Pneumotoraksas

Ligos priežastys

Pneumotoraksą gali sukelti traumos (pvz., lūžus šonkauliams, sužeidus krūtinės ląstą peiliu, kulka), jatrogeninės priežastys (diagnostikos ir gydymo metu sukeltas pneumotoraksas), uždegiminės ligos (pvz., plaučių tuberkuliozė, plaučių uždegimas ir kt.), paveldimos ligos (pvz., Marfano sindromas) ir spontaninės priežastys. Spontaninis pneumotoraksas gali atsirasti sunkiai dirbantiems arba kilnojantiems sunkumus jauniems žmonėms (atrodantiems sveikais). Tačiau dažniausiai spontaninis pneumotoraksas susidaro trūkus įgimtai plaučių cistai arba pūslei. Pneumotorakso metu į pleuros ertmę patekęs oras dirgina pleuros receptorius, mechaniškai spaudžia krūtinės ląstos organus. Oras tampa savotišku svetimkūniu krūtinės ląstoje.

Ligos eiga

Ūmiai atsiranda stiprus, dūriantis skausmas krūtinėje (pneumotorakso pusėje), plintantis į kaklą, petį, ranką. Ligonį vargina kosulys (kartais atkosima skreplių su kraujo priemaišomis ar tiesiog šviežio, putoto kraujo), dusulys, padažnėjęs, paviršinis kvėpavimas, padažnėjusi širdies veikla, oro susikaupimas tarpuplautyje, kakle, krūtinės sienoje (poodinė emfizema). Ligonis būna išpiltas šalto prakaito, išsigandęs, išblyškęs. Pneumotorakso eiga ir baigtis priklauso jį sukėlusios priežasties.Pneumotoraksas skirstomas į uždarą (uždaro pneumotorakso metu pažeista pleura užsitraukia, patekęs į ertmę truputis oro rezorbuojasi ir plautis vėl išsiplečia), atvirą (pro atvirą žaizdą oras laisvai patenka ir išeina iš pleuros ertmės, plautis subliūkšta ir nebekvėpuoja), vožtuvinį (žaizda neišleidžia įkvėpto oro). Dažniausiai ligoniai pilnai pasveiksta per 1 mėnesį.

Tyrimai

Stuksendamas plaučius gydytojas girdi timpaninį garsą, klausydamas plaučius – susilpnėjusį ar visiškai pranykusį alsavimą pažeistoje pusėje. Kraujo tyrime gali būti padidėjęs leukocitų skaičiaus, bet dažniausiai kraujas būna nepakitęs. Atlikus krūtinės ląstos rentgeno nuotrauką, stebimas oras pleuros ertmėje, subliuškęs plautis. Pleuros punkcijos metu nustatomas laisvas oras pleuros ertmėje, išmatuojamas jo slėgis. Torakoskopijos metu, nustatomi plaučių audinio patologiniai pakitimai, paimama medžiaga morfologiniam ištyrimui.

Gydymas

Pneumotoraksą turi gydyti gydytojas! Savaiminis pasveikimas galimas tik esant neryškiam pneumotoraksui, visais kitais atvejais būtinas gydymas. Gydymo parinkimas priklauso nuo ligos priežasties. Gydymo tikslas – pašalinti orą iš pleuros ertmės, padaryti ją hermetiška; pašalinti pneumotoraksą sukėlusią priežastį (pvz., jei ligos priežastis yra tuberkuliozė, reikia imtis adekvataus prieštuberkuliozinio gydymo). Dažniausiai pneumotoraksą pavyksta pagydyti pleuros ertmės drenavimu. Esant pasikartojančiam savaiminiam pneumotoraksui, išsivysčius jo komplikacijom (pvz., kraujavimui), plautyje esant didelėms cistoms ar pūlėms, nepasveikus per 7 dienas po pleuros ertmės drenavimo, taikomas operacinis gydymas. Operacijos metu pirmiausiai surandama pneumotorakso priežastis, nuo kurios priklauso operacijos pobūdis.

Natūralus gydymas

Sergant pneumotoraksu, ligos simptomai atsiranda staiga, bet jie pamažu silpnėja (ligonis pripranta prie pablogėjusio kvėpavimo). Todėl, dažnas ligonis kreipiasi į gydytoją pavėluotai, išsivysčius komplikacijoms. Svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją, kad būtų kuo anksčiau suteikta kvalifikuota medicininė pagalba. Ligonį reikia transportuoti pusiau sėdimoje padėtyje. Ligoniui sergančiam pneumotoraksu reikalingas visavertis, daug vitaminų turintis maistas.