Kai atrodo, kad tai tik smulkmena
Daugelis yra susidūrę su pėdų nuospaudomis. Dažniausiai jas laikome smulkmena – nemalonu, bet „praeis”. Vaistinėje nusiperkame pleistrą, patepame kremu, kartais net patys bandome nušveisti ar „išpjauti”. Tačiau yra viena nuospaudų rūšis, kuri elgiasi visai kitaip. Ji ne tik nepraeina, bet laikui bėgant tampa vis skausmingesnė. Tai vadinamosios vidinės nuospaudos, kurios auga ne į išorę, o gilyn. Iš pradžių jos dažnai atrodo nekaltai. Nedidelis kietesnis plotelis pėdoje, dažniausiai po pirštais, ant padikaulių ar tarp pirštų. Skausmas dar silpnas, jaučiamas tik ilgiau pavaikščiojus ar avint tam tikrus batus. Dauguma žmonių tokiu metu dar nesikreipia pagalbos – atrodo, kad pakaks paprastų priemonių ar „geresnių batų”. Tačiau problema slypi giliau – tiesiogine to žodžio prasme.
Kas iš tikrųjų yra vidinė nuospauda?
Vidinė nuospauda susidaro dėl ilgalaikio spaudimo ar trinties, kai oda gindamasi pradeda storėti. Skirtumas tas, kad vietoj to, jog augtų į paviršių, nuospauda formuoja kietą šerdį, kuri spaudžiasi gilyn į audinius. Būtent ši šerdis ir sukelia aštrų, duriantį skausmą – tarsi pėdoje būtų įsmigęs akmenukas ar adatėlė. Svarbu suprasti: tai nėra tik „sukietėjusi oda”. Vidinė nuospauda yra struktūrinė problema, susijusi su pėdos apkrova, eisenos ypatumais, avalyne, kartais – pėdos deformacijomis.
Kodėl nuospauda auga į gylį, o ne į paviršių?
Vidinė nuospauda susidaro dėl ilgalaikio ir pasikartojančio spaudimo arba trinties į tą pačią vietą, taip oda bando apsisaugoti. Natūrali organizmo reakcija – storinti odą (nuo trinties pakyla odos temperatūra, organizmas supranta tai kaip signalą „gynybai”, auginti daugiau ir greičiau ląstelių, kad toj vietoj nesusidarytų pūslė arba žaizda), kuri nuolat apkraunama. Taip susiformuoja nuospauda. Tačiau kai spaudimas yra labai tikslinis ir nuolatinis, oda ne tik storėja paviršiuje. Ji pradeda formuoti kietą, kūginę šerdį, kuri auga gilyn – į poodinius audinius. Ši šerdis veikia tarsi vinis ar adatėlė, spaudžianti nervines galūnes kiekvieno žingsnio metu.
Būtent todėl skausmas dažnai apibūdinamas labai konkrečiai:
„tarsi pėdoje būtų akmenukas”,
„lyg kažkas durtų iš vidaus”.
Svarbu suprasti – tai nėra tik „sukietėjusi oda”. Vidinė nuospauda yra funkcinė pėdos problema, susijusi su netolygiu kūno svorio pasiskirstymu, pėdos anatomija ar deformacijomis, netinkama avalyne, eisenos ypatumais, ilgu stovėjimu ar vaikščiojimu. Podologai pabrėžia, kad vidinės nuospaudos augimo kryptį lemia apkrovos vektorius. Jei spaudimas nuolat veikia tą pačią vietą iš viršaus, oda neturi „kur plėstis” į šonus ar paviršių – ji spaudžiama žemyn. Kuo ilgiau spaudimas tęsiasi, tuo gilesnė tampa nuospauda. Ir tuo stipresnis skausmas. Paradoksalu, bet kartais iš išorės nuospauda atrodo visai nedidelė, o skausmas – neproporcingai didelis. Tai vienas iš pagrindinių požymių, kad problema jau ne paviršinė.
Kodėl tepalai ir pleistrai dažniausiai nepadeda?
Daugelis žmonių mėnesius ar net metus bando gydytis savarankiškai. Tepalai, šveitikliai, rūgštiniai pleistrai, naminiai metodai – visa tai gali laikinai suminkštinti viršutinį odos sluoksnį, bet nepašalina šerdies, kuri skverbiasi gilyn. Dar blogiau – netinkamai naudojamos priemonės gali situaciją pabloginti. Per agresyvus šveitimas, bandymas „išpjauti” nuospaudą, rūgštinių pleistrų naudojimas ar stiprių cheminių priemonių naudojimas savarankiškai sukelia uždegimą, skausmo sustiprėjimą, sveikis odos pažeidimus, infekcijos riziką. Žmogus jaučia vis didesnį diskomfortą, pradeda keisti eiseną, o tai sukelia papildomas problemas keliams, klubams, sąnariams ir nugarai.
Kodėl reikalinga podologinė priežiūra?
Vidinės nuospaudos nėra kosmetinė ar estetinė problema. Tai funkcinė pėdos būklė, kuriai reikia profesionalios pagalbos. Būtent šią pagalba ir gali suteikti profesionalus padologas – pėdų priežiūros specialistas, dirbantis su pėdų problemomis. Podologinė procedūra apima ne tik pačios nuospaudos šalinimą. Podologas profesionaliai ir saugiai pašalina nuospaudos šerdį, nepažeidžia aplinkinių audinių, įvertina, kodėl ji susidarė, analizuoja pėdos apkrovą ir eiseną, aptaria avalynės tinkamumą, prireikus rekomenduoja individualius vidpadžius ar kitus sprendimus. Tai esminis skirtumas tarp „patepti” ir išspręsti problemą.
Kada reikėtų sunerimti?
Yra keli signalai, kurių nereikėtų ignoruoti: skausmas pėdoje jaučiamas tarsi duriant iš vidaus; nuospauda kartojasi toje pačioje vietoje; skausmas didėja vaikštant ar stovint; atsiranda noras keisti eiseną, kad tik neskaudėtų. Tai ženklai, kad problema jau peržengė paviršinį lygį.
Pėdos – ne ta vieta, kur verta eksperimentuoti
Pėdos kasdien laiko visą mūsų kūno svorį. Net nedidelis skausmas jose ilgainiui paveikia visą judėjimo sistemą. Vidinės nuospaudos – viena iš tų problemų, kuri atrodo menka, kol netampa rimta kliūtimi kasdieniam gyvenimui. Todėl svarbiausia žinutė paprasta: jei nuospauda skauda, gylėja ir nepraeina – tai ne ženklas ieškoti dar vieno tepaliuko. Tai signalas, kad pėdoms reikia podologo pagalbos. Kartais užtenka vieno teisingo sprendimo, kad skausmas, lydėjęs mėnesius, tiesiog dingtų. O vaikščioti be skausmo – tai komfortas, kurį dažnai pradedame vertinti tik tada, kai jį prarandame.
