Biorythm

Skausmas širdies plote – ne visuomet širdies skausmas

Skausmai širdies plote gąsdina žmones. Esame girdėję, kad staigi mirtis gali ištikti ir jokiais širdies negalavimais nesiskundžiantį žmogų. Riziką patirti širdies smūgį didina ir artimo žmogaus netektis, dideli fiziniai, emociniai krūviai. Mokslininkai nustatė, kad gedintiesiems per pirmąją dieną rizika patirti širdies smūgį padidėja net 21-ą kartą. Kaip atskirti, ar žmogų varginantys skausmai reikalauja neatidėliotinos medikų pagalbos? Kokie simptomai praneša apie širdies ligą, o kokie galbūt susiję su kitomis, ne širdies, patologijomis?

Kalbamės su kardiologe doc. Audrone Statkevičiene (UAB  „Elite medicale“ kardiologe – konsultante)

Širdies plote duria, maudžia, spaudžia, veržia. Ar tai nesveikos širdies simptomai?

Iš tiesų visi išvardyti simptomai gąsdina pacientus ir atveda pas gydytoją. Tačiau dažniausiai šių skausmų priežastis susijusi ne su širdies, o su stuburo patologija. Mūsų stuburas sudarytas iš slankstelių, pro kuriuos pagal šonkaulio kraštą išeina nervinės šakneles, juosiančios visą mūsų krūtinę: nuo nugaros iki krūtinkaulio. Būtent šių nervinių ląstelių užspaudimas ir sukelia dūrimą, spaudimą, maudimą ir pan.

Tad jau iš paciento pasakojimo kardiologas gali įtarti stuburo patologiją, tačiau visiškai atmesti širdies ligų negali, nes kartais ir vainikinių širdies kraujagyslių susiaurėjimai gali sukelti nemalonius jutimus  kairėje krūtinės pusėje. Todėl visuomet rekomenduojama atlikti fizinio krūvio testą, t.y. veloergometrijos tyrimą. Jeigu širdies vainikinės  kraujagyslės susiaurėjusios, veloergometrijos metu kraujas negali pratekėti pro spindį siaurinančią aterosklerotinę plokštelę ir atsiranda pakitimai elektrokardiogramoje.  Tada pacientas tiriamas toliau: jam atliekama vainikinių kraujagyslių angiografija (suleidus kontrastinės medžiagos vertinama kraujagyslių būklė). Siekiant įvertinti širdies raumens kameras, vožtuvų būklę atliekama širdies echoskopija.

Širdis tabaluojasi, virpa, jaučiami širdies permušimai. Ar tai rimtos širdies ligos simptomai?

Širdis – labai sudėtingas organas: sverdama tik  300 g, per parą ji pagamina apie 35 kg maistinių medžiagų ir susitraukia apie 100 tūkst. kartų. Širdies būklė vertinama 3 aspektais: kaip veikia širdies ląstelės, širdies raumuo ir elektrinė širdies sistema. Pastaroji ir būna kalta dėl širdies permušimų.

Elektrinės ląstelės išdėstytos širdies raumenyje, o jų pagrindinė grupė vadinama sinusiniu mazgu. Esame sutverti taip, kad smegenys duoda impulsą sinusiniam mazgui ir širdis susitraukia, po to pailsi, po to vėl susitraukia. Tačiau dėl įvairių persirgtų ligų (anginos, gripo ir kt.) širdies raumenyje gali susiformuoti jungiamojo audinio maži randeliai, kurie taip pat, o ne tik sinusinis mazgas, gali priversti širdį susitraukti. Tada pacientas jaučia, kad širdis tarsi nustojo plakti arba plaka dažniau. Bet išsigąsti dėl to nereikėtų, aišku, jeigu šie permušimai kartojasi ne dažnai. Atliktas klinikinis tyrimas su 10 tūkst. sveikų žmonių, kuriems specialiu aparatu visą parą stebėta širdies veikla, įrodė, kad net 98 proc. tiriamųjų buvo registruoti širdies ritmo sutrikimai.

Fizinio krūvio metu širdis labai smarkiai daužosi į krūtinę, tarsi nori iššokti. Ar tai normalu?

Taip, nes fizinio krūvio metu padidėja maistinių medžiagų poreikis, dėl to širdis jas intensyviau gamina, dažniau susitraukinėja. Tačiau nustojus dirbti, nurimsta ir širdis. Tiesa, tokius simptomus gali jausti ir sergantieji skydliaukės patologija, todėl, reikalui esant, pacientas gali būti nusiųstas pas endokrinologą.

Persirgusi miokardo infarktu (MI) moteris sako, kad atliekant įprastus darbus, netgi gana sunkius, jokių širdies simptomų nejaučia. Tačiau jei tik ima nerimauti, kad ir dėl gerų dalykų, pvz., laukiant svečių, iš karto ima jausti širdį. Ar tai gali būti pavojinga?

