Kad ir kaip besistengtume sveikai gyventi ir rūpintis savo bei savo vaikų sveikata, statistiniai duomenys liudija, kad mūsų atžalos auga anaiptol ne tokios sveikos kaip norėtųsi. Beveik kas antrą pradinuką vargina sutrikusi laikysena, vienas iš keliolikos vaikų turi lengvesnio ar sunkesnio laipsnio stuburo iškrypimą, netaisyklingai susiformavusias galūnių ašis bei pėdas, vienaip ar kitaip sutrikusį raumenų vystymasį, neurogeninės kilmės negalavimus ar greitą nuovargį.
Sutrikdyta ekologinė pusiausvyra, nepilnavertė mityba (natūralių produktų trūkumas), dideli gyvenimo tempai negali neatsiliepti vaikų fiziniam vystymuisi bei bendrai jų gyvenimo kokybei. Tačiau mes negalime laukti kol bus išspręstos šios globalinės mūsų amžiaus problemos: vaikus auginame čia ir dabar, todėl turime padaryti viską, ką galime kad mūsų gležni mažyliai užaugtu tvirtais ąžuolais.
Gyvename gamtinėje zonoje, kuri anaiptol nelepina mūsų giedrais ir saulėtais orais. Neretai jau nuo spalio mėnesio mėlynas dangus tampa retenybe, o gruodį diena, rodos, išvis nebeišaušta. Vaikams trūksta šviesos, trūksta saulės. Be to, didelis vaikų užimtumas mokyklose neleidžia pasidžiaugti net ir trumpam sušvitusia viduržiemio saule. Dėl to trinka medžiagų apykaita, kuri dažnai ir lemia vienokias ar kitokias kaulų ir raumenų sistemos vystymosi problemas. Būtent pavasarį dažnai vaikui diagnozuojama sutrikusi laikysena, pasikeitusi eisena, suplokštėjusios pėdos, kritęs raumenų tonusas. Todėl dabar pats metas atidžiai pažvelgti į savo vaikus. Siūlyčiau atkreipti dėmesį į tokius dalykus:
- ar vienodas vaiko pečių ir menčių kampų aukštis, ar nepasvirusi link vieno peties galva,
- ar vaikas nepradėjo kūprintis sedėdamas, eidamas, ar nedeformuota (įdubusi arba iškilusi) krūtinės lasta,
- ar nepasidarė sunki jo eisena, ar taip pat vikriai, kaip ir kiti vaikai, bėgioja kieme,
- pažiūrėkite į jo žieminius batukus: ar nenudilo asimetriškai pakulnės, nenusikreipė į kurią nors pusę bato užkulniai bei auliukai, ar nenudaužė pernelyg ryškiai batukų priekinių dalių,
- nenumokite ranka į vakarinius vaikų kojų skausmus, galvodami, kad tai – „augimo skausmai“. Skausmo be priežasties nebūna, ir „ augimo“ skausmų medicinoje nėra. Ypač sukluskite, jei dėl kojų skausmų ar mėšlungio vaikas atsibunda naktį,
- atkreipkite dėmesį į mažylių (1- 3 metų) eiseną: ar neatsikišo į priekį pilvukas, o kojytės neiškrypo lankais į šonus. O gal jis ėmė krypuoti lyg ančiukas arba ėmė pernelyg dažnai „gaudyti zuikius“. Ar eidamas stato pėdutes nuo kulniuko? O gal strypinėja ant pirštų?
Kilus bet kokiam įtarimui, pasikonsultuokite su specialistu. Jei negalime tuojau pat pakeisti gamtinės aplinkos ir gyvenimo sąlygų, tai nereiškia, kad išvis negalime nieko pakeisti. Svarbu laiku pastebėti problemą. Kartais užtenka tik šiek tiek pakoreguoti vaiko mitybą, ręžimą, laiku panaudoti kai kuriuos vitaminus ar pamasažuoti bei pamankštinti, ir, žiūrėk, atžalėlė jau atsitiesia.
Pažiūrėkime atidžiai į savo vaikus ir paklauskime savęs, ar iš tiesų mes, tėvai, padarėme viską, kad mūsų mažyliai užaugtų grakščiomis liepaitėmės ar tvirtais ąžuolais.
Gydytoja Vitalė Bružienė
J. Bielinio g. 24, 35196 Panevėžys
Tel. (45) 581111
