Šiaulietis Mindaugas Giniotis šiandien užtikrintai žengia Respublikinės Šiaulių ligoninės Geriatrijos skyriaus koridoriais. Nors baigęs mokyklą apie mediciną net negalvojo, likimas ir septyneri metai, praleisti Norvegijoje, viską sudėliojo į savo vietas. Šiandien jis – ne tik kvalifikuotas slaugytojas, bet ir retas pavyzdys Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje, kur vyrai slaugytojai vis dar yra mažuma.
Sprendimas – emigruoti
Baigęs Šiaulių S. Daukanto gimnaziją, Mindaugas pasirinko sveikatos edukologijos bakalauro studijas Šiaulių universitete. Nors anatomija ir fiziologija vaikinui patiko, dirbti mokykloje ar visuomenės sveikatos biure jis neskubėjo. Tuo metu kirbėjo noras iš esmės keisti gyvenimą, tad sprendimas emigruoti atrodė pats tinkamiausias.
Išvykęs į Norvegiją, Mindaugas įsitraukė į Europos savanorių projektą. Metus mokėsi kalbos ir dirbo geriatrijos centruose. Būtent ši patirtis tapo lūžio tašku – darbas su žmonėmis jam taip patiko, kad jis nusprendė siekti slaugytojo bakalauro studijų diplomo vietos universitete.
„Nėra taip, kad atvyksti į kitą šalį ir viskas ant padėklo padėta. Niekas ten nelaukia, tad reikia pačiam rasti atspirties tašką. Bet įgyta patirtis tikrai buvo verta to, kad sužinočiau, kaip medicina veikia kitur“, – prisimena Mindaugas, Norvegijoje praleidęs iš viso septynerius metus, per kuriuos spėjo ne tik baigti bakalauro studijas, dalyvauti Europos savanorių tarnybos projekte (EST), bet ir padirbėti ligoninėse, geriatrijos centruose bei ambulatorijoje.
Grįžimas ir malonūs pokyčiai
Nors Norvegijoje sekėsi puikiai, Mindaugas prisipažįsta pasiilgęs Lietuvos. Grįžęs jis pradėjo domėtis apie Lietuvos sveikatos sistemą ir galimybę joje dirbti, pritaikant Norvegijoje įgytas žinias. Šiandien Mindaugas dirba dviejose vietose: pilnu krūviu Respublikinės Šiaulių ligoninės Geriatrijos skyriuje ir papildomai Šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centre. Pasak jo, Lietuvos medicinos sektorius per pastaruosius metus neatpažįstamai pasikeitė.
„Geriatrijos skyrius naujai atidarytas, modernus, primena skandinaviškus standartus. Tai džiugina ir maloniai nustebino“, – sako slaugytojas. Nors Norvegijoje vis dar naudojamos kiek brangesnės ir įmantresnės priemonės (pavyzdžiui, pažangesnės tvarstymo priemonės žaizdoms), Mindaugas pastebi, kad atotrūkis sparčiai mažėja.
Slaugytojas vyras – vis dar mažuma
Mindaugas pastebi įdomų skirtumą: Norvegijoje studijuojant slaugą, kas penktas studentas buvo vyras, o Lietuvoje jis savo skyriuje – vienintelis vyras tarp gydytojų ir slaugytojų. Net ir kvalifikacijos kėlimo kursuose sutikti vyrai dažniau rinkosi darbą greitojoje medicinos pagalboje ar priėmimo skyriuose, o Mindaugą patraukė būtent darbas su garbingo amžiaus senjorais.
Darbas ligoninės Geriatrijos skyriuje reikalauja ne tik medicinos žinių, bet ir didelės kantrybės bei empatijos. Mindaugas pabrėžia, kad vyresnio amžiaus pacientai dažnai kenčia ne tik nuo fizinių skausmų, bet ir nuo vienatvės bei bejėgiškumo jausmo.
„Senjorai labiau už kitus nori paprastų pokalbių, nori būti išklausyti. Tikėtina, kad dažnam ir gyvenime trūksta bendravimo. Natūralu, kad žmogus, kuriam skauda, gali būti piktas. Todėl labai svarbu yra rasti priėjimą prie kiekvieno – parodyti, kad supranti jo emocijas, ir tada po truputį įgaunamas pasitikėjimas“, – pasakoja Mindaugas.
Jo teigimu, didelis dėmesys šių dienų medicinoje yra skiriamas holistiniam požiūriui, kad į pacientą pradėta žiūrėti kaip į asmenybę. „Nėra taip, kad ateini, atlieki procedūrą ir viskas. Paciento nuomonė turi būti išklausyta ir išgirsta. Norvegijoje tai labai akcentuojama, bet pastebėjau, kad ir Lietuvoje požiūris jau tapo labai panašus,“ – vertina M. Giniotis permainas, kurios liečia ne tik pacientus, bet ir pačius medikus.
Nors Norvegijos medikai vis dar kviečia Mindaugą bent vasaromis grįžti padirbėti, šiaulietis džiaugiasi savo pasirinkimu kurti ateitį gimtajame mieste, kur jo patirtis ir skandinaviškas požiūris į slaugą yra itin vertinami.
