Kaulų tyrimai ir rašytiniai šaltiniai rodo, kad vidutinis žmonių ūgis šiandien yra net keliais centimetrais didesnis nei buvo prieš porą amžių. Skiriasi ir skirtingų tautų žmonių ūgiai, netgi genetiškai vienodų, pvz., Šiaurės ir Pietų korėjiečių (pastarieji yra aukštesni), rašo amerikiečių žurnalas „Time”.
Miuncheno universiteto ekonomikos profesorius Johnas Komlosas, pirmasis pradėjęs tyrinėti žmonių gerovę istorijoje, aiškina, nuo ko priklauso ir kodėl skiriasi skirtingų tautų žmonių ūgiai.
Profesorius išskiria dvi pagrindines priežastis. Pirmiausia – pagerėjusi mityba. Nors šiuolaikinės visuomenės daugelis mitybos ypatumų yra neigiami, mums prieinamas daug platesnis vitaminų, mineralų ir baltymų racionas nei prieš šimtą ar du šimtus metų. To pasekmė – kūno augimas.
Antra svarbi priežastis – modernios medicinos technologijos. Mes susiduriame su daug mažiau epideminių ligų. Tai svarbu, nes ligos plitimas dažniausiai reiškia, kad maisto medžiagas, kurias mes suvartojame, organizmas pasisavina neefektyviai. Ligos riboja energijos pasisavinimą, todėl jos nelieka kūnui augti.
Žmonių ūgis didėjo pastaruosius 140 metų. Prieš tai ūgio parametrai priklausomai nuo ekonominių priežasčių ir žemės ūkio produktyvumo kito ciklais. Žmonės buvo santykinai aukšti viduramžiais, kai buvo mažas gyventojų tankis ir jiems pakako maisto.
Didžiausias ūgio sumažėjimas pastebimas XVII a. Pavyzdžiui, prancūzų vyrų ūgis tuo metu buvo vidutiniškai 162 cm, o tai laikoma labai mažu ūgiu. Tik nuo XIX a. vidurio Europos gyventojų ūgis pradėjo didėti.
Amerikos gyventojai buvo aukščiausi pasaulyje apytikriai nuo Amerikos revoliucijos iki Antrojo pasaulinio karo. Amerikos žemynas buvo turtingas gamtinių resursų. Išliko duomenų ir apie vergų situaciją. Nors jie buvo labiausiai engiama visuomenės dalis, bet darbdaviai, norėdami, kad vergai dirbtų efektyviai, juos pakankamai maitindavo. Vergų ūgis buvo didesnis nei didžiosios dalies Europos tautų. Taigi nekeista, kad europiečiai masiškai kėlėsi į kitą žemyną.
Šiandien amerikiečiai nebėra aukščiausi. Po Antrojo pasaulinio karo daugelis Vakarų ir Šiaurės Europos valstybių pradėjo įgyvendinti efektyvias socialines programas, tokias kaip visuotinis sveikatos draudimas ir kt. Amerikiečiai šiandien kenčia nuo kitos problemos – nutukimo. Jei vaikai yra per gerai ir per gausiai maitinami, jie negali optimaliai augti.
Taigi gyvenimo sąlygų gerėjimas turi didelės įtakos ne tik mūsų sveikatai, bet ir ūgiui. Jis visuomet priklausė nuo socialinės ir ekonominės valstybių padėties.
