Medicinoje „dirgliu“ gali būti vadinamas žarnynas, o liga, apie kurią kalbame šiuose straipsniuose, – dirgliosios žarnos sindromu. Toliau rašysime DŽS. Pokalbiui pakvietėme gydytoją gastroenterologę, kuriai konsultuoti dėl DŽS – kasdienybė. Gydytoja dirba Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, taip pat konsultuoja „Medicinos diagnostikos centre“ ir „Northway“ klinikoje.
DŽS gydymas – nebus „čia ir dabar“
Nustačius DŽS, nesiūloma gydytis vien vaistais nuo skausmo, o skiriamas kompleksinis gydymas.„Paaiškinu, kad nuo šios ligos jūs nenumirsite, ji nėra pavojinga jūsų sveikatai, tačiau gyvenimo būdui – taip. Ją gydyti būtina. Įvairūs specialistai taiko kelis gydymo būdus, turbūt išskirčiau tris:
1. Alternatyvusis gydymas, kai žmogus bando gydytis žolelėmis, papildais, masažais, akupunktūra.
2. Psichoterapija, kuri labai teigiamai veikia pacientą, dažnai suretėja paūmėjimo epizodai. Jeigu DŽS simptomai sunkūs, visada verta pagalvoti apie psichiatrą.
3. Na ir trečiasis – farmakologinis – gydymas, kai skiriami atpalaiduojantys spazmus vaistai, skaidulos (jeigu yra vidurių užkietėjimas), stabdantys viduriavimą medikamentai (jei žmogus viduriuoja) ir, be abejo, probiotikai – gerosios bakterijos. Aš asmeniškai, pagal pacientų patirtį ir atsiliepimus, labai teigiamai vertinu kompleksinį gydymo variantą. Apie probiotikus turėtume kalbėti daugiau. Juos reikia vartoti ne tik tada, kai gydytojas skyrė mums antibiotikų. Net visiškai sveikas žmogus bent 2 kartus per metus turėtų suvartoti po kursą probiotikų. Mes labai dažnai jų netenkame, ypač streso, įvairių ligų, netinkamos mitybos metu. Organizmas patiria stresą net tik tada, kai nervinamės, bet, pavyzdžiui, ir dėl virusinės ligos. Tuo metu pakinta galvos smegenų ir žarnyno veiklos koordinavimas, išsiskiria hormonų, slopinančių imuninės sistemos komponentus, kurie padeda palaikyti žarnyno mikrobiotą. Tyrimai įrodė, kad dėl streso pakinta žarnyno bakterijų sudėtis, ir kyla įvairiausių virškinamojo trakto uždegimų. Tada skiriami probiotikai, kad mikrobiota būtų atstatyta, ir savijauta pagerėtų. Reikia atsiminti, kad vartojant probiotikus nebus „čia ir dabar“, nes probiotikai organizme išlieka kelias paras, jie yra kaip sėklos, kurios užsėja žarnyne gerąsias bakterijas, o šios turi turėti terpę daugintis ir augti. Tad vartojant probiotikus visada patariu – sukurkite ir terpę jiems augti žarnyne, vartokite skaidulas, raugintus gaminius.Turėjau pacientę su DŽS, kurios ligos simptomus gana neblogai mažino probiotikai, nereikėjo jokių papildomų vaistų. Po metų moteris atėjo vėl, skundėsi pilvo pūtimu, apsunkintu tuštinimusi, nuotaikos kaitomis. Skyrus medikamentinį gydymą, efektas buvo minimalus. Kai pradėjome kalbėtis apie jos mitybą, kaip ir prieš metus, kuomet tikrai tvarkėmės su liga, ji galiausiai prisipažino kad valgo beveik vien tik greitą maistą ir beveik nevalgo daržovių ir vaisių. Vadinasi, ji vartojo gerąsias bakterijas, tačiau nesuteikė joms galimybės įsitvirtinti žarnyne. Maistas, kuris yra gera terpė daugintis gerosioms bakterijoms, vadinamas prebiotikais, tai tarsi namukai bakterijoms. Tų „namukų“ mes galime gauti su raugintais maisto produktais, skaidulomis. Taigi nereikia pamiršti ir vartojamo maisto reikšmės. Pacientei skyrėme specialią dietą, probiotikai tapo veiksmingi ir DŽS simptomai dingo“, – sako gydytoja Agnė Šiatkienė.
Maistas lemia DŽS
Gydant DŽS, vis labiau populiarėja moksliškai pagrįsta „Fodmap“ dieta, kuri siūlo eliminuoti produktus, sukeliančius žarnyne fermentaciją. Ją labiausiai sukelia greitojo veikimo angliavandeniai, kurie įsisavinami plonojoje žarnoje. Fermentacijos procesai būtent ir pasireiškia pilvo pūtimu, viduriavimu arba užkietėjimu. Laikantis „Fodmap“ dietos reikia atsisakyti rūgimą keliančių produktų, ir būklė pagerėja.
