Gudručio vaistinė

Tokia vyšnia ant torto: man laiku pamatė krūties vėžį, sako penkiasdešmtmetė moteris

Krūties vėžys

„Iš visų blogybių, kurios gali nutikti – ankstyvojo krūties vėžio diagnozė yra laimingas bilietas. Antros stadijos navikas, be metastazių. Kiekvienoje blogybėje reikia matyti kas geriausia. Tai tokia vyšnia ant torto – man laiku viską pamatė. Būčiau savo mieste vaikščiojusi tirtis dar metus ar daugiau, ir tas sukietėjimas, kurį jaučiau 20 metų, būtų užaugęs kažin kiek“, – pasakoja savo istoriją p. Laimutė (52 m.).

„2019 m. pirmą kartą krūtis pasitikrinau profilaktiškai. Rado daug cistų ir kalcinatų. Buvo paskirtas dar ir echoskopinis tyrimas. Gydytojas echoskopuotojas patvirtino, jog mato daug cistų, aprašė tik pačias didžiausias ir tą guzą, kurį čiuopiau 20 metų – sutraiškytą pieno liauką. Kai pagimdžiau ir maitinau krūtimi, išsivystė mastopatija. Mano vaikas neėmė krūties, reikėjo nutraukinėti pieną, o krūtis buvo labai kieta ir susidarė kalcinatas. Šiais metais atėjo laikas profilaktištai pasitikrinti ir atlikti mamografiją. Pasidariau tyrimą, gydytoja pasakė, jog turi nemalonią žinią. Jau dabar matosi, kad yra piktas navikas, teks važiuoti tiesiai į Vilnių ir jokių papildomų echoskopijų pas mus, pasakė gydytoja.

Pasinaudojome žaliuoju koridoriumi, padėjo man užsiregistruoti. Tiesiog žaibiškai atsiradau Nacionaliniame vėžio institute. Trečiadienį sužinojau šią žinią, ketvirtadienį, prisiregistravus žaliuoju koridoriumi,  sulaukiau skambučio iš Kontaktų centro ir penktadienį jau mane konsultavo onkologai. „Užsivedė“ ištyrimas – echoskopija, biopsija, atsakymas ir paskirta diena operacijai.

Dabar esu po operacijos, žinoma, laukia ir tolimesnis gydymas. Laukiame atsakymo, koks tas mano navikas – nuo patologinio ištyrimo atsakymo priklausys ir tolimesnis gydymo planas“, – sako p. Laimutė.  

Iniciatyva „Rožinė dovana moterims“ – pa(si)dovanokime sveikatą

„Minėdami kovos su krūties vėžiu mėnesį, spalio 11, 18 ir 25 d. Nacionalinis vėžio institutas kartu su Tarptautine moterų asociacija Vilniuje, Nacionaline krūties ligų asociacija  ir Vilniaus kolegija organizuojame krūties vėžio prevencinius ir ankstyvosios diagnostikos patikrinimus moterims nuo 50 iki 69 m. iš Širvintų, Kupiškio, Šalčininkų. Raginame moteris pasidovanoti sveikatą sau ir paraginti profilaktiškai pasitikrinti visas kitas moteris.

Su siuntimais atvyksiančioms moterims pagal programą atliksime mamografiją. Tačiau neatsisakome ištirti ir moterų, kurioms Lietuvoje programa dar nepriklauso, bet pagal šių metų Europos Komisijos rekomendacijas nuo 45 m. metų moterims galimas ir profilaktinis mamografinis ištyrimas. Džiaugiuosi, kad Nacionalinė krūties ligų asociacija  pažadėjo finansuoti ir genetinį ištyrimą, jei moterims rasime svarbių pokyčių“, – sako Nacionalinio vėžio instituto Diagnostinės ir intervencinės radiologijos skyriaus vedėja dr. Jurgita Ušinskienė.