MI – tai būklė, kai kraujagyslę užkemša krešulys ir žemiau jos esančios širdies vietos negauna mitybos. Gydymo metu MI pažeista širdies vieta surandėja ir žmogus jaučiasi gerai. Kita vertus, tikimybė, kad nedidelės aterosklerozinės plokštelės gali būti ir kitose kraujagyslėse, išlieka. Todėl jeigu susijaudinus atsiranda nemalonūs jutimai, galima įtarti, kad tai sukelia kitų kraujagyslių susiaurėjimai, dėl ko kraujas negali pratekėti iki visų širdies vietų. Todėl visiems pacientams, patyrusiems MI, kuriems nebuvo atlikta vainikinių arterijų angiograma, rekomenduojama ją atlikti per metus po infarkto. Tuomet bus įvertinta kitų kraujagyslių būklė (yra susiaurėjimai ar ne) ir paskirtas atitinkamas gydymas.

Kad nemalonūs pojūčiai širdies plote atsiranda ne fizinio krūvio metu, o susijaudinus, įtakos turi ir kitos organizmo savybės: kraujagyslių susiaurėjimą, spazmus sukelia ir emocijos, tada širdis mažiau aprūpinama krauju, ir tai gali lemti nemalonius jutimus.

Visą dieną skauda širdies plote. Kiek gali trukti tikrieji širdies skausmai?

Jeigu skausmas trunka visą dieną, greičiausiai tai ne dėl širdies ligų, nes kraujagyslių susiaurėjimo nulemtas skausmas paprastai trunka apie 15–20 min. Jeigu labai stipriai skauda ilgiau nei 30 min.,  įtariamais širdies MI, dažniausiai žmonės kviečia medikus, nes skausmas būna nepakeliamas. O jeigu skausmas trunka ilgai, bet jį galima kentėti, veikiausiai jo kaltininkas ne širdis.

Tirpsta ranka, ypač kairė, ir ypač naktį. Ar tai pavojinga?

Dėl to taip pat greičiausiai kaltas stuburas, nes užspaudžiamos kakle esančios nervinės šaknelės, kurios įnervina rankas ir jos pradeda tirpti.

Fiziškai dirbant ar sportuojant arterinis kraujo spaudimas (AKS) padidėja. Iki kokios ribos AKS padidėjimas yra norma? Kaip greitai AKS turėtų normalizuotis?

Dirbant fizinį darbą, organizmui reikia daugiau maistinių medžiagų, o kad jos pasiektų visus organus, kraujagyslės susiaurėja ir stengiasi stipriau išstumti kraują, kad jis tas maistines medžiagas išnešioja po visą organizmą. Tad jeigu darbo metu sistolinis (viršutinis) spaudimas padidėja iki 160–170 mmHg, tai normalu. O jei pakyla virš 200 mmHg, reikėtų kreiptis į gydytoją.  Manoma, kad per pusvalandį AKS turėtų grįžti į normą.

Kaip tuomet skauda širdį? Kokie simptomai grėsmingi ir turėtų priversti kreiptis į medikus nedelsiant?

Tipinis angininis (stenokardinis) skausmas, kurį nulemia vainikinių kraujagyslių susiaurėjimas ir nevisiškas širdies aprūpinimas deguonimi, pasireiškia spaudimu ne širdies plote, o už krūtinkaulio (rodydami skausmo vietą, pacientai uždeda plaštaką ant krūtinės). Šis skausmas siejamas su fiziniu ar emociniu krūviu, gali kilti į gerklę, plisti į apatinį žandikaulį, žmogų išpila šaltas prakaitas, atsiranda mirties baimė. Atsiradus šiems simptomams, kuriuos, beje, pacientai neretai priskiria skrandžio ar stemplės ligoms, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Ar sveikas žmogus gali staiga mirti dėl širdies ligos?

Deja, gali. Paaiškėjo, kad širdies kraujagyslės gali būti pažeistos aterosklerozinių plokštelių, tačiau organizmas gali būti prie to prisitaikęs, širdies mitybą užtikrinta, todėl žmogus gali jaustis visiškai sveikas. Tačiau staigus emocinis ar fizinis krūvis gali sukelti kad ir nedidelės plokštelės įplyšimą, dėl ko kraujo krešulys gali užkimšti kraujagyslės spindį. Dėl to sutrinka širdies veikla, atsiranda skilvelių virpėjimai, pacientą gali ištikti klinikinė mirtis, ir galiausiai jis gali staiga mirti. Tai svarbi pasaulinė problema, kuri nėra išspręsta. Todėl visi žmonės kviečiami nuolat profilaktiškai tikrinti kraujagyslių būklę, o visuomenė turėtų būti apmokoma, kaip taisyklingai atlikti išorinį širdies masažą, nes net 40 proc. patyrusių MI, pradžioje gali ištikti klinikinė mirtis.

Kalbėjosi Natalija Voronaja

www.elitemedicale.lt

Elite Medicale, Lietuvos ir Prancūzijos UAB

TAIP PAT SKAITYKITE