Šizoidinis asmenybės sutrikimas, schizotipinis asmenybės sutrikimas – asmenybės sutrikimas, kuriam būdingas ekscentriškas elgesys, afekto bei elgesio anomalijos, panašios į sutrikimus sergant schizofrenija, tačiau nesant aiškių tipiškų schizofrenijos požymių.
Šizotipiniam sutrikimui būdingi šie simptomai:
- neadekvatus, susiaurėjęs afektas
- savotiška ekscentriška išvaizda ir elgesys
- keisti įsitikinimai, magiškas mąstymas, veikiantis elgesį ir neatitinkantis kultūros normų
- įtarumas ir paranoidinės idėjos
- įkyrumai be vidinio pasipriešinimo, dažnai su dismorfofobiniu, seksualiu arba agresyviu turiniu
- Neretai pasitaiko neįparasti suvokimo pojūčiai, somatosensorinės arba kitos iliuzijos
- depersonalizacija ir derealizacija, neaiškus, metaforiškas, smulkmeniškas arba stereotipiškas mąstymas
- keista kalba nesant ryškaus nerišlumo
- atstitiktiniai pusiau psichoziniai epizodai su ryškiomis iliuzijomis bei panašiomis į kliedesius idėjomis
Ligos eiga
Šizotipinio sutrikimo eiga lėta, svyruojanti, retai pereina į aiškią schizofreniją. Nėra aiškios pradžios, atsiradimas bei eiga panašūs į asmenybės sutrikimų. Dažniau pasitaiko pacientams, kurių giminių tarpe yra sergančiųjų schizofrenija. Manoma, kad tai schizofrenijos spektro dalis.
Gydymas
Medikamentai tokiam sutrikimui gydyti nerekomenduojami, nebent gydant trumpalaikius stiprios baimės pasireiškimus. Sutrikimą galima gydyti su risperidone, olanzapine, sertindole. SSRI vaistai irgi gali būti naudojami bandant sumažinti maniją, apsėdimą, depresiją, bet SSRI naudojimas be antipsichozinių vaistų galį paaštrinti sutrikimą. Medikamentinis gydymas reikalingas, kai yra išreikšta suvokimo ir mąstymo patologija, dažniausiai neuroleptikai. Šiaip gydymas simptominis, rekomenduotina psichoterapija bei psichosocialinės reabilitacijos metodai.
