Krikščionių medicinos centras

Onkologinių pacientų stebėsena ir papildomų priemonių naudojimo galimybės

Onkologinių pacientų stebėsena
Asociatyvi nuotrauka / Freepik.com

Ilgalaikės stebėsenos sistema – kodėl ji svarbi?

Nuo 2014 metų Lietuvoje galioja Sveikatos apsaugos ministro įsakymas, pagal kurį onkologiniai pacientai įtraukiami į ilgalaikės stebėsenos programą. Tai reiškia, kad žmogus, kuriam diagnozuota vėžio liga, nėra paliekamas vienas – jo priežiūroje dalyvauja tiek onkologas, tiek šeimos gydytojas. Į stebėsenos sąrašą pacientas įtraukiamas gavus šeimos gydytojo siuntimą onkologui. Šis siuntimas galioja metus, o jei stebėsena tęsiama, jis išrašomas iš naujo. Skirtingų vėžio tipų kontrolė organizuojama nevienodai. Pavyzdžiui, pacientui po storosios žarnos vėžio operacijos tyrimai pirmuosius dvejus metus atliekami kas 3 mėnesius, vėliau – rečiau, kol galiausiai penktaisiais metais užtenka vieno patikrinimo per metus.

Onkologo ir šeimos gydytojo vaidmenys

Paciento priežiūra – bendras darbas. Onkologas pateikia rekomendacijas, kokius tyrimus atlikti, o šeimos gydytojas seka bendrą ligonio būklę, ypač tarp vizitų pas onkologą. Be to, šeimos gydytojas gali padėti laiku pastebėti kitus sveikatos sutrikimus – pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligas ar cukrinį diabetą. Svarbu ir tinkama dokumentacija: elektroninėse formose kaupiama informacija apie diagnozę, gretutines ligas bei taikytą gydymą. Tai padeda užtikrinti kokybišką ir nuoseklią paciento priežiūrą.

Dažniausi iššūkiai

Didelių sunkumų stebint pacientus paprastai nebūna – daugelis jų aktyviai domisi savo sveikata, mokosi gyventi su liga ir dažnai patys pastebi galimus simptomų pokyčius. Vis dėlto neretai kyla psichologinių iššūkių: baimė, kad liga gali atsinaujinti, lydi beveik kiekvieną pacientą. Tokiais atvejais padeda psichologų konsultacijos ar pacientų asociacijų, tokių kaip „Kraujas“ ir „Pola” organizuojami mokymai.

Papildomas gydymas ir klausimai dėl gyvenimo būdo

Pacientai dažniausiai teiraujasi, kaip jiems gyventi toliau, kokia turėtų būti mityba, ar galima vartoti maisto papildus ir augalinius preparatus. Bendra rekomendacija – gydymo metu jų vengti, kad nekiltų nenumatytų reakcijų. Pasibaigus aktyviam gydymui, papildai gali būti vartojami, tačiau svarbu, kad jie būtų registruoti ir parduodami vaistinėse. Pasitaiko, kad pacientai patys renkasi įvairius žolinius preparatus. Kai kurie iš jų, pavyzdžiui, Lidonium su ugniažole, yra oficialiai patvirtinti ir laikomi saugiais. Tokiais atvejais gydytojas padeda nustatyti tinkamas dozes bei vartojimo trukmę.

Lidonium

Esminis akcentas – glaudi partnerystė

Onkologo ir šeimos gydytojo bendradarbiavimas yra kertinis sėkmingos priežiūros elementas. Tik tuomet pacientas gali jaustis užtikrintas, kad yra prižiūrimas nuolat, o bet kokie jo būklės pokyčiai bus laiku pastebėti ir įvertinti.Kalbėjosi Ramutė Pečeliūnienė

TAIP PAT SKAITYKITE