Apie hemorojų dažnai kalbama pusbalsiu. Kai kuriems tai gėdinga, kitiems – tolima problema, siejama su senyvu amžiumi, tačiau šiuolaikinė statistika rodo visai ką kita: hemorojus vis dažniau diagnozuojamas ir 30-40 metų žmonėms.
Taigi – tai nėra tik „senų žmonių liga“. Tai gyvenimo būdo pasekmė, kurią patiria vis jaunesni.
Kas iš tikrųjų yra hemorojus?
Hemorojus – tai padidėję arba uždegimu apimti hemoroidiniai mazgai tiesiojoje žarnoje ar išangės srityje. Nors šie mazgai yra normali anatominė struktūra (jie padeda užtikrinti sandarų išangės uždarymą), dėl tam tikrų veiksnių jie gali išsiplėsti, uždegti ir sukelti diskomfortą ar net kraujavimą.
Gydytoja chirurgė ir proktologė Vita Klimašauskienė pasakoja, kad: „Vis dar gyvas mitas, jog hemorojus – tik vyresniems. Iš tiesų dažniausiai pas mane ateina 35-50 metų žmonės, dažnai gyvenantys sėdimą gyvenimo būdą ir ilgai ignoravę pirmuosius simptomus“.
Pagrindinės priežastys – ne tik amžius
Hemorojų dažniau sukelia ne biologinis senėjimas, o gyvenimo būdas. Pagrindiniai rizikos veiksniai:
- Sėdimas darbas (ypač biuruose ar vairuotojams).
- Vidurių užkietėjimas ir netinkama mityba (per mažai skaidulų).
- Sunkių svorių kilnojimas (sportas ar darbas).
- Ilgas sėdėjimas ant klozeto.
- Nėštumas ir gimdymas.
- Paveldimumas.
Šie veiksniai didina spaudimą tiesiosios žarnos venoms, dėl ko jos plečiasi ir išsivysto hemorojus.
„Pastebiu, kad vis daugiau pacientų – jaunos moterys po gimdymo, IT specialistai ir net sportininkai. Tai nebėra išimtinai „senatvės liga“ – tai šiuolaikinės gyvensenos pasekmė,“ – priduria gydytoja Klimašauskienė.
Kaip atpažinti hemorojų?
Dažniausi simptomai:
- Kraujavimas tuštinantis (ryškiai raudonas kraujas).
- Diskomfortas ar niežėjimas išangėje.
- Mazgų iškritimas ar patinimas.
- Skausmas, ypač sėdint ar tuštinantis.
Svarbu suprasti, kad ne kiekvienas kraujavimas reiškia hemorojų. Gali būti ir kitos priežastys – polipai, įtrūkimai ar net onkologiniai pakitimai. Todėl savigyda nėra sprendimas.
Kodėl neverta delsti?
Daug žmonių, pajutę diskomfortą, tiesiog perka žvakučių ar kremų ir viliasi, kad praeis savaime, tačiau tai gali sukelti komplikacijas:
- Uždegimus ir infekcijas.
- Išangės įtrūkimus.
- Kraujavimą ir mažakraujystę.
- Giliuosius trombuotus hemorojinius mazgus.
- Chirurginę intervenciją, kurios būtų galima išvengti anksčiau reaguojant.
„Kuo anksčiau kreipiamasi – tuo paprastesnis ir greitesnis gydymas. Yra neinvazinių metodų, kurie vos per 15 minučių gali palengvinti būklę be pjūvių ir nejautros,“ – pabrėžia gydytoja Klimašauskienė.
Gydymas – nuo žvakučių iki operacijos
Priklausomai nuo stadijos, taikomi šie gydymo metodai:
- Gyvenimo būdo korekcija – mityba, fizinis aktyvumas, sėdėjimo mažinimas.
- Vaistiniai preparatai – žvakutės, tepalai, venotonikai (tabletės).
- Minimaliai invazinės procedūros – mazgų perrišimas gumelėmis, skleroterapija.
- Chirurginis gydymas – jei mazgai iškrenta ar kraujuoja gausiai.
Lietuvoje vis plačiau taikomas mazgų perrišimas gumelėmis (angl. rubber band ligation) – greita, efektyvi ir beveik neskausminga procedūra, nereikalaujanti stacionaraus gydymo.
Ar įmanoma visiškai išvengti hemorojaus?
Kai kuriems žmonėms jis paveldimas, tačiau gyvenimo būdo pasirinkimai daro didelę įtaką. Norėdami sumažinti riziką:
- Valgykite daugiau skaidulų (daržovės, sėlenos, vaisiai).
- Gerkite pakankamai vandens (2 l per dieną).
- Venkite ilgo sėdėjimo, darykite pertraukas kas 45 min.
- Reguliariai judėkite (pasivaikščiojimai, joga, plaukimas).
- Venkite stipraus stūmimo tuštinantis.
- Neatidėliokite tuštinimosi, kai jaučiate poreikį.
Hemorojus nėra nei gėda, nei nenuosprendis – tai dažna, gydoma ir šiuolaikiškai valdomą būklė, jei nenustumiate problemos į šalį. Nesvarbu, kiek jums metų ar ką dirbate – jei pastebite požymius, verta apsilankyti pas gydytoją.
Gydytoja chirurgė ir proktologė Vita Klimašauskienė reziumuoja:„Jei žmonės pas proktologą eitų taip pat drąsiai kaip pas odontologą – daug kas būtų išspręsta per vieną vizitą. Nereikia bijoti – reikia pasirūpinti savimi“.
