Nobel biocare

Laisvieji radikalai – daugelio ligų priežastis?

Mokslininkus nuo seno domino klausimas, kodėl vienų šalių gyventojai gyvena ilgiau ir yra sveikesni nei kitų. Pvz., buvo pastebėta, kad šalyse, kur žmonės geria raudonojo vyno, mažiau sergama širdies ir kraujagyslių ligomis. Paaiškėjo, kad tai gali būti dėl raudonųjų vynuogių luobelėje esančios medžiagos, kuri veikia laisvuosius radikalus. Ši medžiaga buvo išskirta 1940 m. ir pavadinta resveratroliu. Vėliau buvo nustatyta, kad šis natūraliai atsirandantis augalinės kilmės produktas randamas ir kitose augaluose – riešutuose, lelijose, eukaliptuose, šilkmedyje. XX amžiuje tikrą sensaciją sukėlė atradimas, kad daugiausia resveratrolio galima išgauti iš japoninės plačialapės rūgties augalo šaknų (lot. Polygonum cuspidatum, kiniškai – Hu Zhang). Šis stebuklingas augalas auga Himalajų kalnuose. Japonijoje ir Kinijoje resveratrolis daugiau nei 2000 metų naudotas kaip pagrindinė sudedamoji itin tradicinio jų medicinos produkto, vadinamo Kojo-kun, dalis.

Resveratrolis – tai biologiškai veikli medžiaga, priklausanti fitoaleksinams, kurią gamina pats augalas, kaip apsaugą, kai jį veikia stresinės aplinkos sąlygos: šaltis, karštis, grybeliai, virusai ir bakterijos, ultravioletiniai ar radioaktyvūs spinduliai.

Kodėl žmogus suserga?

Laisvieji radikalai – nestabilios molekulės, kurios susidaro organizme vykstant įvairiems medžiagų apykaitos procesams. Laisviesiems radikalams trūksta vieno elektrono, todėl jie jį „išmušinėja“ iš ląstelių, taip jas žalodami. Dėl to žmogus suserga. Taigi oksidacinio streso būklė, t.y. per didelis laisvųjų radikalų kiekis, egzistuoja įvairių patologijų ir ligų metu (širdies ir kraujagyslių, vėžio, Alzheimerio, kt.). Apsaugoti nuo laisvųjų radikalų gali antioksidantai, kurių galima gauti su maistu, bei vartojant maisto papildų.

Ką rytiečiai naudojo apsaugai nuo laisvųjų radikalų?

Rytiečiai dar senovėje atrado natūralią, pačios gamtos sukurtą apsauginę resveratrolio formulę, kuri, jų manymu, galėjo turėti stiprų poveikį naikinant laisvuosius radikalus. Manyta, kad resveratrolis gali būti vienas stipriausių gamtoje esančių antioksidantų.

Beje, būtent „laisvųjų radikalų“ teorija aiškinama ir degeneracinių procesų, kurie vyksta žmogaus organizme senstant, priežastis. Jei jauno žmogaus organizme yra pakankamas kiekis antioksidantų, senstant – jų mažėja. Rytų medicinoje tikėta, kad resveratrolis gali padėti stimuliuoti ir aktyvuoti ląstelių regeneracijos procesus, vadinasi, pasitarnauti organizmui atnaujinti, senėjimui stabdyti, gyvenimo trukmei pailginti. Taip pat rytų medicinoje šis augalas vartotas organizmo imuninei sistemai stiprinti, šlakams valyti, manyta, kad jis gali pasižymėti ir bakterijas naikinančiu, antiseptiniu, antialerginiu poveikiu. Rytiečiai buvo įsitikinę, kad resveratrolis galėjo padėti reguliuoti cholesterolio kiekį, kas ypač naudinga širdies ligoms gydyti ir profilaktikai. Jie taip pat tikėjo, kad resveratrolis netgi gali padėti užkirsti kelią vėžiui išsivystyti.

