Praėjusio šimtmečio vidurys – anomalijų pradžios amžius. Šoktelėjo ne tik žmonijos ūgis, bet ir pasikeitė brendimo amžius.
Šiandieninėms mergaitėms krūtys pradeda augti jau devintais gyvenimo metais. Tuo tarpu berniukų branda, atvirkščiai, vėlyvėja. Kai kurie mokslininkai šiuos procesus sieja su maiste naudojamais tam tikrais konservantais bei plastike esančiomis medžiagomis, kurios turi moteriškų hormonų poveikį.
Pirmieji lytiniai požymiai gali atsirasti net šešiametėms
Anot Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros vedėjos prof. Janinos Tutkuvienės, vidutinis įvairių pasaulio šalių mergaičių vadinamosios menarchės, pirmųjų mėnesinių, amžius svyruoja nuo 12,2 iki 16 metų. Anksčiausiai bręsta JAV afroamerikietės, Pietų Afrikos juodaodės, Meksikos mergaitės, taip pat romės. Toliau seka Viduržemio jūros regiono gyventojos. Vėliausiai bręstama šiaurinėse tautose – Skandinavijos šalyse, Islandijoje, Anglijoje, taip pat Baltijos šalyse. Tačiau vėlai bręstama ir kai kuriuose Afrikos regionuose (Maroke, Nigerijoje, Senegale), taip pat Tibete.
Lietuvėms mėnesinės atsiranda vidutiniškai apie 13-13,5 metų. Taigi mūsų branda gana vėlyva ir tai laikoma teigiamu reiškiniu. Įrodyta, kad anksti bręstantys vaikai dažniau linkę tukti ir sirgti medžiagų apykaitos ligomis. Tiesa, prieš šimtmetį mergaitės Lietuvoje bręsdavo dar vėliau – tuomet menarchė atsirasdavo apie 15-15,5 metus.
Šiuo metu mėnesinių atsiradimo laikas pastaruoju metu daugelyje šalių stabilizavosi ir nebeankstėja. Tačiau tai – ne vienintelis lytinio brendimo požymis. Dar egzistuoja kiti antriniai lytinio brendimo požymiai – tokie, kaip plaukų dygimas ant gaktos ir pažastyse bei krūtų augimas. Šių požymių ankstyvėjimas daugelio šalių mokslininkams kelia kur kas daugiau nerimo.
“Apie 2000 m. Amerikoje buvo atliktas didžiulis tyrimas ir pastebėta, kad antrinių lytinių požymių brandos datos vis dar ankstėja, t.y. Amerikos populiacijoje tarp baltaodžių paauglių jie atsiranda dviem metais, o tarp juodaodžių – net 3-4 metais anksčiau nei apie 1970 metus. Kai kurie straipsniai iškėlė hipotezę, kad reikia ankstinti net priešlaikinio lytinio brendimo datas, pavyzdžiui, pasiūlyta paankstinti šią datą JAV juodaodėms net iki šešerių metų. Vėliau tokie siūlymai buvo sukritikuoti ir pradėti tyrimai šio reiškinio priežastims išsiaiškinti”, – pasakojo J. Tutkuvienė.
Vidurio ir Pietų Europoje priešlaikiniu brendimu laikoma, kai antriniai lytiniai požymiai mergaitėms ima ryškėti anksčiau nei devynerių metų, o šiaurinėje Europoje – anksčiau nei 10-ties.
“Įdomu tai, kad mergaitėms gaktos plaukų dygimas ir kai kurie kiti požymiai susiję su vyriškų hormonų androgenų padidėjimu organizme. Kai androgenai apie vienuoliktus ar dvyliktus metus mergaitės organizme pasiekia santykinį maksimumą, kaip atsakas gausėja moteriškų hormonų estrogenų ir kitų lytinių hormonų gamyba – taip prasideda tikrasis mergaitės brendimas.
Šiuo požiūriu pas mus dar nėra didelės bėdos – Lietuvoje antriniai lytinio brendimo požymiai mergaitėms prasideda ne anksčiau kaip dešimtais-vienuoliktais metais. Pietų Europos regione pradedama bręsti jau apie devintus metus. Jei bręstama anksčiau nurodytų datų, mergaitę verta ištirti. Tai labai rimtas ženklas, kad gali būti endokrininės sistemos, medžiagų apykaitos ar kitų sutrikimų. Be to, šie požymiai gali būti susiję su ateityje didesne rizika nutukti, taip pat su didesne cukrinio diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų rizika”, – teigė antropologė.
Baltyminio maisto gausos bei gyvulių auginimui naudojamų hormonų pasekmės
Mokslininkų manymu, brendimas ankstyvėja dėl kelių priežasčių. Dėl atsiradusios gerovės ir gausaus, kaloringo maisto žmogus greičiau pasiekia galutinį kūno dydį. Organizmas tai supranta kaip raginimą pradėti brendimo mechanizmą. Kita vertus, branda negali ankstėti iki begalybės, taigi tikėtina, kad išsiderinę procesai organizme ims apie save priminti vis didesne ligų puokšte.
