pastarųjų metų moksliniai tyrimai rodo, kad saikingai jos vartoti gali net ir hipertenzija sergantys žmonės. Kokie kiti, galbūt mažiau žinomi, produktai didina kraujo spaudimą? Kurie mažina?

Išties saikingai, t.y. iki dviejų puodelių per dieną, kavos gali išgerti ir hipertenzija sergantieji. Noriu pabrėžti kitą dalyką – dabar labai plačiai reklamuojami įvairūs papildai. Tačiau, mano nuomone, labai daug mineralinių medžiagų ir vitaminų galime gauti su maistu. Pvz., įrodyta, kad teigiamai kraujospūdį veikia: 3-5 riešutai per dieną, nes juose yra arginino rūgšties, kuri sveika širdžiai. Taip pat sveika pratintis į patiekalus dėti česnako. Saujalė razinų, džiovintos slyvos, pomidorai ar jų sultys – tai kalis, kuris padeda palaikyti stabilų kraujospūdį, reguliuoja širdies ritmą. Lašišinės žuvys – puikus ne tik baltymų, bet ir polinesočiųjų Omega 3 riebalų rūgščių, kurios mažina ir cholesterolio kiekį, ir širdies susitraukimų dažnį, ir netgi apsaugo nuo staigaus širdies sustojimo, šaltinis.

Spaudimą didina druska, nes kaupiasi kraujagyslių sienelėse ir traukia vandenį. Dėl to kraujagyslių sienelės paburksta ir spaudimas padidėja. Yra žmonių, kurie net neragavę patiekalo jį papildomai sūdo. Tokio įpročio reikėtų atsikratyti.

Reikėtų stengtis valgyti kuo mažiau sočiųjų riebalų rūgščių, nes jos didina blogojo cholesterolio kiekį kraujyje. Tačiau ne visos sočiosios riebalų rūgštys vienodai kenksmingos. Manoma, kad labiausiai kenksmingos yra lauro, miristo ir palmitino rūgštys, o, pvz., stearino rūgštis MTL cholesterolio nedidina.

Yra mokslinių išvadų, kad skausmą malšinančių vaistų komponentai didina kraujospūdį. Kokie kiti vaistai (galbūt NVNU, kontraceptikai, nuo slogos) pasižymi panašiu poveikiu?

Daugelio skausmą malšinančių preparatų sudėtyje yra natrio druskos, todėl ir jų poveikis panašus, kaip gerai užvalgius druskos: kraujagyslės paburksta – spaudimas pakyla.

Ne taip seniai moterims dėl menopauzės keliamų negalavimų buvo rekomenduojama pakeičiamoji hormonų terapija. Tačiau paaiškėjo, kad ši terapija turi ir antrąją pusę – didėja krešulių pavojus. Todėl dabar pakeičiamoji hormonų terapija skiriama tik itin sunkiais atvejais. Kontraceptinės priemonės irgi didina kraujo krešulių riziką. Slogos simptomus lengvinančių priemonių sudėtyje yra adrenalino, kuris sutraukia ne tik nosies, bet ir viso organizmo kraujagysles, širdies taip pat. Todėl jokiais vaistai negalima piktnaudžiauti, o dėl jų vartojimo tartis su gydytoju.

Ar gali būti pavojinga, jeigu žmogus pats be gydytojo paskyrimo vartoja nitroglicerolio, o  jam iš tikrųjų nėra širdies ligų, o krūtinę skauda dėl kitų priežasčių?

Tai kraujagysles plečiantis vaistas. Sučiulpus nitroglicerolio, rekomenduojama pagulėti, nes jis gana staigiai išplečia kraujagysles: ir širdies, ir galvos smegenų. Kai kurie žmonės gali prarasti sąmonę, nes kraujas suplūsta į apatines galūnes, ir, užuot sau pagelbėję, situaciją pablogina. Ypač jeigu išgeria ne vieną, o kelias tabletes. Esant tokiai organizmo reakcijai į nitroglicerolį, patartina sveikatą pasitikrinti pas kardiologą, kuris, įvertinęs pagal dabar esančius tyrimus širdies – kraujagyslių būklę, patars, ar tikrai tikslingas nitroglicerolio vartojimas, gal užteks tik širdies lašų, raminančių vaistų. Skausmai širdies plote gali būti ir dėl nervinių pagal šonkaulius einančių šaknelių sudirginimo, todėl ištirtas pacientas, paaiškinus kitų skausmo kairėje krūtinės ląstos priežastį, neturi pagrindo taip nerimauti.

Į kokius kitus rizikos veiksnius kreipiama per mažai dėmesio?

Svarbus širdies sveikatos rodiklis yra jos susitraukimų dažnis. Dabartiniai kraujospūdžio matavimo aparatai paskaičiuoja širdies ritmą. Šie du rodikliai vertinami kartu. Pvz., kartais šiek tiek didesnis spaudimas (140/90 mmHg) nėra blogai, jeigu žmogaus širdies ritmas lėtas – 50 dūžių per minutę. Taip organizmas pats sureguliuoja, kad gautų pakankamai maistinių medžiagų. Blogiausias variantas, kai yra žemas spaudimas ir retas ritmas. Efektyviausiai širdis dirba, kai širdies susitraukimo dažnis yra 60 kartų per minutę. Yra netgi išrastas vaistas, kuris gali palaikyti optimalų širdies dažnį. Juk jeigu širdis susitraukinėja100 kartų per minutę, vadinasi, ji dirba be poilsio ir tai nėra gerai.

Straipsnis publikuotas žurnale „Sveikas žmogus” (2013 m. balandis).
Žurnalistė Natalija Voronaja kalbino UAB „Elite medicale” kardiologę-konsultantę doc. Audronę Statkevičienę.

www.elitemedicale.lt

Elite Medicale, Lietuvos ir Prancūzijos UAB

TAIP PAT SKAITYKITE