Traumų patirti niekas nenori, o jeigu jau tokia nelaimė įvyko, pasveikti norima kuo greičiau. Kaip patyrusiems traumą gali padėti homeopatija? Kalbamės su Lietuvos olimpinės rinktinės vyriausiuoju gydytoju sporto mediku dr. Daliumi Barkausku.
Kokia homeopatijos vieta gydant traumas? Kada ji rekomenduotina: iš karto patyrus traumą, vėliau derinant su kitais gydymo būdais, reabilitacijos periodu?
Homeopatija yra klasikinė ir modernioji. Žinoma, kad homeopatinius vaistus sudaro augalinės, gyvulinės kilmės žaliavos, taip pat neorganinės medžiagos, o juos gaminant naudojami dešimtkartiniai, šimtakartiniai ar dar didesni skiediniai. Vėliau šie homeopatiniai skiediniai dinamizuojami (purtomi arba kratomi), kad veiklioji medžiaga tolygiai pasiskirstytų.
Savo praktikoje naudoju moderniosios homeopatijos preparatus, kurie praskiesti nedaug, juose yra veikliųjų medžiagų. Todėl šią terapiją vadinu mikrodozių terapija.
Manau, kad medikas, kuris taiko homeopatinius gydymo metodus, turi turėti atitinkamų žinių ir patirties. Juk norint, kad homeopatinis gydymas būtų veiksmingas, reikia ne tik žinoti, koks vaistas tinka kiekvienu konkrečiu atveju, bet ir kokią jo dozę skirti, kaip ją koreguoti, su kokiais kitais medikamentais ar gydymo būdais derinti. Žodžiu, skirti homeopatinių preparatų, ypač klasikinės homeopatijos, mechaniškai, aklai, vien atsižvelgiant į indikacijas – ne visada galima.
Mano nuomone, mikrodozių terapija, arba modernioji homeopatija, tinka visais traumos gydymo etapais – ir iš karto tik patyrus traumą, ir po operacijos, jei tokios reikėjo, ir reabilitacijos periodu.
Ar, gydant įvairias traumas, tradicinės medicinos metodų derinimas su homeopatija yra reikalingas, naudingas pacientui?
Be abejo. Netgi, sakyčiau, daroma didelė klaida norint supriešinti tradicinę ir netradicinę (alternatyviąją) mediciną. Nors, mano galva, nėra tradicinės ar netradicinės medicinos. Medicina yra viena, tačiau gydant vienas ligas ar būkles gali būti veiksmingesnė viena jos šaka, pvz., tradicinė, kitas – netradicinė, t.y. alternatyvioji. Todėl šis priešpriešinimas yra iš principo neteisingas.
Įvairių metodų derinimas tik į naudą ligoniui, jeigu, aišku, kaip jau minėjau, šiuos metodus taiko gydytojas, išmanantis esminius homeopatijos dėsnius ir taikymo principus. Taigi vienu atveju pagrindinė terapija gali būti gydymas cheminiais vaistais, o alternatyvioji medicina pasitelkiama tik simptomams malšinti. Kitu atveju, priešingai: pagrindinis krūvis gali tekti alternatyviajai medicinai, ir tik simptomai bus veikiami cheminių vaistų. Gali būti būklių, kai žmogus bus gydomas vien cheminiais vaistais arba vien alternatyviaisiais metodais – homeopatija, fitomedicina ir pan.
Koks bus pasirinktas gydymo metodas ar jų deriniai, priklauso nuo patologijos, ligonio būklės, gretutinių ligų ir pan. O nuo gydytojo profesionalumo priklauso diagnozės tikslumas ir sugebėjimas parinkti veiksmingiausias priemones kiekvienam konkrečiam ligoniui.
Kaip homeopatiniai preparatai padeda gydyti traumas? Kuo jie naudingi?
Pagrindinė homeopatinių preparatų vertė – kad jie padeda veiksmingai valdyti sveikimo procesą. Kitaip tariant, skiriant homeopatinių preparatų galima gydyti gana aktyviai, tačiau kartu valdyti gijimo procesą ir nenuslopinti uždegimo. Noriu pabrėžti, kad uždegimas lydi ne tik sužalojimą, bet ir gijimo procesą, todėl, vaistais visiškai nuslopinę uždegimą, apsunkinsime ir sveikimo procesą, jis užsitęs. Kitas homeopatinių vaistų privalumas – kad jie gaminami iš natūralių biologinių žaliavų, kurios nėra svetimos žmogaus organizmui, todėl labai retai kelia šalutinių poveikių.
