Nedidelė mutacija viename vieninteliame gene, kuris lemia kramtomųjų raumenų dydį, gali padėti paaiškinti, kaip žmonės evoliucijos eigoje atsiskyrė nuo kitų primatų ir virto visos Žemės šeimininkais.
Tokią novatorišką idėją svarsto JAV antropologai, kurie nurodo, kad primatų kaukolės forma galėjo radikaliai pasikeisti dėl mažesnių kramtomųjų raumenų. Todėl atsirado vietos didesnėms smegenims, kurios šiandien ir yra būdingas žmonių požymis.
Mutacija įvyko gene MYH16, susijusiame su vienais primatų kramtomųjų raumenų baltymais.
Žmonės turi šią mutaciją, kuri neleidžia minėtiems baltymams kauptis raumenyse. Tačiau mokslininkai nustebo nustatę, kad jos neturi nė vienas kitas primatas.
Apskaičiuota, kad ši mutacija atsirado maždaug prieš 2,4 mln. metų. Tai sutampa su antropogenezės eiga – maždaug po pusės milijono metų atsirado Homo erectus („stačias žmogus”), pasižymėjęs apvalia kaukole ir mažais žandikauliais.
Tyrimui vadovavo Hansellis Stedmanas ir jo kolegos iš Pensilvanijos universiteto.
Jų teorija iš dalies pagrįsta ankstesniais minėto baltymo miozino tyrimais. Eksperimentai su pelėmis parodė, kad genetiškai pakeistų pelių, kurios neturi tam tikrų miozino genų, kramtomieji raumenys būna labai silpni.
Mokslininkai mano, kad panašiai nutiko ir žmonių protėvių atveju. „Kramtomųjų raumenų sumažėjimas pašalino evoliucinę encefalizacijos kliūtį”, – rašo jie.
Savo komentare mokslininkas iš Sidnėjaus Pete’as Currie pripažįsta, jog iš pradžių idėja, kad toks mažytis pasikeitimas turėjo tokių milžiniškų pasekmių, atrodo kvaila.
Tačiau, nurodo jis, gyvūnų tyrimai parodė, kad raumenų anatomijos pasikeitimai gali „radikaliai” paveikti kaukolės formavimąsi.
