Mollers

Kokybiškas gyvenimas, sergant ar įveikus prostatos vėžį – įmanomas

Prostatos vėžys po operacijos

 Kiekvienais metais lapkričio mėnesį visame pasaulyje minimas „Ūsuotas lapkritis” (angl. Moustache, – vember) – judėjimas, kurio pagrindinis tikslas priminti vyrams sąmoningai rūpintis savo fizine ir emocine sveikata, išdrįsti ieškoti ir kreiptis pagalbos, keisti vyriškumo sampratos nuostatas. Šią iniciatyvą 2004 metais pradėjo keletas vyrų iš Australijos, dabar šiame judėjime yra apie penki milijonai narių, kurie veikia visuomeniniais pagrindais, motyvuoja ir skleidžia  žinią apie vyrų visapusiškos sveikatos saugojimo svarbą.

Vakar Lietuvos urologų draugijos atstovai kartu su Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktore Neringa Čiakiene pristatė iššūkius, su kuriais susiduria vyrai, sergantys prostatos vėžiu, sprendimus, padėsiančius kokybiškai ir komfortiškai gyventi pacientams ligos atveju ar gydymo procese bei akcentavo psichoemocinės būklės svarbą visame ligos gydymo etape. 

Robotinės chirurgijos prieinamumas užtikrina trumpesnį pooperacinį laikotarpį pacientui

Nuo 2006 m. mūsų šalyje vykdoma prostatos vėžio profilaktinė programą, kokios nėra nei vienoje Europos šalyje. Vyrai nuo 50 iki 70 metų gali kreiptis pas savo šeimos gydytoją ir pasidaryti prostatos specifinio antigen (PSA) testą. Esant pakitimams pacientai yra nukreipiami gydytojo urologo konsultacijai detalesniam ištyrimui. Vyrai, kurie savo šeimoje turi prostatos vėžio susirgimo atvejų, nukreipiami tirtis anksčiau, nuo 45 metų. 95 proc. prostatos vėžio atvejų Lietuvoje yra diagnozuoti vykdant būtent šią prevencinę programą, bent kartą joje yra dalyvavę 70 proc. visų Lietuvos vyrų.

„Po prostatos vėžio chirurginio ar spindulinio gydymo, dėl ankstyvų prostatos vėžio stadijų, 15 metų išgyvenamumas siekia net 97 proc. Gydymas efektyvus, tačiau jis gali sukelti nepageidaujamus reiškinius – šlapinimosi, tuštinimosi sutrikimus, erektilinę disfunkciją. Šias problemas galima padėti išspręsti: šlapimo nelaikymui – ankstyva reabilitacija, įklotų kompensavimas, dirbtinų sfinkterių, kurie tinka sunkiems šlapimo nelaikymo atvejams,  implantavimas. Esant mažesniems šlapimo nelaikymo laipsniams pasaulyje plačiai naudojami pošlapliniai raiščiai, deja, Lietuvoje jie vyrams visai nėra kompensuojami, kaip ir varpos implantai“ – šalutinių gydymo reiškinių sprendimo būdus akcentuoja Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotojas, Lietuvos urologų draugijos (LUD) prezidentas dr. Marius Kinčius.

Nors Lietuvoje per metus nustatoma apie 3000 naujų prostatos vėžio atvejų ir tai yra pirmaujanti onkologinė liga pagal sergamumą vyrų tarpe, apie 50 procentų jų vienokiais ar kitokiais gydymo metodais yra gydomi radikaliai. 

Viena iš chirurginio gydymo naujovių – robotinė chirurgija, taip pat gali pasitarnauti pagerinant pacientų gyvenimo kokybę.

„Laparoskopinės ir robotinės chirurgijos diegimas leidžia pacientui greičiau atsistatyti pooperaciniame laikotarpyje: grįžti į kasdienį gyvenimą, įprastas rutinas, fizines veiklas. Taikant minimaliai invazyvią chirurgiją, valstybė galėtų sutaupyti lėšų ilgalaikiam nedarbingumui ar su komplikacijų gydymu, susijusių lėšų skirimui. Robotinės chirurgijos sistemos jau yra Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, Santaros klinikose bei Nacionaliniame vėžio institute. Priemokos gydymo įstaigoms už šių sistemų taikymą, leistų dažniau taikyti šį gydymo būdą, o pacientams labai palengvintų gijimo procesą“, – teigia dr. M. Kinčius.

Pasak dr. M. Kinčiaus, norint išvengti pašalinių gydymo reiškinių, taip pat reiktų diegti fokalinės/židininės terapijos gydymo metodus ir jų kompensavimą pacientams, nes būtent tokie gydymo metodai sukelia žymiai mažiau pašalinių reiškinių.

Prastą psichoemocinę sveikatą lemia klaidinga vyriškumo samprata ir stereotipai

Šiuo metu nemažai dėmesio skiriama moksliniams tyrimams, kuriais siekiama išsiaiškinti prostatos vėžiu sergančių vyrų emocinę sveikatą, savižudybių paplitimą, jų priežastis, ankstyvo diagnozavimo ir pagalbos būdus. Depresijos, nerimo rizika didėja atsižvelgiant į ligos sunkumą, socialinę aplinką, psichologinės pagalbos prieinamumą bei elementarių bazinių poreikių patenkinimą.  

Pasak Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorės Neringos Čiakienės, ilgame onkologinių ligų gydymosi procese visuomet greta yra padidintas nerimo lygis tiek pas pacientą, tiek jo šeimoje.