Koks konkrečiai maistas kelia rūgimą? Tai gali būti produktai, kuriuose yra fruktozės (vaisiai, uogos, medus), laktozės (pieno produktai), taip pat kviečiai, kai kurios daržovės (česnakai, svogūnai, porai, pupelės, lęšiai, soja), saldikliai. Termiškai apdorotame maiste rūgimą sukeliančios medžiagos bent iš dalies suyra. Jeigu laikotės „Fodmap“ dietos, per 6 savaites DŽS simptomų kur kas sumažėja arba jie ir visai praeina.
Dirglus nuo vaikystės
DŽS turi sąsajų su asmenybės tipu, žmogaus temperamentu, charakteriu. Kai kurie yra jautrūs nuo vaikystės, susijaudinus prakaituoja delnai, pila karštis, padažnėja pulsas. Tokiems gali atsirasti ir DŽS simptomų, tik jie nebus ūmūs. Jeigu žmogus jautrus nuo vaikystės, jo DŽS ateis palaipsniui. „Kur kas sunkiau dirbti su ūmiais DŽS atvejais, nes tuomet reikia ir daugiau tyrimų (dėl atmetimo), ir ilgiau ieškoti konkrečios priežasties, kas išjudino tą mechanizmą, kodėl atsirado tokia staigi klinika. Tai gali būti staigus ir stiprus stresinis įvykis, kokia nors ilgai gydyta kita liga, labai staigiai ir radikaliai pakeista mityba. Dabar itin madinga prievartauti žarnyną visokiomis dietomis: žmonės išima iš mitybos gliuteną, laktozę, cukrų, mėsą, laikosi protarpinio badavimo (ir daug kas tai daro ne dėl to, kad turi vieną ar kitą ligą, o dėl mados). Pirma reikia įsitikinti, atlikti tyrimus, ar tikrai kažko netoleruojate, ar tikrai turite alergiją vienam ar kitam produktui. Nes maistas turi būti visapusiškas ir lėkštė turi būti labai spalvinga: pusė lėkštės daržovių, ketvirtadalis baltymų (mėsa, žuvis), kitas ketvirtis – angliavandenių (bulvės, grūdai, duona). Ši liga yra banguojanti, paūmėjimai dažnesni rudenį ir pavasarį. Beveik visiems pagerėja per atostogas. Tai dar kartą įrodo ryšį tarp streso ir žarnyno. Per atostogas žmogus gali valgyti bet kokį nevisavertį maistą, vis tiek jausis gerai. Ruduo visiems labiau depresinis laikas, o pavasarį būname išsekę po žiemos, rutinos, vitaminų stokos. Noriu nuraminti, kad liga tikrai suvaldoma. Kai pradedi, gydymą sakai pacientui – ateikite po mėnesio jei negerės, o sulauki po pusės metų ar daugiau. Ir džiaugiesi“, – sako gydytoja.
Auksiniai sveiko pilvo patarimai, jei jums DŽS
Gydytoja gastroenterologė Agnė Šiatkienė pataria: „Buvo kartas, nebijokite antro. Bet nereikia jo ir laukti. Pirmasis jūsų darbas – stiprinkite imunitetą, sportuokite. Sportas žarnynui labai tinka, nes sportuojant organizmas juda, oras išeina. Po karantino pamatėme kiek daug žarnyno problemų dėl nejudėjimo, daug DŽS paūmėjimų. Antras dalykas – sveika gyvensena. Tai jokiu būdu ne savęs smaugimas, kai neleidžiama nieko „į šoną“. Buvo vakarėlis, suvalgėte, išgėrėte, neteiskite savęs, tačiau kuo greičiau grįžkite į vėžes“.Trečias patarimas – venkite streso. Tai turėtų būti parašyta didžiosiomis raidėmis, tačiau šito sunkiausia pasiekti. Būtų gerai išmokti suvaldyti ūmų, staigų stresą. Susinervinote? Išeikite pabėgioti, pakvėpuokite grynu oru. Sulaukiu daug klausimų, kaip dėl alkoholio? Pacientai sako, kad išgeria taurę vyno, ir labai palengvėja. Taip, alkoholis staiga ir tam kartui „pagydo“ nuo beveik visų ligų, bet ilgalaikėje perspektyvoje jis tikrai nepadės.Dar labai svarbu išsimiegoti, nes žarnynas ir miegas yra labai susiję. Tą medikai patys patiria per naktinius budėjimus. Po kiekvieno budėjimo žarnynas yra tarsi svetimas, išsiderina sotumo-alkio pojūčiai, tuštinimasis. Reikia 2 dienų atsistatyti. Na, ir pasikartosiu – probiotikai. Po ligos ar stresinių dalykų būtų gerai suvartoti gerųjų bakterijų kursą. Geriau prevencija dabar, negu gydymas paskui. O baigiant – normalu, jeigu skauda pilvą. Svarbiausia išsitirti, nusiraminti ir naudotis šiais sveiko pilvo patarimais“.
Vartojamas esant DŽS (dirgliosios žarnos sindromui):
https://www.eurovaistine.lt/symbiosys-alflorex-30-kapsuliu
Šaltinis: Mamos žurnalas