Šių laikų tendencija: ar iš tiesų širdies ir kraujagyslių ligomis serga jau 30 –mečiai?

Anot gydytojos kardiologės Audronės Statkevičienės, susirūpinti ir įvertinti savo širdies būklę reikėtų jau 30-čiams. Širdies darbas vertinamas atsižvelgiant į 3 pagrindinius dalykus. Pirma, vertinama, kaip veikia žmogaus širdies kraujagyslės, ar jos pakankamai aprūpina deguonimi ir maisto medžiagomis kiekvieną mūsų širdyje esančią ląstelę. Antra, vertinamas širdies dydis, kameros, širdies vožtuvų judėjimas, širdies sienelės storis, nes nuo širdies darbo priklauso, kaip mūsų organai bus aprūpinami reikiamomis medžiagomis ir deguonimi. Trečia, vertinamos širdyje veikiančios elektrinės ląstelės, kurios lemia širdies susitraukimus, o širdies  permušimai taip pat turi įtakos širdies ligoms. „Įvertinus šiuos parametrus, gydytojas nusprendžia, ar žmogui pakanka tik profilaktikos – koreguoti rizikos veiksnius (dieta, darbo ir poilsio režimas, cholesterolio, spaudimo mažinimas, kt.),  ar jau yra liga, kurią reikia gydyti“, – aiškina pašnekovė.

„Aterosklerozė prasideda jaunystėje, jau 13-14 m. paauglių kraujagyslėse randami riebaliniai ruoželiai, ant kurių, veikiant rizikos veiksniams, gali nusėsti cholesterolis, ir taip prasidėti jau minėti patologiniai procesai. Tačiau širdies ligoms vystytis įtakos turi ne tik kraujagyslių būklė, bet ir kraujo savybės, pvz., padidėjęs kraujo krešumas, kuris skatina trombų susidarymą, kurie savo ruožtu gali užkimšti kraujagyslę ir sukelti išemiją (vietinę mažakraujystę žemiau trombo esančiame organe)“, – ligų priežastis vardija kardiologė.

Ką rytiečiai naudojo kraujagyslių apsaugai?

Rytiečiai tikėjo, kad resveratrolyje esanti medžiaga (proantocianidinas) gali padėti atkurti pažeistas arterijų sienelių vietas. Taip pat manyta, kad resveratrolis gali padėti sumažinti uždegiminių molekulių įsiskverbimą į jautrias kraujagyslių sieneles ir apsaugoti kraujagysles nuo užsikimšimo, padėdamas sumažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje. Rytų medicinoje tikėta, kad resveratrolis gali padėti sumažinti trombų susiformavimo pavojų.

Kodėl kiekvienas šiuolaikinis žmogus turėtų žinoti savo cholesterolio kiekį kraujyje?

Kardiologė primena, kad kiekvienas žmogus turėtų žinoti savo cholesterolio kiekį kraujyje. Paprastai, kai atliekamas tyrimas, nustatomas bendrasis cholesterolis, kuris nurodo bendrą  kraujyje cirkuliuojančio cholesterolio kiekį. Šį bendrą kiekį sudaro 3 plačiausiai tiriamos dalys – didelio tankio cholesterolis arba „gerasis“, mažojo tankio cholesterolis ir trigliceridai, kurie yra „blogiečiai“. „Rūkančio žmogaus kraujagyslės iš vidaus tarsi nubrauktos švitriniu popieriumi. Suprantama, kad prie tokio pažeisto paviršiaus labai lengvai prikimba „blogasis“ cholesterolis“, – aiškina medikė.  Taigi „blogasis“ cholesterolis ir trigliceridai gali kauptis pažeistose kraujagyslių sienelėse ir taip didinti širdies ligų riziką, o „gerasis“ cholesterolis, kai jo kraujyje yra daug, neutralizuoja, t.y. panaikina „blogąjį“ cholesterolį ir trigliceridus ir taip užkerta kelia minėtoms ligoms.