„2020 m. esame atlikę apklausą, kurioje 75 proc. respondentų teigia jaučiantys nerimą ir įvardina priežastis: pasikeitęs gyvenimo būdas, artimųjų požiūris, baimė prarasti darbingumą ir neužtikrinti šeimai pragyvenimo, mėgiamų veiklų atsisakymas, pokyčiai seksualiniame gyvenime. Paradoksas, bet ne recidyvo, mirties, o su vyriškumo samprata ir stereotipais susijusių pokyčių baimė yra didžiausia apklaustųjų tarpe, to bijo daugiau nei pusė apklaustųjų, 54 proc. Svarbu paminėti, jog bazinių poreikių patenkinimas ženkliai prisideda prie emocinės vyrų, sergančių onkologinėmis ligomis, būklės bei savivertės. Dalį medicininių priemonių pacientams finansuoja valstybė, tačiau ne visas, todėl nemaža dalis pacientų neišgali pasinaudoti modernios ir šiuolaikiškos medicinos galimybėmis, kurios palengvintų tiek fizinę, tiek psichologinę jų būseną ir užtikrintų kokybišką gyvenimą“, – N. Čiakienė vardina iššūkius, su kuriais dažniausiai  susiduria vyrai, sergantys onkologinėmis ligomis.

Šlapimo nelaikymas viena iš dažniausių šalutinių reiškinių prostatos vėžio gydyme

10 proc. vyrų gyvenimo eigoje susiduria su šlapimo nelaikymo problema, 90 proc. jų susiduria su šią problema būtent po prostatos vėžio chirurginio ar spindulinio gydymo. Lietuvoje šiuo metu pacientams skiriama reabilitaciją po radikalaus gydymo ir tai pagerina šlapimo laikymo situaciją vyrams.

Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Urologijos centro gydytojo urologo Aivaro Grybo, pirmaisiais metais pacientai deda daug pastangų ir iniciatyvos siekiant sugrįžti į kasdienį gyvenimą ir kuo greičiau sveikti, tačiau po metų ar dviejų, pacientai linkę susitaikyti su šlapimo nelaikymo problema.

„Norisi atkreipti dėmesį, jog chirurginės šlapimo nelaikymo priemonės kompensuojamas tik po dvejų metų, tačiau iš patirties matome, jog šlaplės sfinkterių, pošlaplinių raiščių kompensavimo poreikis yra žymiai anksčiau. Taip pat šiuo metu kompensuojamos šios chirurginės priemonės tik pilnai pasveikusiems pacientams, kurių padėtis stabili. Bet net ir progresuojant ligai, pacientai gyvena 5–15 metų ir jų gyvenimo kokybė taip pat yra pirmaeilis dalykas. Priemonių šlapimo nelaikymui kompensavimą reiktų adaptuoti tiek pasveikusiems, tiek realiuoju laiku gydomiems pacientams užtikrinant kuo kokybiškesnį gyvenimą”, – teigia A. Grybas.

Gydytojas urologas džiaugiasi, jog šiuo metu Santaros klinikose diegiami nauji gydymo metodai, yra galimybė naudoti modernius šveicariškus šlaplės sfinkterius, austriškus adaptuojamus pošlaplinių raiščius, nuolat mainomasi patirtimi su kitų šalių gydytojais urologais.

“Kasmet Lietuvoje atliekama apie 50 operacijų. Norisi, jog visi pacientai, kuriems reikia, gautų šiuolaikišką ir modernią medicininę pagalbą gydant šlapimo nelaikymą. Tai yra sutrikimas, reikalaujantis didelių finansinių resursų tiek pacientui, tiek valstybei. Ligonių slauga, priežiūra, priemonės kainuoja milžiniškus pinigus“, – įvardija situaciją, kada šlapimo nelaikymas tampa didžiule našta, gydytojas urologas A. Grybas.

Prostatos vėžio gydymas ir lytinės funkcijos išsaugojimas

Susidūrus su prostatos vėžio diagnoze, pacientui tenka išgirsti, jog galimai teks susidurti su šlapimo nelaikymu ir lytinės funkcijos sutrikimu.

„Dažnai apie erekcijos sutrikimų gydymą pacientai neinformuojami. Sprendimo būdai, kurie padeda neprarasti lytinės funkcijos yra: varpos reabilitacija, geriami ar leidžiami vaistai, skiriami iškart po operacijos, vakuuminė pompa ir varpos implantai. Varpos implantai daugelyje Centrinės ir Vakarų Europos šalių yra pilnai kompensuojamas metodas, padedantis gyventi pilnavertį gyvenimą tiek vyrui, tiek jo partnerei. Tai nėra sudėtingas metodas, tačiau juo džiaugiasi 97 proc. vyrų ir porų. Nepaisant to, kad erekcija bus nenatūrali, orgazmą vyras pajusti gali”, – apie dažnai stigmatizuojamą erekcijos sutrikimo po gydymo sprendimo būdą kalba Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Urologijos skyriaus gydytojas Titas Simaška.

Urologas pastebi, jog kompensavus modernias šlapimo nelaikymo priemones, varpos reabilitaciją, implantus, pacientui reikės tik pastangų ir laiko atsistatymo procese, tačiau priemonės ir pagalba bus prieinama be didelio paciento finansinio indėlio.

„Taip pat svarbu ne tik neužsisklęsti, naudotis prostatos vėžio profilaktine programa, bet ir praėjus visus gydymo etapus, susidūrus su problemomis, kalbėti, ieškoti informacijos, klausti ir, svarbiausia, žinoti, jog turime visas galimybes ir priemones spręsti problemas jog vyrai, sergantys prostatos vėžiu, gyventų pilnavertį gyvenimą”, – teigia T. Simaška.

TAIP PAT SKAITYKITE