Daugeliui raumenys – tai tik kūno judamojo aparato dalis. Tačiau jų veikla kur kas platesnė ir svarbesnė. Aktyvūs raumenys tarsi didžiausia kūno liauka išskiria tam tikras mūsų sveikatai svarbias medžiagas. Todėl, mažai judant, ne tik silpsta raumenys, bet organizmas negauna svarbių biocheminių medžiagų, dėl kurių stygiaus gali išsivystyti vėžys, širdies ir kraujagyslių ligos, cukraligė ir net silpnaprotystė.
Judėjimas sustiprina širdį bei plaučius ir užtikrina gerą fizinę formą – tai žinome jau daugelį metų. Tačiau pastaraisiais metais mokslininkai išsiaiškino, kad raumenų aktyvumo vaidmuo žmogaus sveikatai gerokai svarbesnis nei manyta. Pasmegeninė liauka ir kasa gamina hormonus, kontroliuojančius kūno augimą ir medžiagų apykaitą, o aktyvūs raumenys išskiria reguliuojančias signalines medžiagas.
Kai kurios šios medžiagos veikia lokaliai (tik ten, kur išskiriamos) ir sukuria palankesnes sąlygas aplink esančių raumenų ląstelių veiklai, kitos cirkuliuoja kartu su krauju į kitas kūno dalis ir veikia, pavyzdžiui, smegenų, kepenų ir riebalines ląsteles. Taigi, raumenys veikia kaip endokrininė liauka, hormonus gaminantis organas, bendrai kontroliuojantis sąveiką tarp nesuskaičiuojamų organizmo ląstelių, audinių ir organų. Vadinasi, į raumenis turime žiūrėti kitomis akimis. Raumenys – labai svarbūs mūsų kūno sveikatai, jie būtini normaliai fizinei bei protinei veiklai. Norint gerai jaustis ir būti sveikiems, raumenys turi veikti aktyviai.
Raumens sandara. Raumenį sudaro daugybė sluoksnių. Raumuo juda dėl cheminių reakcijų, vykstančių vidiniame raumens sluoksnyje. Visus žmogaus griaučių skersaruožius raumenis sudaro raumeninis pluoštas, o raumens pluoštą – daugybė raumeninių skaidulų. Kiekviena raumeninė skaidula sudaryta iš dar mažesnių siūlo pavidalo organoidų miofibrilių, o šios iš tūkstančių vadinamų sarkomerų. Sarkomerai – tai pasikartojantys taisyklingai išsidėstę mažiausi miofibrilių gabaliukai, galintys susitraukinėti per visą miofibrilę.
Svarbu judėti. Senai žinoma tiesa, kad joks vaistas negali pakeisti judėjimo, tačiau judėjimas gali pakeisti daugybę vaistų. Taigi, norint gerai jaustis ir išvengti daugelio ligų, mes turime judėti. Kiekvienam žmogui judėjimo poreikis yra individualus, tad ir fizinis aktyvumas turi būti adekvatus, pasirenkant judėjimo rūšį: fiziniai pratimai, ėjimas, bėgimas, plaukimas, joga ar kita. Patariama pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistais, kineziterapeutais. Kvalifikuoti specialistai gali patarti, kuri judėjimo rūšis yra tinkamiausia ar suderinti kelias . Labai svarbu pasirinkti tinkamą judėjimo būdą, kad judėdami padėtume, o ne žalotume savęs.
Renata Sauselytė
Kineziterapeutė