Nacionalinio vėžio instituto Diagnostinės ir intervencinės radiologijos skyrius 2020 m. pristatė NVI Krūtų diagnostikos centrą, kuriame dirbama vieno vizito principu, tai yra, jei moteriai įtariamas vėžys, jai tą pačią dieną atliekami ir radiologiniai tyrimai, ir biopsija. Galimas išsamus krūtų ištyrimo paketas: mamografija su tomosinteze, mamografija su kontrastine medžiaga, ultragarsiniai tyrimai, magnetinio rezonanso tomografija, kompiuterinė tomografija,  krūties audinio biopsija ar naviko žymėjimas mamografijos ar ultragarso metodu. Diagnostinių radiologinių tyrimo būdų suliejimo technologijos leidžia ne tik anksti pamatyti vėžį, bet ir atlikti gydomąsias intervencinės radiologijos procedūras. Diagnostinės ir intervencinės radiologijos skyriuje kasmet atliekama  maždaug 110 tūkst. diagnostinių tyrimų, daugiau kaip 4 tūkst. intervencinių procedūrų.

Šio centro gydytojai turi ilgametę darbo patirtį diagnozuojant ir gydant krūties vėžį. Krūtų diagnostikos centre dirbama su moderniausia radiologine įranga: mamografija, ultragarsu, magnetinio rezonanso tomografu, atliekami naviko žymėjimai ir biopsijos.

Laukiamos moterys iš regionų papildomiems tyrimams po programos bei sudėtingais atvejais, kai reikalinga kito gydytojo nuomonė.

Ankstyva diagnostika lemia geresnius gydymo rezultatus

Krūties vėžio prevencijos programa skirta moterims nuo 50 iki 69 metų (imtinai), kurioms kartą per 2 metus gali būti atliekama mamografija. Pasak Nacionalinio vėžio instituto Prevencinių programų koordinatorės, gydytojos radiologės dr. Rūtos Briedienės, šis tyrimas yra krūties ištyrimo rentgenu būdas, leidžiantis aptikti net kelių milimetrų darinį krūtyje. Tai neskausmingas, saugus ir efektyvus tyrimas.

„Jei moteris sveika, tyrimas kartojamas kas dveji metai, o jei aptinkama įtartinų darinių – moteriai reikia papildomų tyrimų. Iš kasmet Lietuvoje diagnozuojamų naujų krūties vėžio atvejų apie 70 proc. yra ankstyvų stadijų. Moterims labai svarbu žinoti, kad anksti diagnozavus krūties vėžį ir taikant šiuolaikinį gydymą, 5 metus išgyvena net 95 procentai moterų. Kuo anksčiau nustatomas krūties vėžys, tuo geresnių gydymo rezultatų ir geresnės gyvenimo kokybės galima tikėtis. Labai kviečiu moteris aktyviau dalyvauti prevencinėje programoje – šiuolaikinės technologijos leidžia pamatyti vėžį labai anksti, todėl itin svarbu, kad moterys ateitų tikrintis“, – sako dr. R. Briedienė.

Apie tai, ką turėtų žinoti jaunos moterys, tos, kurios nepatenka į programą pasakoja gydytoja radiologė dr. Rūta Briedienė: 

Visoms moterims nuo 20–25 metų amžiaus rekomenduojama profilaktiškai tikrinti krūtis ultragarsu kas 1-2 metus. Galima kreiptis į šeimos gydytoją, ginekologą, kurie nusiųs ultragarso tyrimui ar patys juos atliks. Jei krūtis labai didelė ar vyrauja riebalinis audinys – gydytojai skiria mamografijos tyrimą, šiam tyrimui atlikti reikalingas gydytojo siuntimas. 
Patarčiau visoms moterims žinoti savo riziką susirgti krūties vėžiu – internete yra nemokamų krūties vėžio rizikos skaičiuoklių. Jei yra padidėjusi rizika, jei yra krūties vėžio atvejų šeimoje – gali prireikti daugiau tyrimų ir nuoseklių patikrų. Galima su šeimos gydytojo siuntimu konsultuotis su gydytoju genetiku.

Koks ištyrimo būdas kada reikalingas – krūtų tomosintezė, kontrastinė mamografija?

