Veido rožinė nėra tik kosmetinis nepatogumas. Tai lėtinė odos liga, kurios ankstyvas atpažinimas ir gydymas padeda išvengti ilgalaikių pokyčių veido odoje. Kartais ši būklė painiojama su paprastais spuogais ar laikinu odos paraudimu, todėl svarbu žinoti, kaip atpažinti pirmuosius simptomus.
Kas yra rožinė ir kam ji pasireiškia dažniausiai?
Rožinė (rosacea) – tai lėtinė uždegiminė odos liga, kuri dažniausiai paveikia veido odos sritį. Nors ji gali išsivystyti bet kuriame amžiuje, dažniausiai pasireiškia 30-50 metų suaugusiesiems, ir itin šviesaus odos tono moterims.
Pagrindiniai požymiai:
- Nuolatinis veido paraudimas, ypač skruostų, nosies ir smakro srityje;
- Matomi išsiplėtę paviršiniai kapiliarai;
- Smulkūs raudoni mazgeliai ar pūslės (pūlingi spuogeliai);
- Akių dirginimas, sausumas ar paraudimas;
- Nosies odos sustorėjimas (vėlyvose stadijose);
Svarbu žinoti, kad rožinė nėra infekcinė liga, ji nėra užkrečiama, tačiau be tinkamo gydymo yra linkusi progresuoti ir kartotis.
Pagrindinės rožinės priežastys ir provokuojantys veiksniai
Nors tiksli rožinės priežastis iki šiol nėra visiškai aiški, išskiriama keletas veiksnių, galinčių paskatinti ligos vystymąsi:
- Genetinis polinkis;
- Kraujagyslių reaktyvumo sutrikimai;
- Hormoniniai pokyčiai;
- Padidėjęs odos jautrumas;
- Demodex erkutės (odos parazitai);
Provokuojantys veiksniai, galintys sukelti ligos paūmėjimus:
- Staigūs temperatūros pokyčiai, karštas ar šaltas oras;
- Intensyvi saulė ir UV spinduliuotė;
- Aštrus maistas, alkoholiniai gėrimai;
- Stiprus stresas ir emocinė įtampa;
- Intensyvus fizinis krūvis;
- Netinkamos odos priežiūros priemonės;
Kaip atpažinti, kad tai rožinė?
Rožinė kartais painiojama su akne, tačiau tarp šių būklių yra svarbių skirtumų:
Rožinė dažniausiai pasireiškia centrinėje veido dalyje, o aknė gali paveikti visą veidą, nugarą, krūtinę. Jai būdingas difuzinis paraudimas ir matomi kapiliarai, ko nebūna sergant akne. Rožinės atveju nėra juodų ar baltų komedonų (inkštirų) ir ji dažniau pasireiškia vyresniems žmonėms, o akne – dažniau paaugliams. Rožinės bėrimai yra labiau paviršiniai, mažesni ir skausmingesni nei aknės.
Nors pagal simptomus galima įtarti ligą, tikslią diagnozę gali nustatyti tik gydytojas specialistas.
Rožinės gydymas
Rožinės gydymas priklauso nuo ligos tipo ir sunkumo. Gydytojas dermatologas gali pasiūlyti šiuos gydymo metodus:
- Vietinio poveikio vaistus;
- Geriamuosius vaistus;
- Procedūrines intervencijas: lazerinę terapiją matomų kapiliarų šalinimui ir fotodinaminę terapiją uždegimui mažinti.
Įvertinti rožinės tipą ir stadiją, bei parinkti tinkamiausią gydymo strategiją reikalinga dermatologo konsultacija. „InSense Clinic“ specialistai primena, kad savigyda ir netinkamas gydymas gali pabloginti situaciją ir sukelti nepageidaujamas komplikacijas.
Kasdienė priežiūra sergant rožine
- Švelnių, bekvapių prausiklių ir hipoalerginės kosmetikos priemonių naudojimas.
- Stipraus trynimo, šveitimo ar šiurkščių odos priežiūros priemonių vengimas.
- Kasdienis apsaugos nuo saulės naudojimas, net ir debesuotą dieną.
- Drėkinamojo kremo, kuris stiprina odos barjerinę funkciją naudojimas.
- Staigių temperatūros pokyčių, saunų, karščio vengimas.
- Alkoholio, aštraus maisto ribojimas.
- „Provokuojančių veiksnių“ dienoraščio vedimas.
Kokie simptomai rodo, kad odos priežiūra namuose nėra tinkama?
- Paraudimas intensyvėja, nepranyksta ar plinta į naujas veido sritis.
- Atsiranda skausmingi mazgeliai ar odos sustorėjimas.
- Jaučiamas deginimas, niežėjimas ar skausmas.
- Atsiranda akių sudirgimo simptomai (sausumas, jautrumas šviesai, paraudimas).
Jei namų priemonės nepadeda ar būklė blogėja nepaisant visų pastangų, tai gali rodyti, kad naudojamos netinkamos priemonės, jų neužtenka ir reikia papildomo gydymo arba klaidingai identifikuota odos problema.Rožinė yra lėtinė odos būklė, kuri negydoma gali progresuoti ir pabloginti gyvenimo kokybę, tačiau ankstyva diagnozė ir tinkamas gydymas leidžia sėkmingai kontroliuoti ligos simptomus.