“Ankstyvą brendimą skatina ir daugelis kitų veiksnių – nenatūrali aplinka ir maistas. Dėl viso to organizmas pasimeta ir jo medžiagų apykaita nesugeba susitvarkyti su aplinkos veiksniais. Pagaliau jeigu aplinkoje yra labai daug veiksnių, skatinančių kūno augimą, kūnas pasiekia kritinį dydį ir prasideda brendimas. Mat brendimo hormonai estrogenai stabdo ilgųjų kaulų augimą, veikia ir kitus dalykus. Sustojus augimui į aukštį, atsiranda energijos bręsti organams ir audiniams, todėl organizmas tampa vaisingas. Įdomu, kad daugelis tyrimų rodo dar vieną populiacijos ankstyvo brendimo sąsają – ryšį su trumpesne tikėtina gyvenimo trukme”, – teigė mokslininkė.
Mokslininkų nuomone, vienas iš svarbių veiksnių, skatinančių tiek ūgio didėjimą, tiek ankstyvą brandą, yra pernelyg gausus baltyminio maisto vartojimas, taip pat gyvulių auginimui naudojami hormonai ar kitos nepageidaujamos medžiagos.
Be to, mokslininkų nustatyta, kad mūsų aplinka yra užteršta estrogenais, kurie taip pat labai sutrikdo mūsų medžiagų apykaitą. Kaltos ne tik kontraceptinės piliulės, kuriose esantys estrogenai aplinkai atiduodami su šlapimu. Nustatyta, kad visur plačiai naudojamas polietilenas (plastikiniai buteliai, įpakavimai), pasirodo, turi estrogeninio poveikio. Pagaliau daugelis konservantų, patys būdami ne hormonai, taip pat turi hormoninį (estrogeninį) poveikį. Yra teorijų, teigiančių, kad būtent dėl šio estrogeninio poveikio berniukai, skirtingai nei mergaitės, ima bręsti vėliau.
Didėja atotrūkis tarp mergaičių ir berniukų
“Pastaruoju metu įvairių šalių moksliniai tyrimai rodo, kad mergaičių branda ankstyvėja, o berniukų stovi vietoje arba vėlyvėja. Dėl to kyla naujų problemų. Juk žmogaus branda apima ne tik lytinę, bet ir psichologinę, socialinę brandą. Kai šios vienovės nėra, ankstyvėja pirmieji lytiniai santykiai, pagaliau išsiskiria to paties kalendorinio amžiaus mergaičių ir berniukų interesai ir pan. Visais laikais berniukai natūraliai bręsdavo 1-2 metais vėliau nei mergaitės, tačiau dabar atotrūkis dar labiau didėja”, – teigė antropologė.
“2000 m. Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros tyrimų duomenimis, mergaičių lytinio brendimo datos praktiškai nesiskyrė nuo 1985 m. tyrimo duomenų. Tuo tarpu daugelyje kitų išsivysčiusių šalių branda vis dar ankstėjo. Kita vertus, 2010-2011 m. Vilniaus mieste atliktas pilotinis mergaičių brendimo tyrimas parodė, kad jų branda jau paankstėjo. Labai nedaug, bet statistiškai patikimai – nuo 13,3 iki 13,1 metų. Taigi yra ir mūsų mergaičių brendimo ankstėjimo tendencija. Kita vertus, kai kiti jau nagrinėja šio proceso pasekmes, mes dar galime jį sustabdyti, nors tai nėra lengva.
Vienas iš tokių gerųjų pavyzdžių – sprendimas sugriežtinti maistą mokyklose. Mano manymu, mūsų visuomenės sveikatos specialistai ir net valdininkai šiuo klausimu dirba tikrai labai gerai. Europoje, o ypač JAV dauguma maitinimo įstaigų yra labai susiję su didžiosiomis maisto kompanijomis. Gal todėl prieš keletą dešimtmečių vienu metu buvo išnaikintos virtuvėlės mokyklose, nors dabar vėl metami didžiuliai pinigai joms atstatyti. Bet kuriuo atveju paprastos ir sąžiningos virėjos vietinėje virtuvėje visada pagamins natūralesnį maistą nei didžiulis distributorius. Viena didžiulė kompanija, kad ir kokius higienos normatyvus ji atitiktų, masiškai negali gaminti maisto natūraliu būdu”, – įsitikinusi pašnekovė.
Be to, daugybės dirbtinių dalykų prifarširuotas maistas, mokslininkų nuomone, trikdo mūsų smegenis. Dirbtiniu būdu paskanintą maistą galima palyginti su patalpa, kurioje tvyro stiprus kvapas. Įėję į patalpą mes jį pajuntame, bet vėliau apsiprantame ir nieko nebejaučiame. Lygiai tas pats vyksta ir su skonio receptoriais. Valgant dirbtiniu būdu užaštrinto skonio maisto, kaskart kyla skonio jutimo slenkstis. Taigi norisi vis labiau išreikšto skonio.
“Jei žmogus suaugęs, dar nėra taip pavojinga. Tačiau augančiam organizmui tai gali taip iškreipti pojūtį, kas yra skanu ir kas ne, kad vėliau bus labai sudėtinga kažką pakeisti. Receptorių ląstelės nuolat atsinaujina, bet smegenys – ne”, – įspėjo mokslininkė.