Šiuos tyrimus skiria gydytojas radiologas, dažniausiai tikslinant pakitimus krūtyse, matomus mamogramose ar ultragarsu. Tai tam tikros mamografinio tyrimo modifikacijos, kurios paprastai gretinamos su kitais tyrimais, bei atliekamos po mamografijos, esant neaiškiai diagnozei. Kai kuriose šalyse krūties tomosintezė atliekama ir profilaktiškai vietoj mamografijos, esant tankiai liaukai. Lietuvoje tyrimą gali paskirti gydytojas specialistas, kartais šie tyrimai skiriami patikslinimui, atlikus mamografiją pagal patikros programą, tyrimui reikalingas siuntimas.  

Ką reikėtų žinoti apie tankią krūtį?

Yra keturi krūties tankio tipai – tai rodo, koks yra krūtyje esančio liaukinio, riebalinio audinio tarpusavio santykis. Tankioje krūtyje vyrauja liaukinis audinys. Krūties tankis nustatomas atlikus mamogramas, tai svarbus krūties vėžio rizikos veiksnys – kuo tankesnė krūtis, tuo didesnė rizika juo susirgti. Taip pat tankis svarbus skiriant reikiamus tyrimus. Esant tankiai liaukai greta mamografijos reikalingas ultragarsinis arba krūtų MRT tyrimai. Gali būti atliekama tomosintezė ar kontrastinė mamografija. Šiuos tyrimus dažniausiai skiria gydytojas radiologas, kiekvienu atveju nuspręsdamas ar patardamas, koks tyrimas informatyviausias. Kartais prireikia keleto tyrimų diagnozei nustatyti. 

​​​​​Kaip moterims tirtis?

Rekomenduočiau moterims iki 40 metų atlikti ultragarsinį ar ABUS tyrimą nuo 20-25 metų amžiaus. Tyrimą galima atlikti tiek su siuntimu, tiek be siuntimo. Patarčiau, pasidomėti, kokia jūsų rizika susirgti krūties vėžiu. Esant paveldimo vėžio įtarimui – rekomenduojama genetiko konsultacija bei papildomi tyrimai.

Nuo 40-45 metų, priklausomai nuo krūties dydžio, buvusių pokyčių krūtyse, šeiminės rizikos, rekomenduočiau atlikti mamogramas ir spręsti dėl tolimesnės  kontrolės. Mamografijai atlikti reikalingas gydytojo siuntimas. 

Savityra yra paprastas metodas atkreipti dėmesį į krūties pokyčius, tačiau tai nėra pakankamas tyrimas. Noriu priminti, kad ankstyvas vėžys nėra pastebimas savityros metu, jį matome radiologiniais tyrimo metodais, kol moteris dažniausiai nieko nejaučia ir nečiuopia krūtyse. 

Visada rekomenduoju nepamiršti atlikti krūtų tyrimus prieš planuojamas rekonstrukcines krūtų operacijas, prieš planuojant pastoti, vartoti medikamentus, galinčius turėti įtakos krūties pokyčiams. 

Krūtų tyrimus rekomenduoju atlikti toje gydymo įstaigoje, kur dirba krūtų radiologas, galintis atlikti visus reikiamus tyrimus, ar nukreipti tikslingai kitiems reikalingiems tyrimams (mamografija, ultragarsinis tyrimas, krūtų MRT, biopsija). Tai visada sutrumpinta laiką iki diagnozės nustatymo ir sumažina laukimo nerimą. 

Apie krūties vėžį

„Krūties vėžys yra dažniausias moterų onkologinis susirgimas tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje. Šis vėžys siejamas su vakarietišku gyvenimo būdu, tad sergamumas šios lokalizacijos vėžiu nuolatos didėja. Vėlyvas pirmasis gimdymas, mažas gimdymų skaičius, trumpas maitinimo krūtimi laikotarpis, nutukimas ir per mažas fizinis aktyvumas – dažniausiai įvardijami kaip rizikos veiksniai, kylantys iš besikeičiančio moterų gyvenimo būdo.

Lietuvoje gyvena daugiau nei 16,5 tūkst. moterų, sergančių krūties vėžiu, o 6,6 tūkst. iš jų su šia diagnoze gyvena 10 metų ir ilgiau. Daugiau nei 90 proc. krūties vėžiu susirgusių moterų pasveiksta, jei liga diagnozuojama ankstyvų stadijų,“ – pasakoja Nacionalinio vėžio instituto Vėžio registro vedėja Ieva Vincerževskienė.

TAIP PAT SKAITYKITE