Rytų medicina naudojo resveratrolį cholesterolio kiekiui reguliuoti

Rytų medicinoje resveratrolis naudotas mažinti „blogojo“ cholesterolio susidarymui ir užkirsti kelią širdies ir kraujagyslių ligoms vystytis. „Gerasis“ cholesterolis pasigamina tada, kai didelio tankio lipoproteinai susijungia su organizme esančiu cholesteroliu. Pagrindinis šių lipoproteinų vaidmuo – neleisti „blogajam“ cholesteroliui kauptis ant arterijų. Rytų medicinoje tikėta, kad resveratrolis gali padėti paskatinti „gerojo“ cholesterolio pasigaminimo procesus.

Ką daryti, jei jau sergate širdies ir kraujagyslių ligomis?

Anot gydytojos A.Statkevičienės, sergant širdies ligomis paskiriamas specialus gydymas, kurio privaloma laikytis. „Tačiau svarbu nepamiršti, kad visko pradžia – mažasis kardiomiocitas (širdies raumens ląstelė), kuris gamina maistinės ir energetines medžiagas visam organizmui. Todėl nuolat ieškoma medžiagų, kurios padėtų tam kardiomiocitui gyvuoti. Manoma, kad šių medžiagų yra resveratrolyje“, – pažymi gydytoja. Kardiologė ragina rūpintis, investuoti į savo sveikatą, kol esame sveiki, tikrinti profilaktiškai, kol niekuo nesiskundžiame.

Rytų medicinoje resveratrolis naudotas atsigauti po ligų

Rytiečiai tikėjo, kad resveratrolis gali padėti atsigauti po kai kurių ligų, pavyzdžiui, po infarkto, ir gali būti naudingas jau sergant širdies ligomis. Resveratrolį rytiečiai naudojo kaip pagalbinę priemonę sureguliuoti kraujospūdį, padėti palengvinti hipertenzijos, trombozės, aritmijos simptomus ir sumažinti kraujagyslių plėtimąsi.

Šiuolaikinis mokslas ir medicina sukūrė pasauliniu lygmeniu pripažintą resveratrolio papildą Evelor, į kurio sudėtį įeina plačialapių rūgčių šaknų (Hu Zhang) mikronizuotas sausasis ekstraktas. Evelor (resveratrolis) ekstraktuojamas iš plačialapės rūgties (HU Zang) šaknies, kuri auga Himalajų kalnuose, ir naudojama jau daugiau nei 2000 metų. Kinijos ir Japonijos liaudies medicinoje šiai medžiagai priskiriama daug savybių, teigiama, kad ji gali padėti palaikyti sveiką širdį ir kraujagysles, suteikti energijos ir geros nuotaikos. Šiuolaikinė medicina vėl atsigręžia į ten, iš kur ir prasidėjo visa medicina – į rytus. Ir neveltui. Japonės moterys vidutiniškai sulaukia 86 metų, vyrai 80-ies. Be to, tai šalis, kurioje žmonės ilgiausiai išlieka sveiki. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Japonijoje šis amžius siekia 74,5 metų. Dar įdomu, kad du iš trijų japonų laiko save laimingais. Visa tai siejama su sveika mityba, aktyviu gyvenimo būdu ir, be abejo, rytų  medicina, kuri į žmogų žiūri, kaip į visumą, o sveikatos stiprinimui ir profilaktikai pasitelkia natūralius gamtos produktus. Vien buvimas, pabendravimas su gamta – jau didžiulė sveikatos dozė. Tačiau gamta gali ir daugiau: ypatingi gamtos augalai gali padėti išsaugoti arba atkurti prarastą sveikatą. Rytų medicinoje svarbi vieta tenka vaistiniams augalams, o pastaruoju metu joje naudojamus augalus (kaip pavyzdžiui, resveratrolį) plačiai tyrinėja mokslininkai.

Daugiau informacijos apie resveratrolį rasite www.sveikaisirdziai.lt

TAIP PAT SKAITYKITE