Su plastiku maisto pramonėje susiduriame kasdien: plastikiniai indai kavinėje ir išvykose, gaivinantys gėrimai plastikiniuose buteliuose, pusfabrikačiai plastikiniame įpakavime, įvairiausi plastikiniai mašeliai ir dėžutės tapo kasdienybe. Kai juos naudojame net nesusimąstome, jog pakavimo medžiagos gaminamos iš vienokių ar kitokių polimerų. Ar mums daug pasako tokie plastikų pavadinimai kaip polikarbonatas, polistirolas, polipropilenas ar polietilenas? Jei produktai pakuojami į tokias plastikines medžiagas, toksinai neišsiskiria ir nepatenka į maistą tik tada, kai laikomi įpakuoti labai neilgai. Daugiausia kenksmingų medžiagų gauna tie žmonės, kurie šildo maistą net neišėmę iš plastikinės pakuotės. Laimė, tokių yra nedaug.
Polimerai yra skirtingi ir toksinus išskiriančios medžiagos atsiranda dėl skirtingų dalykų. Kai perkame maistą plastikinėje pakuotėje, turime atkreipti dėmesį į raidinį plastiko kodą. Trikampyje iš trijų strėlyčių būna pažymėti skaičiai nuo vieno iki septynių. Jei matosi skaičius 1 ir ženklas PETE, tai reiškia, jog pakuotė – iš polietilentereftalato. Tai būna buteliai, įvairios plastikinės dėžutės, vienkartinės stiklinės, kurias mėgstame neštis į gamtą. Kai kurie birūs maisto produktai taip pat saugomi tokiose pakuotėse. Polietilentereftalatas yra populiarus, nes būna stiprus, lengvas, atsparus dužimui, skaidrus ir estetiškas. Ši medžiaga yra inertiška, atspari mikroorganizmų poveikiui, nereaguojanti su maisto produktais (jei, žinoma, pakuotė nelaikoma labai ilgai).
Iš aukšto slėgio polietileno pagaminta pakuotė žymima skaičiumi 2 ir kodu HDPE. Dažniausiai šios pakuotės naudojamos pieno produktams. Iš jų gaminami buteliai ne tik pienui, bet ir kefyrui, minkštesni jogurto puodeliai, taip pat pakuotės sviestui ir margarinui. Ši medžiaga labiausiai tinka produktams, kurie turi trumpą galiojimo laiką.
Butelius vandeniui iš PETE ir HDPE plastiko siūloma naudoti tik kartą. Geriau naudoti maistą ir vandenį iš skaidraus plastiko pakuočių ir nepilant į jas šilto ar karšto vandens. Daugybė žmonių perka vandenį plastikiniuose buteliuose, nors medikai rekomenduoja gerti filtruotą, virintą ar tiesiog iš krano. Jei vandentiekis švarus, toks vanduo ir sveikesnis, ir pigesnis.
Skaičiumi 3 ir kodu PVC žymimas polivinilchloridas. Tokiose pakuotėse laikomi maistiniai riebalai bei birūs produktai. Polivinilchloridas laikomas pavojingu plastiku. Jis gali sukelti onkologines ligas. Ypač rizikuoja tie, kurie po išvykų degina plastikinius indus. Vis dažniau pripažįstama, kad polivinilchloridas (PVC), kuris taros gamyboje pradėtas naudoti dar 1927-aisias, turi koncerogeninių medžiagų. Kai tai buvo po kelių dešimtmečių įrodyta, jo nudojimas pakuotėms sumažėjo, tačiau tokių pakuočių ir šiandien yra, nors jose aptinkama chloro, dėl kurio atsiranda dioksinas – sveikatai itin pavojinga medžiaga. Kai šis plastikas deginamas, išsiskiria labai dideli dioksino kiekiai. Be to, PVC išskiria bisfenolį A, labai toksišką ir klastingą medžiagą, kenkiančią reprodukcinei organizmo funkcijai. Polivinilchloride (PVC) yra chloro, švino ir plastifikatorių – ftalatų. Jie gali pažeisti vidaus organus – inkstus ir blužnį.
Skaičiumi 4 ir kodu LDPE ženklinamas polietilenas. Iš jo gaminamos minkštos plastikinės pakuotės. Tai vienas iš mažiau pavojingų plastikų, skirtų maisto produktams pakuoti, nors jų gausa ir naudojimas jau seniai kelia susirūpinimą visame pasaulyje. Plastikiniai maišeliai vis dažniau keičiami ekologiškais, neteršiančiais gamtos. ES šalyse smarkiai sugriežtinti reikalavimai plastikiniams maišeliams. ES direktyvose nurodyta, kad žmonės dažniau naudotų storesnius plastikinius maišelius, nes jie rečiau išmetami, o plonesni daugiau nebenaudojami ir teršia gamtą. Plastiko maišeliai, atsidūrę sąvartyne, gali nesuirti pusę šimtmečio.
Skaičiumi 5 ir kodu PP žymimas plastikas polipropilenas. Iš jo gaminami grietinės bei jogurto indeliai, įvairūs kamšteliai, pomidorų bei padažų buteliukai ir panaši tara. Perkant indelius svarbu įsitikinti, kad jie tikrai tinka laikyti maistui. Indeliai iš polipropileno yra patikimesni negu pagaminti iš kitų plastikų, kurie šildant gali išskirti toksines medžiagas.
Skaičiumi 6 ir kodu PS žymimas polistirolas. Iš šio plastiko gaminami padėklai kai kuriems mėsos produktams, vienkartinės plastikinės stiklinės ir lėkštutės, dėžutės kiaušiniams, nepermatomi plastikiniai stalo įrankiai, vienkartiniai indai. Kaitinant šį plastiką, jis išskiria koncerogenus. Jei šildomas riebus maistas, iš šio plastiko išsiskiria stirenas, kuris kenkia smegenims ir trikdo nervų sistemą. Maistas, kurį išsinešame iš prekybos tinklų, dažnai dedamas į pakuotes iš polistirolo.
Skaičiumi 7 ir kodu OTHER žymimi polimerų mišiniai. Čia yra ir polikarbonatas. Iš tokių plastmasinių gaminių irgi gali išsiskirti bisfenolis A. Jis ne tik trikdo hormonų pusiausvyrą, bet galima susirgti krūties ir prostatos onkologinėmis ligomis. Jei šlapime nustatoma daug bisfenolio A, žmonės dažniau serga širdies ir kraujagyslių ligomis bei cukriniu diabetu. Iš polikarbonatinio plastiko gaminami daugkartinio naudojimo gėrimų buteliai, net kūdikių maitinimo buteliukai. Ne veltui sakoma, kad atsigėrus iš tokių plastikinių butelių, iškart reikia juos išmesti.
Tad nepamirškite, kad pakavimo medžiagas iš polimerų galima naudoti tik pagal paskirtį ir labai atsargiai, o pasibaigus įpakavimo galiojimo laikui, būtina juos išmesti.
Autorius: http://www.tesuma.lt
